- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- A5.-2222-951/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui A. Š.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., vykdantis individualią veiklą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. neužtikrino, kad nustatyta tvarka J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, taip pat, kad būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie darbuotojo J. J. priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną, nes 2019 m. lapkričio 4 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. J. atliko darbus A. M., vykdančio individualią veiklą, naudai, jam vadovaujant, tarp minėto darbuotojo ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams — susitarimui dėl darbo vietos ((duomenys neskelbtini) vykdomi namo statybos darbai), bei tam tikrų darbo funkcijų atlikimo (J. J. pjovė lentas ir dirbo kitus statybinius darbus), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad su darbuotoju nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nebuvo pranešta VSDFV apie asmens priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną, J. J. dirbo nelegaliai.
A. M. dėl padaryto nusižengimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi. Teisme jis paaiškino, kad situacija buvo tokia, jog lapkričio 4 dieną 8 valandą jam atvykus į darbą, ten buvo atvykęs ir J. J.. Jis su J. J. buvo kalbėjęs prieš savaitę, kad jį priims į darbą. Tačiau susiklostė tokia situacija, jog buvo lapkričio 1 diena, penktadienis, dėl šios priežasties negalėjo pranešti Sodrai prieš dieną iki įdarbinant J. J.. Todėl jis pranešė Sodrai pirmadienį apie 10 valandą, kad J. J. pradės dirbti, o jis ir atvyko pradėti dirbti pirmadienį. J. J. pradėjo dirbti pas jį nuo lapkričio 4 dienos. J. J. dirbo statybinius darbus, o, konkrečiau, darė lubų pakalimus. Statybos darbai vyko (duomenys neskelbtini). Jis buvo su J. J. aptaręs užmokestį už darbą, jam turėjo mokėti didesnį nei minimumas darbo užmokestį, būtų jam mokėjęs už padarytus darbus. Iki atvykstant Darbo inspekcijos pareigūnams, J. J. pas jį buvo pradirbęs nuo lapkričio 4 dienos, aštuntos valandos ryto. J. J. buvo atvykęs pas jį prieš savaitę, pirmadienį, dabar tiksliai negali pasakyti, kokia tai buvo diena, jo paties tuo momentu objekte nebuvo, nes buvo išvykęs darbiniais klausimais. Tada J. J. dar kartą atvyko trečiadienį ir jie su juo susitarė, apsižiūrėjo, aptarė, kokius darbus jis turės atlikti, jis jam viską nurodė. J. J. asmeniškai buvo nurodęs, kad jo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), yra toks sandėliukas, kuriame yra sudėti visi įrankiai, medžiagos, varžtai ir taip toliau. Norėjo, jog J. J. apsižiūrėtų tam tikslui, kad žinotų, kur kas padėta, kai jam jų prireiks darbui. Taip jo ir J. J. susitikimas trečiadienį baigėsi. J. J. tą savaitę pas jį nedirbo, tik apsižiūrėjo. J. J. trečiadienį tikrai apsižiūrinėjo, ketvirtadienį jo nebuvo. J. J., apžiūrėjęs įrankius tą trečiadienį, jokių darbų neatliko. J. J. buvo atvykęs pirmadienį ir laukė jo, kol jis atvažiuos. Niekaip negali paaiškinti J. J. nurodytos aplinkybės, kad jis pas jį dirbo savaitę. J. J. pas jį dirba iki šiol. Jis galbūt tiesiog susimaišė su tomis nedarbo dienomis, nes penktadienis, lapkričio 1 diena, buvo nedarbo diena, dėl šios priežasties prieš parą ir neinformavo Sodros. Jis gailisi dėl to, kas įvyko, sutinka, kad pažeidė Darbo kodekso nuostatas, Užimtumo įstatymą. Jis žinojo, kad prieš parą laiko turi pranešti Sodrai dėl asmens įdarbinimo. Tačiau situacija buvo tokia, kad buvo dirbamos keturios darbo dienos, penktadienis buvo nedarbo diena ir paprasčiausiai užmiršo tai įvertinti. Gailisi, kad taip įvyko ir prašo teismo, kad kiek įmanoma sušvelnintų skiriamą administracinę nuobaudą. Daugiau niekada pas jį tokių situacijų nėra buvę, visi pas jį dirbantys asmenys įdarbinti legaliai. Todėl prašytų taikyti švelnesnę baudą.
Motyvuojamoji dalis
A. M. kaltė be jo paties paaiškinimų įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu bei prie jo esančia medžiaga: 2019-11-07 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0805-0341, kuriame nurodyta, jog 2019-11-04 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyr. darbo inspektoriai A. Š. ir S. M., vykdydami neplaninį nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savanoriškos veiklos teisės aktų pažeidimų kontrolę, atliko patikrinimą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini)., kurioje A. M., vykdančio individualią veiklą, darbuotojai vykdė nuosavo namo statybos darbus; fotonuotraukomis; A. M. paaiškinimu; J. J. paaiškinimu; VSDFV duomenimis; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą darbo sutarties formai, t. y. ji turi būti rašytinė ir sudaroma dviem egzemplioriais.
Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad A. M. leido dirbti J. J., su kuriuo buvo sutaręs dėl darbo vietos ir laiko, darbo funkcijų ir kad už darbą bus atlyginta, tačiau su juo nesudarė rašytinės darbo sutarties, ir VSDFV nepateikė pranešimo apie priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, tačiau jie nebuvo oficialiai įforminti. Dėl minėtų priežasčių A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
A. M. atsakomybę dėl nusižengimo padarymo lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisme buvo keliamas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad A. M. vykdo individualią veiklą, posėdžio metu teigė, kad šį nusižengimą padarė dėl neatidumo, nes prieš J. J. darbo pradžią, kai jis turėjo pranešti Sodrai apie asmens įdarbinimą, buvo penktadienis, lapkričio 1 d., kas išpuolė nedarbo diena. Tačiau paminėtina, kad toks asmens neatidumas negali būti pagrindas švelninti asmeniui administracinę atsakomybę. Be to, A. M. prašymą taikyti švelnesnę baudą grindė ir tuo, kad pas jį tokių situacijų anksčiau nėra buvę, nes visi pas jį dirbantys asmenys įdarbinti legaliai. Tačiau šiuo atveju paminėtina, kad asmenų įdarbinimo tvarkos laikymasis yra kiekvieno darbdavio pareiga ir ji negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kuri lemtų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą. Kaip rodo bylos medžiaga, J. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis pas A. M. dirbo jau savaitę laiko, o tai neleidžia kalbėti apie labai trumpą laiko tarpą ar vienkartinį atvejį, kai J. J. pas A. M. dirbo nelegaliai. Todėl dėl tokių A. M. veiksmų buvo padaryta reali žala valstybei, buvo išvengta mokesčių mokėjimo, o tai neleidžia teigti apie akivaizdžiai mažesnį veikos pavojingumą negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Taip pat paminėtina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas – paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Įvertinus tokias aplinkybes, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, kad mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda, o ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.