Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-116-853/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-20
Bylos Nr.
1-116-853/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Mindaugas Klemenis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-116-853/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00003-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.19.3.2.1; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 20 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aurėjai Lapšytei,

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Klemeniui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), administracine tvarka nebaustas, teistas 2016 m. lapkričio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, galutine bausme – 45 paros arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2024 m. lapkričio 13 d. apie 11.57 val., AB „Regitra“ valdomame automobilyje „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčiame AB „Regitra“ Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Mažeikių padalinio kieme, esančiame, Gamyklos g. 36, Mažeikiai, AB „Regitra“ egzaminuotojui K. N. informavus, kad neišlaikė praktinio vairavimo egzamino, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, valstybės tarnautojui AB „Regitra“ egzaminuotojui K. N. tiesiogiai pasiūlė 150 eurų kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą, tai yra, kad šis praktikos egzamino ataskaitoje įrašytų įvertinimą, kad jis vairavimo egzaminą išlaikė.

Kaltinamasis A. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 13 d. apie pietus, Mažeikiuose AB „Regitra“ vyko praktinio vairavimo egzaminas. Egzaminas vyko su automobiliu „KIA“. Grįžus į AB „Regitra“ kiemą, instruktorius jam išvardino vairavimo rezultatus ir pasakė, jog jis padarė kritinę klaidą ir, kad egzaminas neišlaikytas. Tada jis instruktoriui pasiūlė pinigų, kiek tiksliai nepamena, tačiau su savimi turėjo du šimtus eurų, iš kurių susimokėjo už vairavimo egzaminą bei su savimi galėjo turėti apie vieną šimtą penkiasdešimt eurų. Pinigus instruktoriui pasiūlė už tai, kad instruktorius parašytų, jog vairavimo egzaminas yra išlaikytas. Instruktorius su pasiūlymu nesutiko. Jis tada išlipo iš automobilio. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. kaltės pripažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. sausio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame užfiksuota, kad gautas AB „Regitra“ Teisės skyriaus vadovo V. Ž. pranešimas, reg. Nr. 5-01-13323, dėl praktikos egzamino metu AB „Regitra“ darbuotojui siūlyto kyšio (b. l. 1-4);

- 2024 m. lapkričio 13 d. praktikos egzamino ataskaita Nr. 7319979, kurioje nurodyta, kad egzaminuojamasis A. K., egzaminuotojas K. N., transporto priemonė „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rezultatas: neišlaikytas (kritinė klaida, specifinė klaida, 9 ir daugiau nekritinės klaidos) (b. l. 40-41);

- 2024 m. lapkričio 18 d. gautu AB „Regitra“ Korupcijos prevencijos (atitikties) pareigūno pranešimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) registracijos Nr. 5-01-13323, dėl AB „Regitra“ darbuotojui siūlyto kyšio, prie kurio pridedamas įrašas 2024_1113_115424_018B.MP4 (b. l. 26-27);

- 2025 m. sausio 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas įrašas 2024 1113 115424 018B.MP4, kuriame kairės pusėje apačioje matomas užrašas Drive Pro 550, 2024/11/13 11:54:22, dešinėje pusėje apačioje matomas užrašas E22 19.5220 N56 18.9146 97 M 0km/h. Vaizdas automobilyje, prie vairo sėdi vyriškis, nustatytas, kad tai vairavimo egzaminą laikęs A. K., šalia jo (keleivio pusėje) sėdi egzaminuotojas, tai K. N., tarp jų vyksta pokalbis. Egzaminuotojas bendrauja apie padarytas klaidas, pasakoja, kad nenutolti daugiau nei 3 metrus, o jūs nutolote 5 metrus nuo tos mašinos, tarp linijų, bet jūs nutolote labai. Po posūkio į dešinę taip turime suktis, kad nepriartėti prie priešpriešinės juostos. Čia pačioje pradžioje, kai važiavote per žiedinę sankryžą, per daug arti jūs į kairę sukote. A. K.: dabar tokie tie žiedai būna, klaidingi. Egzaminuotojas: nu dabar daro tuos žiedus sudėtingesnius. Egzaminuotojas paaiškina A. K. padarytas klaidas. Laike 00:51 A. K. įkiša savo dešinę ranką į savo rūbo kišenę (rūbas kaip striukė, bliuzonas). Egzaminuotojas: ir visumoje, kaip bebūtų šiandieną A. žiūrime, fiksuota 12 nekritinių klaidų ir 4 kritinės klaidos. A. K.: išlaikyta? Egzaminuotojas: šiandien fiksuotas neišlaikytas egzaminas. A. K. kažką tyliai pasako, tačiau neina suprasti ką pasako. Egzaminuotojas: nesupratau, ką šnekėjome, sakykite, ką jūs norite pasakyti? A. K. kažką tyliai pasako, tačiau neina suprasti ką sakė. Egzaminuotojas: nu tai taip, filmuojamas, taip. Tai va, jeigu turite klausimų klauskit. A. K.: o dabar kaip jau girdisi viskas ane? Egzaminuotojas: taip taip. Egzaminuotojas: taip, sakykite. Tai va sakau, būtinai pažiūrėkite tas vietas kas šiandieną buvo ne taip, kuriose vietose ir šiuo metu A. K. ištraukia savo dešinę ranką laikytą rūbo kišenėje ir žiūrėdamas į egzaminuotoją, ranką nuleidžia į apačią. A. K. žiūri į egzaminuotoją ir į savo ranką, kurią nuleido į apačią. Egzaminuotojas: ką jūs man dabar duodate sakykite? Ir ką jūs, ką jūs sakykite norit? A. K.: nu, kad išlaikyta. Egzaminuotojas: kaip sakote? A. K.: kad parvažiavau gerai. Egzaminuotojas: grįžome, grįžome, bet kaip jau minėjau, egzaminas yra neišlaikytas. Sakykit, ką norite sakyti, iš važiavimo situacijų galbūt norit kažką pasakyti. A. K.: duodu, kad išlaikyt. Egzaminuotojas: kaip sakot? Duodat man pinigus, kad išlaikyti, taip? A. K.: taip. Egzaminuotojas: žinot, kad tai yra neleistina ir taip negalima daryti, juk tą gerai žinote. A. K.: žinau. Egzaminuotojas: juk tokie dalykai yra pranešami, tas yra neleistina, netoleruojami tokie dalykai. Pinigus duoti, kad išlaikyti, juk galit pasistengti, pavažiuoti, ar su instruktorium, tuos dalykus juk, viskas, kaip minėjau techniškai viską galit neblogai važiuoti, su pavarom pažiūrėti, kai kuriose vietose vat saugos diržą, tiek tereikalinga, o jūs man vat sakot, kad vat duodu pinigus, kad išlaikyti, nu kam tas reikalinga. Tai va, kaip minėjau, tokie dalykai netoleruojami ir taip negalima daryti. Tai vat, egzaminas yra šiandien neišlaikytas, jeigu dar turite iš važiavimo klausimų, klausiate. Kokie būtų klausimai? A. K.: nu tai dabar reikės vėl iš naujo registruotis. Egzaminuotojas: kaip sakote? A. K.: iš naujo registruotis? Egzaminuotojas: taip, taip, turite iš naujo registruotis. Tai tiek šiandienai, jei nebeturite klausimų. A. K.: ne, nebeturiu ir įkišo savo dešinę ranką į rūbo kišenę, atidarė automobilio dureles ir išlipo lauk iš automobilio. Vaizdo įrašo trukmė 5 min (b. l. 70-71);

- ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 8 d. duotais liudytojo K. N. parodymais, kur jis parodė, kad dirba AB „Regitra“, egzaminuotoju, atlieka vairuotojų praktinio vairavimo įgūdžių egzaminavimą. Dirba Telšių padalinyje, tačiau tenka vykti ir į Mažeikius egzaminuoti vairuotojų. 2024 m. lapkričio 13 d. dirbo Mažeikių AB „Regitra“ padalinyje, adresu Gamyklos g. 36, Mažeikiai. Negali tiksliai pasakyti, kiek šią dieną praktinių egzaminų turėjo ir negali įvardinti visų asmenų, kurie būtent šią dieną laikė vairuotojų egzaminą, tačiau pamena vairuotoją, kuris vairavimo egzamino neišlaikė ir jam siūlė piniginį kyšį. To asmens asmeniškai nepažįsta, nesieja jokie ryšiai, matė jį pirmą kartą. Kaip pamena šio vairuotojo egzaminavimas prasidėjo pirmoje dienos pusėje, tai yra iki pietų. Šis asmuo, automatiškai sistemoje buvo priskiriamas. Pamena, kad su šiuo vyriškiu tik dviese einant nuo AB „Regitra“ Mažeikių padalinio patalpų link egzamino laikymui priskirto automobilio, jis jam siūlė susitarti, sakė, kad sumokės 300 eurų ar 500 eurų, tačiau kokią tiksliai sumą jis sakė, nepamena, tačiau dėl jo siūlomų pinigų į jokias kalbas nesileido, nurodė sėsti į priskirtą automobilį. Vairuotojas sėdo prie vairo, jis šalia jo, jam išaiškino praktinio vairavimo egzamino laikymo tvarką, supažindino su taisyklėmis. Taip pat papasakojo įprastą vairavimo egzamino tvarką ir įspėjo asmenį, kad egzaminas yra filmuojamas. Toliau viskas vyko įprastai, šis asmuo jokių papildomų klausimų neturėjo, nieko neklausinėjo. Vairavimo egzaminas vyko įprastine tvarka, asmuo vairavo automobilį bei buvo egzaminuojamas. Jau grįžus į AB „Regitra“ Mažeikių padalinio aikštelę, automobiliui sustojus, liko jame sėdėti ir pradėjo jam pasakoti jo padarytas klaidas. Vyriškiui pasakė, kad šis praktinis vairavimo egzaminas šiandienai yra neišlaikytas, kadangi padarė klaidų, ir tas jo padarytas vairavimo klaidas paaiškino. Pamena, kad dar jam sakant apie jo padarytas klaidas, jis įkišęs ranką į savo viršutinio rūbo kišenę pradėjo kažką krapštyti, muistytis ir iš kišenės rankos saujoje laikydamas išsitraukė pinigų rulonėlį. Tada tas vyriškis pasirodė toks sutrikęs, kaip pasimetęs ir jau tada suprato, kad jis bandys duoti kyšį, kaip ir minėjo, kad jau siūlė prieš praktinį vairavimo egzaminą, kai ėjo link automobilio. Tas vyriškis pinigus laikė suspaudęs saujoje ir saują nuleido ant pavarų perjungimo svirties, laikydamas pinigus delne ir akivaizdžiai atlenkė savo delną, kur matėsi jo saujoje pinigai. Jis pinigų iš delno niekur nepadėjo, juos laikė rankoje. Vyriškis laikydamas pinigus savo delne, kažką nerišliai sakė, bet ką jis sakė, tikrai nežino, jo sakytų žodžių nelabai suprato ir nelabai dabar jau pamena, bet buvo galima suprasti, kad jis siūlė grynuosius pinigus. Tada kažkaip nuleido savo akis į apačią ir matė, kad jo delne yra susukta nemažai 50 eurų vertės kupiūrų, tačiau kokia ten suma galėjo būti tikrai nežino ir nepasakys. Tuo metu iš karto suprato, kad jam siūlo piniginį kyšis už tai, kad jis vykdydamas savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, nefiksuotų jo padarytų klaidų ir pažymėtų, kad šis asmuo praktinį vairavimo egzaminą išlaikė. Tada dar pamena, kad tas vyriškis tyliai jo paklausė ar dar yra filmuojama ir jam atsakė, kad taip tikrai yra filmuojama ir jam pasakė, kad tokių dalykų netoleruoja, kad jis gali gražiai pravažiuoti, taip pat gali ir išsipirkti papildomų pamokų, o ne siūlyti kyšį, kaip egzaminuotojui. Po šių pasakytų žodžių, vyriškis pinigus įsidėjo atgal į kišenę, daugiau nieko apie siūlomus jo pinigus nesakė, pinigų nebesiūlė, jų prievartą nekišo, neįtikinėjo, kad paimtų jo siūlomus pinigus. Tada dar kartą vyriškio paklausė ar jis turi kokių papildomų klausimų susijusių su egzamino eiga, padarytomis klaidomis. Vyriškis jokių papildomų klausimų neturėjo, tuo viskas ir baigėsi, jis išlipo lauk iš automobilio ir nuėjo. Po šio vairavimo egzamino į AB „Regitra“ Mažeikių padalinio patalpas grįžo vienas, šio asmens nebesutiko ir daugiau jo nebematė. Apie tai, kad jam buvo siūlomas kyšis jis iš karto grįžęs į patalpas pranešė savo vadovui (b. l. 30-32).

Dėl veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014 ir kt.).

Pagal teismų praktiką kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais objektyviais įrodymais, paties kaltinamojo parodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamasis A. K. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui ir taip siekė, kad valstybės tarnautojas atliktų neteisėtą veiksmą, t. y. kad jis, vykdydamas praktinių transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų egzaminuotojo įgaliojimus, užskaitytų kaip išlaikytą vairavimo egzaminą, kurio jis neišlaikė. Vairavimo klaidų nefiksavimas, praktinio vairavimo egzamino užskaitymas kaip išlaikyto, nors egzaminas neišlaikytas, vertintini kaip neteisėtas veikimas. Asmuo, kuriam A. K. pasiūlė kyšį yra valstybės tarnautojas – AB „Regitra“ specialistas – egzaminuotojas K. N. A. K. atliktų veiksmų seka: sužinojęs, kad padarė kritinę klaidą, prašė instruktoriaus, kad užskaitytų egzaminą kaip išlaikytą ir būnant automobilyje, pasiūlė pinigų, kuriuos laikė rankoje instruktoriui K. N. už tai, kad pastarasis jo neišlaikytą praktinio vairavimo egzaminą, parašytų, kad išlaikyta. Instruktoriui išaiškinus, jog egzaminas neišlaikytas, A. K., po instruktoriaus įspėjimų apie gręsiančią atsakomybę, išlipo iš automobilio. A. K. veiksmų seka akivaizdžiai patvirtina jo tiesioginę tyčią, nes jis pasiūlė valstybės tarnautojui kyšį, siekiant, kad pastarasis atliktų neteisėtą veiksmą - vykdant praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų egzaminuotojo įgaliojimus, užskaitytų vairavimo egzaminą kaip išlaikytą, nors A. K. jo neišlaikė. Taigi kaltinamasis veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra atlikdamas inkriminuojamus veiksmus, suvokė jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Ištyrus byloje visus įrodymus, byloje nenustatyta, jog A. K. pasiūlė valstybės tarnautojui 500 Eur, kaip nurodyta kaltinime. Teisiamojo posėdžio metu iš ištirtų įrodymų bei kaltinamojo duotų parodymų nustatyta, jog kaltinamasis galėjo pasiūlyti su savimi turėtą pinigų sumą, t. y. vieną šimtą penkiasdešimt eurų, kuriuos buvo paėmęs į ranką ir ketino jais papirkti valstybės tarnautoją, todėl šioje dalyje, atsižvelgiant į tai, jog pasiūlyto kyšio dydis nekeičia veikos kvalifikavimo, kaltinimas byloje tikslintinas, nurodant, jog A. K. pasiūlė ne 500 eurų, o 150 eurų.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamojo A. K. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. byloje įrodyta, kad jis 2024 m. lapkričio 13 d. apie 11.57 val., AB „Regitra“ valdomame automobilyje „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčiame AB „Regitra“ Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Mažeikių padalinio kieme, esančiame, Gamyklos g. 36, Mažeikiai, AB „Regitra“ egzaminuotojui K. N. informavus, kad neišlaikė praktinio vairavimo egzamino, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, valstybės tarnautojui AB „Regitra“ egzaminuotojui K. N. tiesiogiai pasiūlė 150 eurų kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą, tai yra, kad šis praktikos egzamino ataskaitoje įrašytų įvertinimą, kad jis vairavimo egzaminą išlaikė.

Dėl bausmės skyrimo

BK 227 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis A. K. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas, paskirta bausmė atlikta, teistumas išnykęs (b. l. 89-91), administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (b. l. 87), nedirbantis (b. l. 83-84), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 86), vedęs bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 80-82), VšĮ Pakruojo sveikatos centro Psichikos sveikatos centro psichiatro įskaitoje ar priklausomybės įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 93, 96).

Įvertinus atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jog kaltinamasis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

A. K. atžvilgiu yra taikomos BK 75 straipsnio normos redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., nes konkrečiu atveju yra atsakomybę lengvinantis įstatymas. BK 75 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju pozityvūs kaltinamojo požiūrio pokyčiai, pastangos keisti savo gyvenimo būdą teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, kaltinamojo veika konkrečiu atveju laikytina atsitiktine, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, ir jau po nusikalstamos veikos padarymo, padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nors ir nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pats procesas kaltinamojo elgesiui poveikio jau turėjo.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. A. K. elgesys nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad jis turi norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti. A. K. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė.

Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio A. K. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus arešto bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. A. K. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros bei paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktuose numatytas pareigas. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. K. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo, atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. išaiškintina, jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Kaltinamajam A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 17 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108-110).

Išaiškintina kaltinamajam bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. K., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Mindaugą Klemenį (b. l. 126).

2025 m. vasario 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01536, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 70,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš A. K. (b. l. 133).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Byloje nustatyta, jog teismas A. K. paskyrė gynėją, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), išlaidas, atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą, t. y., jog nagrinėjant bylą teisme, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, taip pat jog kaltinamasis A. K. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą byloje nėra, t. y. jo turtinę padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, iš kaltinamojo A. K. nepriteistinos.

Kiti klausimai

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 CD su vaizdo ir garso įrašu iš automobilio „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 ir 6 punktais, A. K. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. K. 2025 m. sausio 17 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl 70,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K. valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 1 (vieną) CD, su vaizdo ir garso įrašais, palikti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė