Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-25 · Civilinė byla Nr. 2A-2502-656/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-25
Bylos Nr.
2A-2502-656/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11345-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
A. G.
Trečiasis asmuo
O. Ž. Kolegija
Kategorijos
  • 78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-2502-656/2012Teisminio proceso Nr.2-02-3-11345-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo O. Ž.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-20 iki kol jis mokysis vidurinių, profesinių ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, kaip iki jam sukaks 24 metai, įpareigojant atsakovą priteistą paramą pervesti iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos į jo sąskaitą. Nurodė, jog iki jo pilnametystės iš atsakovo teismo sprendimu buvo priteistas jam išlaikymas. 2011-12-19 jis tapo pilnametis. Nors jis ir pilnametis, tačiau mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, III gimnazijos klasėje. Kadangi jis yra moksleivis, negauna jokių pajamų, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dėl ko negali pats savimi pasirūpinti. Šiuo metu yra visiškai išlaikomas savo motinos, kurios darbo užmokestis yra nedidelis. Jam vien maistui per mėnesį reikia apie 500 Lt, jo dalis už komunalines paslaugas - 180 Lt. Turi daug išlaidų, susijusių su mokymosi priemonių pirkimu, mokesčiu už internetą, mobilaus telefono. Todėl jam reikalinga tėvo parama. Baigęs gimnaziją, jis ketina studijuoti universitete. Atsakovas geranoriškai paramos jam neteikia. Atsakovas dirba ir jo duomenimis neblogai uždirba. Todėl turi prisidėti prie jo išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog ieškovas gali reikalauti išlaikymo tik kol jis mokosi vidurinėje mokykloje, nes jei įstos į aukštąją mokyklą, turės įrodyti būtinumą į paramą, todėl šioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Sutiko iki sūnaus vidurinio išsilavinimo įgijimo jam mokėti po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovo A. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki kol A. G. baigs vidurinę mokyklą (duomenys neskelbtini), pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas 154 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, jog ieškovas yra O. Z. ir atsakovo sūnus, pilnamečiu jis tapo (duomenys neskelbtini), ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, niekur nedirba, nėra duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotas transporto priemones. Ieškovas gyvena kartu su mama, jo senelės bute. Ieškovo motinos per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 970 Lt, ji neturi nekilnojamo turto. Atsakovas dirba, jis neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, turi vieną išlaikytinį: sūnų T. G. iš antros santuokos, su antrąja sutuoktine turi įsipareigojimų bankui. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog jis realiai turi išlaikyti ir pilnametį savo antrosios sutuoktinės vaiką, kuris jam yra kaip tikras vaikas. Nors pasak atsakovo jį ir jo sutuoktinės sūnų sieja glaudūs ir artimi ryšiai, tačiau, teismo vertinimu, teisiniu atžvilgiu jis negali būti traktuojamas kaip išlaikytinis, todėl atsakovui nėra teisinės pareigos jį išlaikyti ar remti. Atsakovui neįgalumas nėra nustatytas. Teismas nurodė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), iš darbo pateiktos pažymos nustatė, jog jo gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio sudaro vidutiniškai apie 1900 Lt neskaitant rugsėjo mėnesio, kurį atsakovas dirbo tik 9 dienas. Nors atsakovas teigia, jog jo faktiškai gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės, tačiau teismas šį argumentą atmetė nurodydamas, jog paties atsakovo pateikti atsiskaitymo lapeliai patvirtina, kad jis faktiškai ir gauna tokias pajamas, kurios ir priskaičiuotos darbo užmokesčio pažymoje. Teismas padarė išvadą, kad 400 Lt suma yra ir taip tik minimali, pripažinta teismų praktikoje vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas išlaikymą ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisė nuo ieškinio pateikimo dienos iki kol jis baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių (LR CK 3.194 str. 3 d.). Likusioje dalyje ieškinį atmetė nurodant, kad jeigu ieškovas mokysis aukštojoje mokykloje po vidurinės mokyklos baigimo, galės reikšti atskirą ieškinį dėl išlaikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje dėl 400 Lt išlaikymo dydžio priteisimo iki ieškovas baigs vidurinę mokyklą ir priimti šioje dalyje naują sprendimą priteisiant iš atsakovo ieškovui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jis baigs vidurinę mokyklą.

Apeliacinio skundo argumentai:

1. Atsakovas vykdydamas Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2003 m. liepos 3 d. sprendimą teikė nepilnamečiam sūnui (ieškovui) išlaikymą 150 Lt periodinėmis išmokomis. Ieškovas teikdamas ieškinį dėl išmokos dydžio pakeitimo nepateikė duomenų apie jo poreikių bei turtinės padėties pasikeitimą. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog poreikių bei materialinės padėties pokyčiai turi būti esminiai. Tuo tarpu nežymus minėtų aplinkybių pasikeitimas nėra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis Nr.3K-3-495/2008).

2. Teismas neanalizavo ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais grindžiami ieškovo poreikiai, neatskyrė būtinų išlaidų asmeniui nuo nebūtinų. Teismas nepagrįstai išlaidas kompiuteriui ir mobiliam telefonui pripažino pagrįstomis.

3. Teismas be pagrindo atmetė atsakovo pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas negauna tiek pajamų, kiek priteista sprendimu.

4. Teismas neteisingai nustatė atsakovo gaunamų pajamų dydį bei jo išlaikomų asmenų skaičių. Atsakovas išlaiko kitoje šeimoje mažametį sūnų bei dabartinės žmonos pilnametį sūnų, kuris po mokymosi įstaigos baigimo yra bedarbis. Taip pat teikia paramą savo nedarbingai invalidei motinai. Paties sveikata nėra gera.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepimo argumentai:

1. Po 2003-07-03, kai teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas, iš esmės išaugo ieškovo poreikiai. Motinos turtinė padėtis išliko sunki. Dėl motinos ir jo paties sveikatos problemų nemažai lėšų privalo skirti gydymui.

2. Atsakovas nepagrįstai savo sunkią turtinę padėtį grindžia įsipareigojimais kredito įstaigoms. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog vienas iš atsakovo kreditų paimtas dabartinės atsakovo žmonos sūnaus, o kitas – atsakovo žmonos. Nors atsakovas tvirtina neturįs automobilio, tačiau naudojasi savo žmonos vardu įregistruotu automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad ieškovas pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki jis baigs vidurinę mokyklą (gimnaziją).

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantas iš esmės sutinka teikti išlaikymą pilnamečiam sūnui, kol jis mokysis vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), neneigia savo pareigos remti savo sūnų (ieškovą) iki jis įgis vidurinį išsilavinimą, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, sutinka ieškovui teikti 200 Lt dydžio išlaikymą. Nurodo, jog jo pajamos nėra didelės, išlaiko daugiau asmenų (mažametį sūnų, pilnametį 24 metų dabartinės žmonos sūnų). Be to, atsakovas remiasi aplinkybe, jog ieškovas nepagrindė poreikio padidinti teismo 2003-07-03 sprendimu jau paskirtą išlaikymą, nes nepateikė duomenų apie nuo 2003-07-03 padidėjusius poreikius bei pablogėjusią motinos finansinę padėtį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą išlaikymo (paramos) dydžio sumą - 400 Lt. Pažymėtina, kad išlaikymo pilnamečiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Be to, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Atsakovo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo gaunamų pajamų dydį. Jo tvirtinimu, faktiškai gaunamos pajamos sudarė 868 Lt per mėnesį. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė AB SEB banko pažymą apie lėšų įskaitymus (b.l. 66-67). Tačiau šis atsakovo argumentas verintinas kritiškai. Juo nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme. Be to, minėta pažyma nepaneigia, jog faktiškai atsakovo gautos pajamos per mėnesį sudarė vidutiniškai 1580,96 Lt (b.l. 19, 21-26).

Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas neįrodė, jog jo poreikiai išaugo nuo 2003 metų, kai jam buvo nustatytas 150 Lt išlaikymo dydis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. liepos 3 d. sprendimu nustatant išlaikymo dydį ieškovui, jam buvo devyneri metai. Tuo tarpu priimant ginčijamą sprendimą 2012 m. kovo 12 d. ieškovui buvo jau sukakę aštuoniolika metų. Todėl akivaizdu, kad atsakovo sūnaus poreikiai pasikeitė.

Atmestinas argumentas, jog atsakovo sūnus mokykloje yra nepažangus, yra praleidęs daug pamokų be pateisinamos priežasties. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog pamokos praleistos be pateisinamos priežasties (b.l. 72-74). Pažymėtina, jog abu tėvai yra atsakingi už vaikų ugdymą. Todėl atsakovo nurodytas argumentas, jog ieškovas mokosi žemiau vidutinio lygio nepaneigia atsakovo pareigos pagal galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo išlaikomų asmenų skaičių. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisiniu požiūriu atsakovo žmonos pilnametis sūnus (24 metų) negali būti traktuojamas kaip atsakovo išlaikytinis, net jeigu juos ir sieja glaudus emocinis ryšys. Todėl atsakovas be ieškovo turi tik vieną išlaikytinį - nepilnametį sūnų T. iš antros santuokos.

Atsakovas finansinei padėčiai pagrįsti remiasi tuo, jog moka įmokas pagal kredito sutartis. Tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, kreditorinius įsipareigojimus yra prisiėmusi jo sutuoktinė ir sutuoktinės sūnus. Atsakovas yra laiduotojas pagal vieną iš vartojimo kredito sutarčių. Todėl minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti sūnui (ieškovui) teikiamo išlaikymo dydį.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į priteisto išlaikymo dydį (400 Lt), į ieškovo motinos turtinę padėtį bei sveikatos būklę (gauna vidutiniškai 955 Lt atlyginimą, turi sveikatos problemų -nustatyta širdies yda), į atsakovo turtinę padėtį (gauna vidutiniškai 1580,96 Lt pajamas) bei sveikatos būklę (invalidumo neturi), teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisto išlaikymo dydis nepažeidžia proporcingumo principo, todėl mažinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Liuda UckienėAldona Tilindienė