- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- I-936-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03548-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo pažeidžiama jo teisė į tinkamas suėmimo (kalinimo) sąlygas, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą ir pavojų sveikatai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos pasireiškė tuo, kad kameros Nr. 356–358 buvo itin blogos būklės. Minėtose kamerose sienos ir lubos buvo dengtos pelėsiu dėl drėgmės, nubyrėjęs tinkas iki plytų ir nuo ryto iki vakaro tinkas byrėdavo į maistą ir ant patalynės. Sanitarinio mazgo įrengimas netinkamas, nebuvo sėdimo klozeto, o tupiamas klozetas įrengtas apie 30–40 cm aukštyje, iš jo eidavo kanalizacijos dvokas, nes jis neužsidarydavo. Pirminiame skunde nurodo, kad pareigūnai pažiūrėję per langelį galėdavo matyti jo nuogą kūną, nes nebuvo jokios pertvaros, tačiau patikslintame skunde nurodo, kad visgi kamerose įrengtos pertvaros ir užuolaidos, tačiau jos netinkamos jo privatumui užtikrinti. Nurodytas kameras paminėjo todėl, kad jose nebuvo sėdimų tualetų. Kreipėsi į administraciją dėl kalinimo sąlygų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų teko kreiptis į medikus dėl pablogėjusios sveikatos nuo drėgmės ir „smarvės“. Teigia, jog kamerose temperatūra siekdavo vos 15 laipsnių šilumos.
2018 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas skundo papildyme papildomai nurodė, kad prie atsiliepimo kalėjimo administracijos pateikti patikrinimai buvo padaryti jam nesant Lukiškių TI-K. Mano, kad sienelė (pertvara) neatitinka higienos normų reikalavimų, nes nėra kabinos, o užėjus (budinčiam prižiūrėtojui, SRS specialistams, APS darbuotojams ir t. t.) jam tektų raudonuoti, nes pilnai užuolaida neužsitraukia, atsiremia į kojas, labai trukdosi, lieka tarpas per kurį buvo visiems matomas (dėl užuolaidos), tiek stebinčių prižiūrėtojų, tiek su juo kalinčio asmens. Taip pat pažymi, kad Lukiškių TI-K atsiliepime įdėtos tualetų įrengimo tipinės fotonuotraukos yra darytos kitose kamerose nei laikytas pareiškėjas.
2019 m. sausio 22 d. pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jo neturtinė žala kilo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos ginamas ir saugomas teises, o ne nacionalines teises. Nurodo, kad jam, kaip žmogui, valstybė privalo suteikti normalų gyvenamąjį plotą, o ne „laikyti tualete“.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 6–14) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. skirtingose kamerose. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, kaip ir sanitarinės ir dezinfekcijos priemonės. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija taip pat yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ją pratęsia. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento visuomenės sveikatos specialistai periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę dėl oro temperatūros gyvenamosiose kamerose atitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams ir pažeidimų nenustatė. Teigia, kad šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duše. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose įrengtos pertvaros (1,6 m aukščio, 1,2 pločio). Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
2018 m. gruodžio 21 d. teisme gauti Lukiškių TI-K papildomai paaiškina, kad temperatūrinis režimas Lukiškių TI-K kamerose atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Pažymi, jog prie Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 7 d. atsiliepimo pridėtos nuotraukos parodo tipinį sanitarinio mazgo įrengimą Lukiškių TI-K kamerose (pertvaros tarp sanitarinio mazgo ir likusio kameros ploto įrengimas, užuolaidos, skirtos privatumui naudojantis sanitariniu mazgu užtikrininti, įrengimas ir kt. susijusios aplinkybės). Galimas sanitarinio mazgo įrengimas ir be sėdimo klozeto įrengimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės palaikė skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad kameroje Nr. 356 tikrai nebuvo dušo užuolaidos, o kitose kamerose, kuriose ji buvo, ji buvo netinkama naudotis: per siaura, sudraskyta. Teigia, jog kamerose būdavo tiek šalta, kad miegodavo su rūbais (nurodo kameras Nr. 358, 382 ir 315).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais (iš esmės privatumo užtikrinimo sanitariniame mazge, higienos normų pažeidimų) atlyginimo. 2019 m. sausio 22 d. teisme gautame pareiškėjo paaiškinime išplėstos ginčo ribos ir dėl pakankamo kameros ploto, į ką atsakovas yra atsiliepęs atsiliepime.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2018 m. kovo 23 d. iki gegužės 11 d., nuo gegužės 18 d. iki 25 d., nuo gegužės 29 d. iki liepos 10 d., nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 4 d. ir nuo rugsėjo 6 d. iki 17 d. Lukiškių TI-K teismui pateikė suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę (b. l. 16–17). Taip pat iš dabartinės laisvės atėmimo vietos gautas pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašas.
Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.
Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų 2018 m. kovo 23 d. - rugsėjo 17 d. imtinai (su pertraukomis) laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Dėl minimalaus ploto užtikrinimo
Pareiškėjas 2019-01-22 papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo laikomas „kaip tualete“ nesuteikiant tinkamo gyvenamojo ploto. Iš to galima suprasti, kad keliams klausimas dėl pakankamo gyvenamojo ploto kalinimo laikotarpiu suteikimo. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (b. l. 7), tačiau pažymoje nurodomas 0,7 m² plotas, kuris, kaip palankesnis pareiškėjui, ir taikytinas išskaičiuojant sanitarinio mazgo plotą iš bendro kameros ploto (b. l. 49. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K:
· laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki gegužės 11, buvo laikomas šiose kamerose: 7,45 m² ploto kameroje Nr. 115 (1 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 380 (1 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 107 (1 asmuo), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 129 (1–2 asmenys), 7,76 m² ploto kameroje Nr. 290 (2 asmenys), 7,49 m² ploto kameroje Nr. 116 (1 asmuo), 8,05 m² ploto kameroje Nr. 302 (2 asmenys), 7,56 m² ploto kameroje Nr. 150 (1–2 asmenys), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 167 (1 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 121 (2 asmenys), 7,95 m² ploto kameroje Nr. 345 (2 asmenys), 6,48 m² ploto kameroje Nr. 125 (1 asmuo), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 147 (1–2 asmenys), 2018 m. gegužės 11 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;
· laikotarpiu nuo gegužės 11 d. iki gegužės 25 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,84 m² ploto kameroje Nr. 115 (1 asmuo); 7,38 m² ploto kameroje Nr. 344 (1–2 asmenys), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 332 (1 asmuo), 6,79 m² ploto kameroje Nr. 363 (1 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 338 (1 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 122 (1 asmuo), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 153 (1 asmuo), 2018 m. gegužės 25 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;
· laikotarpiu nuo gegužės 29 d. iki liepos 10 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,28 m² ploto kameroje Nr. 112 (2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 130 (1–2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 192 (2 asmenys), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 153 (2 asmenys), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 114 (2 asmenys), 7,56 m² ploto kameroje Nr. 163 (1–2 asmenys), 8,31 m² ploto kameroje Nr. 356 (1–2 asmenys), 7,28 m² ploto kameroje Nr. 107 (1 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 106 (1–2 asmenys), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 319 (1 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 104 (1 asmuo), 7,30 m² ploto kameroje Nr. 315 (1–2 asmenys), 7,70 m² ploto kameroje Nr. 287 (1 asmuo), 7,99 m² ploto kameroje Nr. 877 (1–2 asmenys), 6,83 m² ploto kameroje Nr. 218 (1 asmuo), 7,77 m² ploto kameroje Nr. 358 (1 asmuo), 7,81 m² ploto kameroje Nr. 318 (1 asmuo), 2018 m. liepos 10 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;
· laikotarpiu nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 4 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,28 m² ploto kameroje Nr. 112 (1 asmuo), 7,80 m² ploto kameroje Nr. 264 (2 asmenys), 7,77 m² ploto kameroje Nr. 310 (1–2 asmenys), 7,70 m² ploto kameroje Nr. 321 (2 asmenys), 7,77 m² ploto kameroje Nr. 279 (1–2 asmenys), 7,79 m² ploto kameroje Nr. 270 (1 asmuo), 2018 m. rugsėjo 4 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;
· laikotarpiu nuo rugsėjo 6 d. iki rugsėjo 17 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m² ploto kameroje Nr. 118 (1 asmuo), 7,48 m² ploto kameroje Nr. 319 (1 asmuo), 7,48 m² ploto kameroje Nr. 110 (1 asmuo), 7,79 m² ploto kameroje Nr. 279 (1 asmuo), 7,74 m² ploto kameroje Nr. 266 (1–2 asmenys), 2018 m. rugsėjo 17 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus.
Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 165 dienos) asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,29 m² iki 7,24 m² (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,64 m² iki 7,94 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėjas iš esmės pripažino, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo atitvertas sienele, kurios aukštis apie 1,5 m, nors pirminiame skunde teigė, kad apskritai sanitarinis mazgas nuo kameros gyvenamojo ploto nebuvo atskirtas. Teismo posėdžio metu nurodė kameras, kuriose teigė nesant užuolaidos (kameros Nr. 356, 363), o kitose kamerose nurodė esant užuolaidų defektus, trukdančius ja naudotis pagal paskirtį ir garantuoti jam privatumą naudojantis dušo ar sanitarinio mazgo patalpa. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nurodytose kaip neatitinkančiose reikalavimų kamerose buvo laikomas: kameroje Nr. 356 (2018-06-08 vienas, 2018-06-9/11 2 asmenys, 2018-06-14 2 asmenys ir 2018-07-02 vienas), kamera Nr. 358 (2018-07-02 vienas, 2018-07-03/08 vienas), kamera Nr. 382 (2018-05-22 vienas), kamera Nr. 315 (2018-06-18 vienas, 2018-06-19/21 2 asmenys), Nr. 363 (2018-05-21 vienas).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Iš Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimo dėl A. A. skundo matyti, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir pakabinta užuolaida, to iš esmės neneigia ir pareiškėjas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Darytina išvada, kad sanitariniuose mazguose pakabinant užlaidas pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Duomenų, kad pakabintos užuolaidos būtų netinkamos naudoti, t. y. per siauros ar sudraskytos ar kitaip defektų turinčios, bylose nėra. Iš pateiktų tipinių nuotraukų, visuomenės sveikatos centro specialistų patikrinimų matyti, kad tokių pažeidimų nėra niekad fiksuota. Užuolaidos 2018 metais jau buvo įrengtos visuose Lukiškių TI-K kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose, todėl nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl jų įrengimo. Teismas netiki pareiškėjo teiginiais, kad jo nurodytose kamerose užuolaidų nebuvo įrengta, kadangi pats pareiškėjas savo paaiškinimuose nuo pirminio skundo nebuvo nuoseklus: keitė savo paaiškinimus, pradžioje apskritai teigdamas, jog kamerose nebuvo netgi pertvarų, jau nekalbant apie užuolaidas, vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažino sanitarinio mazgo pertvaros ir dušo užuolaidų buvimą, o teismo posėdžio metu vėl teigė, kad dalyje kamerų nėra dušo užuolaidos. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui pateikiant prieštaringus faktinius duomenis, kurie neatitinka vienareikšmių atsakovo pateiktų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl dušo užuolaidų įrengimo.
Pareiškėjas nurodė, kad jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeidžiamos ir tuo aspektu, kad dalyje kamerų sanitariniuose mazguose nėra įrengti sėdimi klozetai. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, 9.1 punktu gyvenamose kamerose gali būti įrengiamas ir tupimas klozetas.
Dėl kamerų vėdinimo, temperatūros, drėgmės, pelėsis
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešime taip pat pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.
Pareiškėjas pirminiame skunde teigia, jog kameros Nr. 356-358 yra itin blogos būklės. Daug pelėsių, didelė drėgmė. Pažymėtina, kad kameroje Nr. 357 pareiškėjas niekad nebuvo patalpintas. Pareiškėjas kamerose Nr. 356 ir 358 kalėjo aukščiau nurodytais laikotarpiais, iš viso 15 parų. Atsakovas nepateikė skunde aiškiai įvardintų kamerų Nr. 356 ir Nr. 358 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų, taip pat apie šių kamerų būklę atsiliepime atskirai nepasisako. Iš Lukiškių TI-K pranešimo matyti, jog šiose kamerose niekada nebuvo atliktas remontas. Iš prie atsiliepimo pateiktų visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad bendrai Lukiškių TI-K yra pelėsio ir perteklinės drėgmės problema, nes ne kartą konstatuotas vizualiai matomas pelėsis (b.l. 40, 90).
Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus, kurių dalis surašyta neaktualiu ginčui laikotarpiu, taip pat aktuose fiksuota būklė dalies kamerų, kuriose pareiškėjas apskritai nekalėjo. Nepaisant to, kad patikrinimo aktai yra iš esmės surašyti 2018 m. sausio – vasario mėnesiais, tačiau jie yra artimo ginčo laikotarpio faktinės būklės kamerose (nuteistųjų ir suimtųjų laikymo patalpose) fiksavimas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo šiose kamerose: Nr. 104, Nr. 106, Nr. 107, Nr. 110, Nr. 112, Nr. 114, Nr. 115, Nr. 116, Nr. 118, Nr. 121, Nr. 122, Nr. 125, Nr. 129, Nr. 130, Nr. 147, Nr. 150, Nr. 153, Nr. 163, Nr. 167, Nr. 192, Nr. 218, Nr. 264, Nr. 266, Nr. 270, Nr. 277, Nr. 279, Nr. 287, Nr. 290, Nr. 302, Nr. 310, Nr. 315, Nr. 318, Nr. 319, Nr. 321, Nr. 332, Nr. 344, Nr. 345, Nr. 356, Nr. 358, Nr. 363, Nr. 380, Nr. 382. Kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, ginčo laikotarpiu ir artimu jam laikotarpiu, t. y. kamerose Nr. 104, Nr. 106, Nr. 112, Nr. 114 Nr. 115, Nr. 116, Nr. 121, Nr. 125, Nr. 364, patikrinimo metu higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (žr. patikrinimo aktus, b.l. 62–66, 89–91, 95–96, 100–102, 108–111, 113–114). Kameroje Nr. 332 iš atsakovo pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 13 d. patikrinimo akto (b.l. 79–80) matyti, kad kamera Nr. 332 buvo patikrinta ir nustatyta, kad ji neatitinka galiojančių higienos normų reikalavimų, o būtent ties langu vizualiai yra matomų pelėsių požymių, pažeidimas buvo pašalintas. Kameroje Nr. 106 buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, pažeidimas buvo pašalintas (b. l. 120–122). Apie kitų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, Lukiškių TI-K patikrinimų aktų nepateikė, tai pat atsakovas atsiliepime nieko apie pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerose, esančios drėgmės, pelėsio nepasisako. Be to, pareiškėjas teigia, kad kamerose lubos ir grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios (patalpų paviršių pažeidimai). Atsiliepime nurodoma, kad remontas atliekamas pagal sudarytą planą, gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Pagal atsakovo parengtą pranešimą kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas remontas nuo 2005 metų atliktas tik kai kurių kamerų, pvz. kamerose Nr. 106 ir Nr. 192 remontas atliktas 2015 metais, o 2018 metais tik kameroje Nr. 270. Dėl to, taikant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, laikytina, jog atsakovas neįrodė kamerų atitikties higienos normų reikalavimams pelėsio, drėgmės ir paviršių lygumo (nepažeidimo) aspektams. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skunde dėstomas faktines aplinkybes apie tai, kad kamerose drėgna ir ant lubų ir sienų yra pelėsių požymių, jos blogos būklės, teismas vertina, kaip įrodytas.
Tačiau atmestini kaip neįtikimi ir nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad kamerose buvo žemesnė nei pagal higienos reikalavimus turėtų būti temperatūra: pasak pareiškėjo, kamerose buvo apie 15 laipsnių temperatūra, dėl ko tekdavo miegoti su rūbais. Pagal Lukiškių TI-K pateiktą informaciją, temperatūrinis režimas Lukiškių TI-K kamerose atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto reikalavimus. Įstaigoje yra įrengta centrinė šildymo sistema. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės buvo laikomas vasaros laikotarpiu (išvyko rugsėjo 17 d.). Be to, iš Lukiškių TI-K pateiktų nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų nenustatyta temperatūros režimo pažeidimų.
Dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).
Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde tiksliai įvardijo konkrečius sveikatos sutrikimus kaip neturtinę žalą. Iš byloje esančių duomenų nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Iš pateiktos pareiškėjos asmens sveikatos kortelės taip pat tokių duomenų nenustatyta. Pareiškėjo teiginiai apie širdies funkcijos pažeidimus ar kitus sveikatos sutrikdymus nepagrįsti sveikatos būklės fiksavimo duomenimis. A. A. asmens sveikatos istorijoje fiksuota, kad pareiškėjas turi žalingų įpročių (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad į kalinimo įstaigą iš laisvės atvyko (duomenys neskelbtini), kad savanoriškai laisvės atėmimo vietoje badavo, todėl asmens sveikatos kortelėje fiksuoti jo nusiskundimai dėl (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti dėl pirmiausia nevisiškai tinkamo gyvenimo būdo vedimo arba savo asmenine rizika prisiimtų sprendimų pasėkoje (dėl badavimo). 2018-09-13 pareiškėjui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau ne dėl drėgmės, pelėsio ar kitų skunde nurodomų kaip netinkamų kalinimo sąlygų. 2018-09-17 išvykstant iš atsakovo įstaigos fiksuota, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos būklės neturėjo. Tad teismas laiko kaip įrodytą neturtinę žalą asmeninius nepatogumus ir išgyvenimus, kurie galėjo atsirasti kalint drėgnose, pelėsiu ir nelygiais paviršiais esančiose kamerose (tiksliau jų dalyje), kadangi buvo apsunkintas švaros ir higienos tokiose kamerose palaikymas, galėjo jausti pareiškėjas diskomfortą. Kitokio pobūdžio neturtinės žalos pareiškėjas nenurodė patyręs.
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog konstatuoti pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, o pažeidimo pripažinimas nebūtų tinkama satisfakcijos forma. Tad teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kalinimo įstaigai operatyviai šalindavo nustatytus pažeidimus informuodama apie tai visuomenės sveikatos centrą, konstatuoja, kad šiuo atveju, nenustačius, jog dėl higienos normų pažeidimų buvo pakenkta ar sutrikdyta pareiškėjo sveikata, - pažeidimo pripažinimas, komuliatyviai vertinant kalinimo sąlygas, yra pakankama ir teisinga kompensacija pareiškėjui.
Dėl to skundo reikalavimai iš dalies tenkintini, pripažįstant aukščiau aprašytus higienos reikalavimų laikymosi pažeidimus (pelėsis, drėgmė, paviršių būklė) Lukiškių TI-K kaip tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, tačiau atmestinas reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjo A. A. skundą.
Pripažinti pareiškėjo A. A. kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pažeidimus neužtikrinant higienos normų reikalavimų laikymosi.
Kitą dalį skundo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.