Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-10-01 · Administracinė byla Nr. A-469-814-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-01
Bylos Nr.
A-469-814-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Pareiškėjas
R.P.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, M.P.
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–814/07Procesinio sprendimo kategorija 11.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei

dalyvaujant pareiškėjai R.P.

vertėjai Gitanai Aleliūnaitei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R.P. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir M.P. dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R.P. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į B.P. iki nacionalizacijos valdytus 7,27 ha žemės Daučionių kaime, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone, ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku, pateikti (b.l.3-4). Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinio G.P., mirusio 1991 metais, tėvas B.P. iki nacionalizacijos valdė 7,27 ha žemės Daučionių kaime, Mašiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pareiškėjos paaiškinimu, priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas) ji su sutuoktinio seserimi G.G. susitarė, kad pastaroji pateiks prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame nurodydama ją įpėdine. Pareiškėja pažymėjo, kad ji yra I-os grupės invalidė, sunkiai vaikšto. Pareiškėja nurodė po G.G. mirties 2005 metais žemėtvarkos skyriuje sužinojusi, kad nuosavybės teisės jai nebus atkurtos, kadangi ji nebuvo pateikusi prašymo. Pareiškėjos teigimu, G.G. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B.P. valdytą žemę įpėdiniu nurodė tik savo brolį Č.P., kuris mirė 1999 metais, tačiau apie tai ji sužinojo tik 2006 metais. Tokiu būdu, įstatymo nustatytu terminu prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ji nepateikė dėl teisinio neišprusimo. Pareiškėja savo reikalavimą grindė Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, atsiliepime nurodė, kad jei teismas pripažins, jog pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, yra svarbios, ji neprieštaraus įstatymų nustatyto termino atnaujinimui. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 20 d. G.G. Vilniaus rajono Maišiagalos agrarinės reformos tarnybai pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į B.P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 8 ha žemės plotą Vilniaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje, Daučionių kaime. Šiame prašyme pretendentu ji nurodė ir Č.P. Vilniaus rajono valdyba 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 681 nusprendė atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką Č.P. bei G.G. (b.l.34-36).

Tretysis suinteresuotas asmuo M.V.P. su pareiškėjos prašymu nesutiko, atsiliepime į skundą nurodydama, kad pareiškėja klaidina teismą, tvirtindama, jog G.G. buvo įsipareigojusi į prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo įtraukti ir ją. M.V.P. pažymėjo, kad nuosavybės teisės į žemę atkurtos 1994 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 91-733. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, pareiškėja niekada nesidomėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalais (b.l.31).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino. Nustatyta, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į sutuoktinio G.P. tėvo B.P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Daučionių kaime, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija), pažymėdamas, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažintos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, senyvas amžius, išvykimas iš Lietuvos Respublikos, kitų objektyvių aplinkybių buvimas). Pareiškėja kaip svarbią termino praleidimo priežastį nurodė savo sveikatos būklę, pateikdama teismui 2006 m. rugsėjo 13 d. išrašą iš medicininių dokumentų bei invalidumo pažymėjimą (b.l.18, 19). Tačiau, teismo konstatavimu, nurodyti dokumentai nepatvirtinta jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos sveikatos būkle, buvusia nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu, t.y. nuo 1991 metų iki 2001 metų pabaigos. Objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai išreikšti savo valią ir dalyvauti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, pareiškėja nenurodė. Teismo konstatavimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos susitarimo su giminaičiais yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju jokios įrodomosios reikšmės neturi. Be to, pažymėta, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos B.P. nuosavybės teise valdytą žemę, dėl kurios nustatytu laiku, t.y. 1991 m. gruodžio 20 d., prašymą pateikė pareiškėjos sutuoktinio sesuo ir B.P. dukra G.G., nurodydama pretendentu Č.P. ( b.l.40). Vilniaus rajono valdybos 1994 m. lapkričio 9 d. sprendimais Nr.91-733 ir Nr. 94-736 G.G. ir Č.P. kiekvienam atkurtos nuosavybės teisės į 3,64 ha žemės sklypus Daučionių kaime, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone, juos išperkant (b.l.15,16). Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad pareiškėjai įstatymo nustatytu laiku prašymo atkurti nuosavybės teises nepateikus, nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos kitiems asmenims. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog tenkinti R.P. prašymą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos prašymą patenkinti. Jos manymu, teismo sprendimas yra nepagrįstas. Kadangi kiti asmenys praturtėjo jos sąskaita (gavo dalį žemės, kuri pagal įstatymą priklausė jos sutuoktiniui), yra visos objektyvios priežastys terminą atnaujinti. Apeliantė teigia dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės (yra pirmos grupės invalidė, sunkiai vaikšto, be kito žmogaus pagalbos sunkiai juda) negalėjusi tinkamai ginti savo teises, tačiau žemės niekada neketinusi atsisakyti.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Marija V.P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi Civilinio kodekso 6.242 straipsnyje pateiktu nepagrįsto praturtėjimo apibrėžimu, paaiškindamas, kad šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę ir mišką Č.P. ir G.G. buvo atstatytos Vilniaus rajono valdybos 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 681 ( asmenys įgijo nuosavybės teises sąžiningai, laikydamiesi įstatymų ir poįstatyminių norminių aktų). Teigiama, jog pareiškėjos teiginiai apie praturtėjimą jos sąskaita nepagrįsti, be to, neturi jokio ryšio su jos prašyme nurodomomis termino praleidimo priežastimis. Atsiliepime remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuotais "Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimu ir teisės taikymo rekomendacijomis", Atkūrimo įstatymo 10 straipsniu, pažymint, jog nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą jau yra atkurtos kitiems asmenims, turėjusiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir prašymus pateikusiems galiojusio įstatymo nustatyta tvarka bei terminais. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja pati savarankiškai turėjo išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo norminių aktų detalizuota tvarka. Teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nenustatė institucijoms, nagrinėjusioms piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teises, pareigos spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo kito asmens prašyme nurodytiems piliečiams, jeigu jie patys laiku nebuvo pateikę prašymų atkurti jiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bei pareigos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančioms institucijoms pranešti tokiems asmenims apie nekilnojamojo turto grąžinimo procesą ar sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą. Pareiškėja savo valios atkurti nuosavybės teises neišreiškė, o tai, kad, kaip nurodoma prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo, ji buvo susitarusi su G.G. dėl jos įtraukimo į G.G. prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo, jokios teisinės reikšmės, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, neturi. M. V. P. manymu, teismas sprendime pagrįstai pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, nes pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad sveikatos būklė nuo 1991 m. jai trukdė išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atstatymo įstatymų nustatyta tvarka (dabar tai netrukdo). Be to, pažymima, jog 1991 m. pareiškėja nebuvo senyvo amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Šioje byloje pareikšto pareiškėjos prašymo sprendimui yra svarbus teisingas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) aiškinimas ir taikymas. Šiose įstatymo normose yra nustatyta: ,,1. Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. <...> 4. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.“. Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo- 1991m. birželio 18 d. įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų - priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 m. rugpjūčio 3d. įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001m. gruodžio 31d., terminas prašymą papildantiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Taigi faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laikui realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Priimdamas 2004 m. spalio 12 d. įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t.y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas- priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą.

Kaip matyti iš nurodytų teisės normų turinio visumos, įstatymų leidėjas iki 2004 m. spalio 12 d. pratęsinėjo terminus prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti keisdamas įstatymu nustatytą galutinę prašymo pateikimo datą ir taip suteikdamas papildomas galimybes paduoti prašymus (dokumentus) visiems laiku to nepadariusiems asmenims, nepriklausomai nuo pavėlavimo priežasčių. 2004 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. IX-2490 galimybė paduoti prašymą (dokumentus) po 2003m. gruodžio 31 d. numatyta tik tiems piliečiams, kurie laiku to nepadarė dėl išskirtinių faktinių aplinkybių, teismo pripažintų svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Taigi įstatymų leidėjo pozicija termino prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti klausimu iš esmės pasikeitė ir į tai turi būti deramai atsižvelgta nagrinėjant šią bylą.

Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžius realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo galėtų būti patenkintas tik konstatavus tokių aplinkybių buvimą. Pareiškėjos nurodytos įstatyminių terminų praleidimo priežastys: liga, senyvas amžius bei trečiųjų asmenų apgavystė galėtų būti vertinamos kaip svarbios ir objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises. Kartu pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės galėtų būti pagrindu terminų atnaujinimui tik tuo atveju, jeigu jos būtų įrodytos, t.y. pareiškėjos teiginiai būtų patvirtinti bylos medžiaga.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos teiginį, kad G.G. buvo įsipareigojusi jos vardu pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujanti M.P. šią aplinkybė neigia. Iš byloje esančių nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų matyti, kad pretendentai į ginčo žemę prašymą pateikė 1991 metais, 1994 metais buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi net tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad pareiškėjos susitarimas su G.G. buvo, reikėtų nustatyti, kokios priežastys penkiolika metų trukdė pareiškėjai domėtis šio susitarimo vykdymo reikalais. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad negalėjo to padaryti dėl ligos ir senyvo amžiaus, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pateikti įrodymai rodo jos sveikatos būklę tik 2002-2006 metais, be to 1991 metais pareiškėja nebuvo senyvo amžiaus (jai buvo 54 metai).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl terminų atnaujinimo, kadangi byloje neįrodyta, kad terminai praleisti dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. sausio 15d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasSigita Rudėnaitė