Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis)), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimo, pažymos apie eismo įvykį, nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju, prašymo išmokėti draudimo išmoką, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, transporto priemonės techninės apžiūros akto, žalos sąmatos, išvados apie transporto priemonės likutinę vertę, pranešimų, mokėjimo nurodymo, nustatyta, kad 2017 m. birželio 11 d. Joniškio r. sav., Noriūnų k., įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo T. V. vairuojamas automobilis „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „O. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, padarydamas nukentėjusiajam V. R. turtinę žalą, be to, atsakovas iš eismo įvykio vietos pasitraukė. 2017 m. liepos 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas T. V., vairavęs automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 220 punktų reikalavimus, pasitraukęs iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta pas ieškovę AB „Lietuvos draudimas“, kuri atlikusi žalos sureguliavimo procedūras, 2017 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą dėl šio įvykio metu padarytos žalos atlyginimo už sugadintą automobilį bei 2017 m. liepos 14 d. sumokėjo nukentėjusiajam 2298 Eur dydžio draudimo išmoką. Kaip matyti iš ieškovės prie ieškinio pateiktos pretenzijos, atsakovas buvo paragintas atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas žalą atlygino, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai ją atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, neturėjusiam teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėjusiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę bei pasišalinusiam iš įvykio vietos. Būtent šiose teisės normose įtvirtintos išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nes iš principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 6.37, 6.210, 6.251, 6.263, 6.280, 6.1015 straipsniais, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, yra pagrindas ieškinį tenkinti, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo T. V. priteistina ieškovei 2298 Eur žalos atlyginimo.

Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo T. V. ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2298 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistinos ieškovės patirtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 52 Eur žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant teismui ieškinį.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2298 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. liepos 3 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas Vilnius, J.Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.