Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2019 m. kovo 9 d. apie 12.50 val., Vilniaus g., Valkininkų mstl., Varėnos r., vairavo S. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,42 promilės etilo alkoholio.

Tokiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

2019-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kur buvo apžiūrėta vieta Varėnos r., Valkininkų sen., Valkininkų mst., Vilniaus gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas patikrinimui automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat apžiūrėtas pats automobilis (b. l. 12-21)

2019-03-09 automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu (b. l. 22-25). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio savininkas yra S. B. (b. l. 52).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Ž. Š. 2019-03-09 tarnybiniu pranešimu, bei jo kaip liudytojo 2019-04-26 parodymais, kad 2019 m. kovo 9 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu V. S.. Apie 12 val. 47 min. jie gavo iš Alytaus apskrities VPK budėtojo pranešimą, kad Varėnos r., Valkininkų sen., Dargužių k., Merkio gatve važinėja automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami Varėnos r., Valkininkų sen., Valkininkų miestelyje, jie pastebėjo nuo kelio Vilnius-Varėna-Gardinas žiedo atvažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo sustabdytas Valkininkų miestelyje, Vilniaus gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius su garso signalu. Priėjęs prie automobilio, jis pajuto nuo vairuotojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, vyriškio akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Kai paklausė vairuotojo, ar šis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, vairuotojas atsakė, kad ne. 2019-03-09 12 val. 55 min. alkotesteriu automobilio vairuotojui J. B. buvo nustatytas 3,19 promilių girtumas, vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o automobilis „Mercedes Benz“ buvo išvežtas saugojimui į Alytaus r. Užubalių k., Ūdrijos kelias Nr. 24. J. B. jie nuvežė į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas kraujo mėginys dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Kai sustabdė automobilį, kartu su J. B. automobilyje važiavo trys keleiviai, kurie paaiškino, kad jie vairuotojo nepažįsta, vairuotojas juos tik pavežė (b. l. 7-9, 38-40)

Liudytojo R. M. 2019-04-29 parodymais, kad 2019-03-08 (duomenys neskelbtini) sodyboje jis šventė draugės gimtadienį. 2019-03-09 apie 11 val. su tame gimtadienyje buvusiais dviem vaikinais jis ėjo iki Valkininkų miestelyje esančios parduotuvės nusipirkti alkoholio. Jiems beeinant, prie jų sustojo automobilis „Mercedes Benz“, bei automobilio vairuotojas, prasidaręs langą, jų paklausė, kur eina. Kai jie atsakė, kad eina iki parduotuvės, vairuotojas pasiūlė juos pavežti. Nei jis, nei su juo buvę vaikinai vairuotojo nepažįsta. Jie sutiko ir sulipo į automobilį. Iš pat pradžių jis nepastebėjo, kad vairuotojas gali būti išgėręs. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas juos nuvežė iki parduotuvės, esančios Vilniaus gatvėje, Valkininkuose, Varėnos r. Apsipirkę jie pasakė vairuotojui, kur reikia juos nuvežti, tačiau automobilio vairuotojas pradėjo keistai elgtis. Jie suprato, kad šis yra neblaivus. Vairuotojas važinėjo po Valkininkų miestelį, po to nuvažiavo į Varėnos r., Pošalčių kaimą, iš ten nuvažiavo į Dargužių kaimą. Jie pasakė vairuotojui, kad nenori su šiuo važinėti, kad vežtų juos į sodybą, nes ten jų laukė likę pažįstami. Važiuojant nuo Dargužių kaimo link Valkininkų miestelio, vairuotojas iš žiedo išvažiavo į Matuizų krypties kelią ir tada, prasukdamas pro parduotuvę, išvažiavo į Vilniaus gatvę Valkininkų miestelyje. Kai vairuotojas pasuko, jie pamatė, kad iš galo važiuoja policija, pradėjo šaukti, kad vairuotojas sustotų, nes matė, kad policija jų automobilį stabdo. Tada vairuotojas sustojo. Policijos pareigūnai pasakė jiems, kad visi liktų savo vietose, sutikrino ir užsirašė visų jų duomenis. Policijos pareigūnai patikrino to vairuotojo blaivumą. Jis tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad vairuotojas „įpūtė“ virš trijų promilių. Policijos pareigūnai juos paleido, o vairuotoją susilaikė. Jis girdėjo, kad policijos pareigūnas pasakė, jog vairuotojas, kuris vairavo automobilį yra J. B. (b. l. 33-35).

Liudytojo S. B. 2019-03-13 parodymais, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį jis įsigijo 2018 m. gegužės mėn., tikslios datos pasakyti negali, neprisimena. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio vertė 800 eurų. Minėtu automobiliu naudojasi jis, taip pat jo sūnus J. B.. Automobilis, juo nesinaudojant, buvo laikomas sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme. 2019 m. kovo 9 d. nuo ryto jis buvo išvykęs į Varėną, autoservise tvarkė kitą savo automobilį. Po pietų, valandos neprisimena, jam telefonu paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad jo sūnus J. sulaikytas, kai vairavo automobilį neblaivus, paaiškino, kad jam priklausantis automobilis, kurį vairavo jo sūnus, yra išvežtas į saugojimo aikštelę. Dar tą pačią dieną jis nuvažiavo į Varėnos rajono policijos komisariatą ir iš ten sūnų J. B. parvežė į namus. Kai jis sūnaus paklausė, kas atsitiko, šis pasakė, kad gėrė ir išgėręs važiavo. Kur sūnus važiavo, su kuo ir kokiu tikslu, jis nežino, šis jam nieko apie tai nepasakojo. Dėl to, kad sūnus buvo paėmęs jam priklausantį automobilį, jis sūnui jokių pretenzijų neturi, naudotis automobiliu sūnui leisdavo. Jeigu būtų žinojęs, kad sūnus ketina vairuoti automobilį, būdamas neblaivus, būtų šiam to daryti neleidęs (b. l. 28-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2302/2019 (01), kurioje nurodyta, kad J. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,42 promilės etilo alkoholio (b. l. 100).

Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus informacija, kad pagal pateiktus duomenis automobilio „Mercedes Benz“ rinkos kaina yra nuo 2310 eurų iki 2650 eurų ( b. l. 57).

Įtariamojo J. B. 2019-03-12 parodymais ir 2019-04-30 papildomais parodymais, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jis parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. apie 10.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su kaimynu išgėrė apie penkis litrus alaus ,,Tornado“, 7,5 procentų stiprumo. Kaimynui išėjus į namus, jis išėjo į kiemą, įsėdo į sodybos kieme stovėjusį tėvui priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinių numerių neprisimena. Automobilyje sėdėdamas jis klausėsi muzikos, dar gėrė alų, po to sugalvojo pasivažinėti. Automobiliu jis nuvažiavo į Dargužių k., Varėnos r., apsisukęs grįžo į Valkininkų miestelį. Valkininkų miestelyje jis sutiko einančius tris jam nepažįstamus vyrukus, kuriems pasiūlė pasivažinėti. Šie sutiko, įsėdo į jo automobilį. Jam vairuojant automobilį, jie važinėjo po Valkininkų miestelį, vėliau nuvažiavo link Valkininkų žiedo. Važiuodamas nuo žiedo, Valkininkų miestelyje, netoli parduotuvės jis pamatė iš priekio atvažiuojantį tarnybinį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, suprato, kad yra stabdomas, todėl, dar šiek tiek pavažiavęs į kalną, gatvėje prie parko sustojo. Priėjusiam policijos pareigūnui jis pateikė vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnai prašė pateikti ir automobilio dokumentus, ar šiuos dokumentus pateikė, jis neprisimena. Policijos pareigūnai alkotesteriu jam nustatė virš trijų promilių girtumą. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Po to jį nuvežė į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi, nuo 2002 m. turi vairuotojo pažymėjimą. Tai pirmas jam toks atvejis. Jis pasielgė neapgalvotai, nepagalvojo apie pasekmes (b. l. 110-112, 125-126).

2019-04-30 pranešimu įtariamajam J. B. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės – baudos 75 MGL (3750,00 Eur). Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti – 50 MGL (2500,00 Eur) baudą bei skirti jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei turto konfiskavimą (konfiskuotino turto vertę). Įtariamasis J. B. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su siūlomos bausmės rūšimi, prašė baudos dydį sumažinti bei baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nurodo, kad automobilio vertė 800 Eur, todėl sutiktų su automobilio konfiskacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo J. B. veika kvalifikuota pagal 281 straipsnio 7 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ( J. B. kraujyje nustatyta 3,42 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pan.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šiuo atveju, skirdamas bausmę J. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Tiriant J. B. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, teistumas išnykęs, dirbantis, administracine tvarka baustas - 2016-04-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 2 dalį bei 2019-03-09 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 1 dalį (b. l. 95-96), į psichiatrinio gydymo bei į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas.

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas atsižvelgia skiriant bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė sumažinti baudos dydį ir leisti baudą sumokėti dalimis, bei nurodė, kad sutiktų su automobilio konfiskacija.

Kaltinamojo prašymas jam skiriamą bausmę - baudą sumažinti netenkinamas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs, baustas už administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą. Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (3,42 promilės – sunkus girtumo laipsnis), vairavo transporto priemonę Vilniaus gatvėje, Valkininkų miestelyje Varėnos r. bei vežė kitus keleivius, tuo sukėlė didelį pavojų jų gyvybei bei aplinkiniams.

Kaltinamasis taip pat prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis, šis jo prašymas tenkinamas. Analizuojant bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatomas ilgesnis tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirba VĮ Valstybinių miškų urėdijoje miško darbininku, todėl darytina išvada, kad jo pajamos nėra itin didelės, todėl J. B. nustatytinas ilgesnis, t. y. 6 (šešių mėnesių) baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – dvejiems metams. Vien už transporto priemonės vairavimą lengvame girtumo laipsnyje numatyta sankcija – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones iki vienerių metų šešių mėnesių. Kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu girtumas buvo 3,42 promilės (sunkus girtumo laipsnis), todėl asmeniui turi būti ribojama speciali teisė (teisė vairuoti transporto priemones) adekvačiai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bausmės tikslams pasiekti. Kaltininkas sąmoningais veiksmais pažeidė nustatytus teisės aktų reikalavimus, todėl jam kilsiantys visi nepatogumai ir suvaržymai dėl skiriamos bausmės yra proporcingi jo padarytiems neteisėtiems veiksmams.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę – jo tėvo S. B. vardu registruotą automobilį.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu, priklauso jo tėvui S. B., kuris neleido ir nesudarė sąlygų kaltinamajam naudotis automobiliu, esant neblaiviam, negalėjo žinoti, jog kaltinamasis vairuos automobilį būdamas neblaivus, anksčiau J. B. nebuvo baustas už panašias veikas. Byloje nėra įrodymų, jog kaltininko tėvas leisdamas kaltininkui naudotis jam priklausančiu automobiliu, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Bylos duomenimis (patvirtinama transporto priemonės grąžinimo aktu (pakvitavimu), b. l. 130) automobilis „Mecedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-03-22 yra grąžintas registruotam savininkui S. B., automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos yra apmokėtos.

Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų taikyti transporto priemonės konfiskavimą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo principu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, kaltinamajam užtikrinant tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, iš J. B. turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus informaciją automobilio „Mecedes Benz“ rinkos vertė yra nuo 2310 Eur iki 2650 Eur (b. l. 57). Transporto priemonės savininkas S. B. apklausos protokole nurodęs, kad automobilio vertė yra 800 Eur, tačiau jokių įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad nagrinėjamoje byloje objektyvi automobilio vertė yra 2470 Eur.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Šiuo atveju kaltinamojo prašymas konfiskuoti jo tėvui S. B. priklausantį automobilį netenkintinas. S. B. kreipdamasis į Alytaus apylinkės prokuratūrą dėl automobilio grąžinimo, nurodęs, kad automobilis jam reikalingas naudojimui. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio reglamentavimu. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, - pereina į valstybės nuosavybę. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kai turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimas iš kaltinamojo nelaikytinas itin didele finansine našta arba nepagrįstai dideliu nepatogumu. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis pajamas. Kaltinamajam skirtina bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės bus atitinkami jo suvaržymai, dėl kurių atsiradimo ar kilimo kaltas tik jis pats, tikėtina, jog tuo bus pasiekti įstatymo leidėjo tikslai – daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų.

Kaltinamajam J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas (b. l. 113-118) paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnis). Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam išaiškinta teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2019-04-01) ir skirti jam 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad J. B. paskirta 50 MGL – 2500,00 Eur (dvejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 euro centų) dydžio bauda.

Nustatyti J. B. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda.

Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą J. B. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus (2) metus, šią priemonę taikant nuo 2019-03-12.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš J. B. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 2470 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt Eur) sumą, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. B. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei J. B. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.