- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- I-2025-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00657-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo mažos, užstatytos baldais, pareiškėjas jose buvo laikomas ne vienas. Be to, kameros nebuvo remontuotos, sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiais, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, trūko natūralios šviesos, o dirbtinė šviesa būdavo labai stipri, todėl skaudėjo akis ir galvą, nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatūra, neveikė ventiliacija, patalpos galėjo būti išvėdinamos tik per langą, kuriame buvo įrengtos grotos, ribojančios gryno oro patekimą. Nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl kamerose laikomi asmenys, norėdami iškviesti pareigūną, turėjo belsti į duris. Lukiškių TI-K nevykdė arba netinkamai vykdė dezinfekciją ir deratizaciją, kamerose buvo tarakonų, pelių. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinis trikotažas buvo skalbiamas tik tuo atveju, jei asmuo turėjo pakankamai pinigų specialiam skalbimui skirtam maišui įgyti, nebuvo kur džiovinti išskalbtus drabužius. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, dėl dažno karšto vandens trūkumo nebuvo sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio, nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, kol maistą atnešdavo į kamerą, jis atvėsdavo. Pareiškėjas galėjo tik vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, o pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, buvo netvarkinga, kiemelių stogas buvo iš šiferio, taigi, jame buvo asbesto, be to, asbesto buvo ir sienose, kanalizacijoje. Visą sulaikymo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų, trūko kultūros, sporto, kūrybos ir pan. renginių. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė ne tik fizinių skausmų, bet ir psichologinių išgyvenimų, viršijančių kalinimui būdingas kančias ir sunkumus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą (b. l. 34–47) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų tik 2015 m. vasario 20 d., 2015 m. vasario 22 d. – 2015 m. kovo 24 d., kitais laikotarpiais pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskiriamas ne žemesne negu 1,5 m aukščio sienele, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K kameros atitinka reikalavimus, be to, asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose yra įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu jos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpose. Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per vėdinimui pritaikytus langus, todėl reguliariai kameras vėdinantiems asmenims neiškyla problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, t. y. gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K laikomi asmenys, norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitokioje naudingoje veikloje, turi žodžiu ar raštu pranešti apie tai būrio viršininkui. Suimtieji ar nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal sudarytą grafiką nepažeidžiant nuteistųjų dienotvarkės. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims visada yra sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Patalynė išduodama pagal teisės aktuose nustatytas normas, yra sudarytos galimybės skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinių drabužių skalbimo paslauga suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėje sąskaitoje yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą paslaugą, be to, asmenys, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Minkštasis inventorius po panaudojimo yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau dalyje kamerų prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi dėl nuteistųjų ar suimtųjų veiksmų. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaromos sąlygos ne mažiau kaip vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi. Suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo organizuojami ilgalaikiai pasimatymai, kadangi pareiškėjo nurodytu laikotarpiu teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, nebuvo numatyta pareiga suteikti tokios rūšies pasimatymus. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nėra konkretūs, pareiškėjas neįrodo, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai padarė tiesioginės įtakos pareiškėjui ir sukėlė jam neigiamų padarinių, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas vertina kaip nesąžiningą pareiškėjo siekį pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam suimtam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kameros yra perpildytos, todėl tokiose patalpose esančiam asmeniui yra apribota galimybė laisvai judėti.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Iš atsakovės atstovo atsilirpime į skundą pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 107 (7,38 kv. m), Nr. 113 (6,43 kv. m), Nr. 128 (7,87 kv. m) ir Nr. 137 (7,75 kv. m). Minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su dar 1–2 asmenimis. Be to, kamerose įrengta 0,56 kv. m (0,8 m x 0,7 m) ploto sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m) (b. l. 53–58). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa sudaro bendrą 1,12 kv. m plotą, tačiau gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą, jame esančių duomenų dėl sanitarinio mazgo patalpos užimamo ploto neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.
Vadovaujantis išdėstytais duomenimis, konstatuotina, kad mažiausias gyvenamosios patalpos plotas pareiškėjui teko 2015 m. vasario 20 d., kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 113 su dar vienu asmeniui, ir jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto, sudarė 2,94 kv. m, įskaitant sanitarinio mazgo užimamą plotą – 3,22 kv. m, bei 2015 m. vasario 22 d. – 2015 m. kovo 24 d., kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 128 su dviem asmenimis, ir jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto, sudarė 2,44 kv. m, įskaitant sanitarinio mazgo užimamą plotą – 2,62 kv. m. Taigi, nurodytais laikotarpiais pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Visą kitą buvimo Lukiškių TI-K laiką pareiškėjo teisės dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto nebuvo pažeidžiamos.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir kiemelių įrengimo
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suimtajam asmeniui suteikiama teisė į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiškėjo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl pasivaikščiojimų gryname ore neužtikrinimo.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netvarkingi ir nevalomi, juose nuolat buvo šiukšlių, nebuvo šiukšlių kibirėlių ir peleninių, pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo padengtos pelėsiais.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 18 punktu (2011 m. birželio 14 d. redakcija), tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Eksploatavimo taisyklių 19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Eksploatavimo taisyklių 21 punktas). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – Higienos norma) 18.4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra nuolat valomi, esant būtinumui – barstomi. Pasivaikščiojimo kiemų valymo darbus atlieka kiemsargis, be to, Lukiškių TI-K kiemelius padeda tvarkyti ir dalis nuteistųjų. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų (b. l. 14 – 22) matyti, kad kiemeliai iš esmės yra sutvarkyti, juose nesimato šiukšlių. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamo pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo ar netinkamos jų būklės (b. l. 50), o skunde nenurodo konkrečių kiemelių numerių ir laikotarpių, kai jie nebuvo išvalyti ir juose buvo prišiukšlinta, arba, kai jie nebuvo laistomi. Kartu pastebėtina, kad teisės aktai nenumato šiukšlių dėžių bei peleninių įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, taip pat nenumato reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suoliukų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kiemelių stogas yra iš šiferio, kuriame yra asbesto, be to, kitose statinio konstrukcijose taip pat yra asbesto, sukėlusio rimtą pavojų jo sveikatai ir kiekvieną dieną jį žalojusio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas. Be to, byloje nėra duomenų, kad šiferio lakštai Lukiškių TI-K būtų laužomi, todėl asbesto plaušeliai konstrukcijose į aplinką neišsiskiria ir nekelia pavojaus sveikatai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai kelia pavojų asmenų sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Pažymėtina, kad ir pareiškėjo sveikatos istorijoje (b. l. 104–121) nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl asbesto poveikio būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, suteikdama pareiškėjui galimybę 1 valandą per parą pasivaikščioti gryname ore, nepažeidė teisės aktų nuostatų, byloje nėra nustatyta, kad pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.
Dėl kamerų atitikimo Higienos normos reikalavimams
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, neveikė ventiliacija, kameros buvo vėdinamos tik per langus, kuriuos dengė grotos, kamerose buvo drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.
Vadovaujantis Higienos normos 22 punktu, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos 23 punktas). Higienos normos 26 punkte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metu periodu turi sudaryti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., šaltuoju metu periodu oro temperatūra turi būti 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc. Vadovaujantis Higienos normos 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Vadovaujantis Visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 63–70), kameroje Nr. 137, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., oro temperatūra sudarė 20,1 °C, santykinė oro drėgmė – 54,2 proc., dirbtinė apšvieta – 258 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 11 lx, kameroje Nr. 107, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2015 m. vasario 6 d., oro temperatūra buvo 18,9 °C, santykinė oro drėgmė – 47,1 proc., dirbtinė apšvieta patikrinimo metu – 217 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 17 lx, abi kameros gali būti vėdinamos per atidaromus langus, taigi, kameros atitiko Higienos normos reikalavimus. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-580 (b. l. 71–74) nustatyta, kad kameroje Nr. 107 oro temperatūra siekė 22°C, santykinė oro drėgme – 38,3 proc., kamera vėdinama per atidaromos langus, Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1369 (b. l. 75 – 78) nustatyta, kad kameroje Nr. 113, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2015 m. vasario 20 d., oro temperatūra siekė 18,6 °C, dirbtinė apšvieta – 249 lx, ir tai atitiko Higienos normos reikalavimus.
Taigi, iš paminėtų patikrinimų aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, galimybė išvėdinti patalpas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamo apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės (b. l. 50), be to, skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodė kamerų, kuriose jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, ir laikotarpių, kai tai vyko, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu.
Vertinant pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo tinkamai išvėdinti kameros dėl langų angose įrengtų grotų, pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte reglamentuota, jog kamerose esančio lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vadinasi, teisės aktai numato galimybę įrengti langų angose metalines grotas ir tai nėra vertinama kaip kamerose esančių asmenų teisių pažeidimas, todėl šie pareiškėjo argumentai taip pat atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo neremontuotos, jų lubas ir sienas dengė pelėsiai, ant sienų dažai buvo nusilupę, sienos nepritaikytos valymui.
Vadovaujantis Higienos normos 28 punktu, laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Higienos normos 56 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (Higienos normos 62 punktas).
Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2018 m. vasario 28 d. pranešime (b. l. 53–58) nurodyta, kad smulkūs gyvenamųjų kamerų remonto darbai yra atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kaip minėta, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, 113, 128, 137. Iš pranešimo matyti, kad kamera Nr. 107, buvo remontuota 2005 m., 2008 m., 2013 m., kamera Nr. 113 – 2008 m., kamera Nr. 128 – 2011m., kamera Nr. 137 – 2011 m., 2014 m.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 61–70) nustatyta, kad kameroje Nr. 107, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. vasario 6 d., vizualiai pelėsių požymių nenustatyta, lubų ir grindų paviršiai tinkami lengvam valymui. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-PA-580 (b. l. 71–74). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 61–70) nustatyta, kad kameroje Nr. 137, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., lubų ir grindų paviršius buvo lygus, pritaikytas lengvam valymui ir atitiko Higienos normos reikalavimus. Be to, nors šiame patikrinimo akte ir nustatyta, kad minėtoje kameroje prie lango buvo pilkų dėmių, vizualiai nustatyti pelėsių požymiai, vis dėlto, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3.)-PA-1538 (b. l. 83–84) matyti, kad šis pažeidimas buvo pašalintas, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas, kaip minėta, nuo 2015 m. birželio 23 d., darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu Higienos normos reikalavimai nebuvo pažeisti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė nuotraukas (b. l. 14–22), kuriose, be kita ko, užfiksuota Lukiškių TI-K kamerų būklė, jų apšvieta. Tačiau iš minėtų nuotraukų negalima nustatyti, kurios konkrečios kameros jose yra užfiksuotos. Skunde pareiškėjas taip pat nenurodo, kurios konkrečios Lukiškių TI-K kameros, kuriose jis buvo laikomas, buvo netvarkingos ir neremontuotos, kuriose kamerose sienas dengė pelėsiai ir pan. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Higienos normų reikalavimų, buvo netvarkingos ir neremontuotos, atmestini, kaip neįrodyti.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau dalyje kamerų įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi, kadangi suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Vadinasi, dalyje Lukiškių TI-K kamerų nėra veikiančios prižiūrėtojų iškvietimo sistemos ir tai neatitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Vis dėlto, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, kadangi skunde išdėstyti argumentai, susiję su prižiūrėtojų iškvietimo sistemos nebuvimu, yra abstraktūs – pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai jam dėl tokio trūkumo buvo kilę problemų, nepagrindė, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių, o Lukiškių TI-K administracija nevykdė arba netinkamai vykdė dezinfekciją bei deratizaciją.
Higienos normos 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovas pateikė 2015 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18 (b. l. 94 – 97), iš kurios matyti, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo atlikti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus). Be to, pastebėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat nėra užfiksuota pažeidimų, susijusių su graužikų ar vabzdžių buvimu Lukiškių TI-K kamerose, priešingai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503 (b. l. 61–70) konstatuota, kad buitinių parazitų kamerose vizualiai nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atlikus kamerų dezinfekciją ar deratizaciją, nuteistieji iš karto buvo vedami į kameras, ir buvo priversti kvėpuoti nuodais užterštu oru, tačiau jokių šį teiginį detalizuojančių aplinkybių nepateikė, apsiribodamas tik deklaratyvaus teiginio išdėstymu, todėl, teismo vertinimu, šis pareiškėjo teiginys, jo neindividualizavus ir nepagrindus konkrečiais duomenimis, yra tiek abstraktus, kad taip pat negali sudaryti pagrindo pripažinti, kad atsakovė nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, šio pareiškėjo teiginio nepatvirtina ir kartu su skundu pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. kovo 2 d. pažyma (b. l. 23–25), kurioje konstatuota, kad atliekant vienoje iš Lukiškių TI-K kamerų dezinsekciją, nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, kadangi ji nėra susijusiu su pareiškėju ir kameromis, kuriose jis buvo laikomas, be to, Seimo kontrolieriaus tirtos aplinkybės vyko 2016 m. sausio 28 d., o pareiškėjas prašo atlyginti žalą už pažeidimus, padarytus jo atžvilgiu 2015 m.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K kamerų neatitikimo Higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo Lukiškių TI-K esantys netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik ne aukštesne kaip 1,35 m sienele, neužtikrinančia sanitarinio mazgo patalpoje esančių asmenų privatumo, be to, juose neįrengta atskira oro šalinimo sistema.
Higienos normos 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Remiantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 28 d. pranešimu (b. l. 53–58), nustatyta, kad dalyje Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumą, kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad užuolaidos Lukiškių TI-K buvo įrengtos 2017 m., taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu (2015 m. vasario 4 d.–2015 m. rugpjūčio 5 d.) Lukiškių TI-K kamerose esantys sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo likusio kameros ploto užuolaidomis.
Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas dalį laiko praleido kamerose kartu su kitais asmenimis, be to, buvo stebimas pareigūnų. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo sulaikymo sąlygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad 2005 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 21 d., 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. liepos 28 d. pareiškėjas praleido kameroje vienas, todėl šiais laikotarpiais pareiškėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.
Tuo tarpu vertinant pareiškėjo teiginius dėl atskiros oro šalinimo sistemos nebuvimo Lukiškių TI-K kamerose, pažymėtina, kad vadovaujantis Higienos normos 2 punktu, Higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įsteigta ir veikė dar iki Higienos normos įsigaliojimo, minėti reikalavimai dėl atskiros oro šalinimo sistemos netaikytini įstaigos atžvilgiu, nes tokios sistemos įrengimas būtų galimas tik atlikus pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbus. Vadinasi, atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos įrengimas Lukiškių TI-K nėra privalomas ir teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė šiuo atveju pažeidė pareiškėjo teises.
Dėl galimybės pasinaudoti dušu ir dušų patalpų įrengimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K dažnai nėra karšto vandens ir įstaiga neužtikrina jam galimybės kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu.
Higienos normos 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodo, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, bei pažymi, kad Lukiškių TI-K dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems ir nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, be to, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginys, kad šilto vandens dažnai nebuvo, yra abstraktus, t. y. pareiškėjas nenurodo, kada, kokiomis aplinkybėmis tai vyko, todėl nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės atstovo išdėstytomis aplinkybėmis.
Pareiškėjas teigia, kad dušų patalpos neatitiko Higienos normos reikalavimų, buvo nešvarios, praustuvai sulaužyti. Higienos normos 39.1 punkte nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas (Higienos normos 39.3 punktas). Dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių (Higienos normos 39.4 punktas).
Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo Nr. 24-8215 (b. l. 53–58) nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra įrengta 13 dušo patalpų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Patalpos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Tuo tarpu pareiškėjas, teigdamas, kad dušų patalpos neatitinka Higienos normų reikalavimų, nenurodo jokių konkrečių su šiais teiginiais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodo, kurios dušų patalpos ir kokiais laikotarpiais buvo nešvarios, kuriose patalpose buvo sulaužyti praustuvai; be to, pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių nesikreipė su skundais ar prašymais į įkalinimo įstaigos administraciją (b. l. 50). Dušų patalpų neatitikimo Higienos normos reikalavimams nepagrindžia taip pat ir pareiškėjo pateiktos nuotraukos (b. l. 14–22), kadangi iš jų nėra aišku, ar ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas turėjo prausti šiose patalpose, be to, iš šalia nuotraukų esančių užrašų matyti, kad jos darytos ne ginčui aktualiu laikotarpiu, o vėliau – 2016 m.
Pareiškėjas nurodo, kad niekada nebuvo vedamas į dušą po apsilankymo sporto salėje. Higienos normos 30.6 punkte nustatyta, kad prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Kaip minėta, vadovaujantis Higienos normos 2 punktu, ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismo vertinimu, Higienos normos 30.6 punkto reikalavimai negali būti taikomi Lukiškių TI-K, nes dušų įrengimas neabejotinai sąlygotų būtinybę atlikti pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbus. Pažymėtina, kad situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, iš karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną. Pareiškėjui nebuvo trukdžių apsiprausti po sporto kameroje, o vėliau nustatyta tvarka pasinaudoti ir dušu (LVAT 2017 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Taigi, šios aplinkybės nevertintinos kaip aplinkybės, sukėlusios pareiškėjui žalos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad atsakovė tinkamai užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu.
Dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, patalyne, rūbų skalbimo ir džiovinimo tvarkos
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne.
Higienos normos 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Vadovaujantis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija) (toliau – Norma), tardymo izoliatoriuose laikomiems vyrams išduodama 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K patalynė išduodama atsižvelgiant į Normos reikalavimus, savo ruožtu pareiškėjas nedetalizavo ir nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo išduotas Normoje nurodytas patalynės kiekis, nesikreipė su skundais į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo aprūpinimo patalyne (b. l. 50). Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo patalyne atmestini.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose lovų čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Vadovaujantis Higienos normos 66 punktu, lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos 66 punktas). Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 65 punktas).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-580 (b. l. 71–74) nustatyta, jog pirmojo ir antrojo korpuso minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės) yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K neužtikrindavo jam galimybės skalbti drabužius, drabužiai buvo skalbiami tik tuo atveju, jeigu asmuo turėjo sąskaitoje pinigų, reikalingų specialiam skalbimo maišui įgyti.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos suteikta patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga nuteistieji gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą paslaugą. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės nemokamai išskalbti patalynę ir apatinius drabužius, taip pat 1 kartą per mėnesį ir viršutinius drabužius, be to, pareiškėjas galėjo išskalbti viršutinius drabužius dažniau, sumokėdamas už šias paslaugas, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys, kad Lukiškių TI-K sudarydavo biurokratinių kliūčių asmenims, siekiantiems išsiskalbti drabužius, yra abstraktus ir nesiejamas su paties pareiškėjo padėtimi, t. y. pareiškėjas, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K administracija tam tikrais atvejais atsisakydavo skalbti drabužius nemokamai, motyvuodama tuo, kad asmuo anksčiau turėjo sąskaitoje lėšų, nenurodo, kad tokie veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu bei nedetalizuoja, kas ir kada šiuos veiksmus atliko.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo išduodama pakankami tualetinio popieriaus – 2 savaitėms buvo skiriama tik pusė rulonėlio. Vadovaujantis Norma, 1 vyrui skiriamas 1 rulonėlis tualetinio popieriaus per mėnesį. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems tualetinis popierius buvo išduodamas pagal bendrą tvarką 2 kartus per mėnesį – mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Taigi, Lukiškių TI-K, aprūpindama suimtuosius tualetiniu popieriumi, nepažeidė Normos reikalavimų.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, maisto energinė vertė svyravo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, be to, maisto buvo tiekiama per mažai.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė viršijo teisės aktų nustatytą minimalią normą, o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat viršijo minimalią normą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energinę vertę ir pareiškėjo sveikatos istorijoje (b. l. 104–121) taip pat nėra jokių duomenų, kad Lukiškių TI-K gaunamas maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde nedetalizavo, kodėl, jo nuomone, Lukiškių TI-K tiekiamas maistas neatitiko teisės aktuose nustatytų standartų ir nenurodė, kuo vadovaudamasis apskaičiavo tiekiamo maisto energinę vertę, taip pat nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo pateikiama mažiau maisto, negu numatyta, šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.
Dėl nuteistųjų užimtumo
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas pakankamas kiekis suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų, nepakako kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos tai 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. kovo 7 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 52) nustatyta, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudarytos sąlygos lankytis koplyčioje, susitikti su įvairių tikėjimų kunigais, žaisti krepšinį, tenisą, sportuoti mankštos kambaryje ir dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse pagal galimybes. Be to, suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys, norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitokioje naudingoje veikloje, turi parodyti iniciatyvą, žodžiu ar raštu pareikšti norą, kreiptis į būrio viršininką.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinti jo socialiniai poreikiai ir trūko socialinės reabilitacijos programų, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis savo aktyviais veiksmais išreiškė norą dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, ir jam nebuvo suteikta tokia galimybė. Todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovė neužtikrino galimybės pareiškėjui dalyvauti užimtumo programose.
Dėl ilgalaikių pasimatymų
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino jam ilgalaikių pasimatymų su jo sutuoktine.
Iš kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 48 – 49) matyti, kad pareiškėjas buvo suimtas 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. vasario 6 d. atvyko į Lukiškių TI-K, o 2015 m. rugpjūčio 5 d, paleistas, teismui netenkinus prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo. Taigi, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K jo suėmimo laikotarpiu. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 51) matyti, kad ilgalaikiai pasimatymai pareiškėjui nebuvo organizuojami, kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklą, nebuvo numatyta pareiga suteikti tokios rūšis pasimatymus.
Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi (2012 m. spalio 2 d. redakcija), suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Taigi, vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis, suimtiesiems asmenims buvo suteikiama teisė tik į trumpalaikius pasimatymus ir ši teisė priklausė nuo ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, valios.
Pažymėtina, kad EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendime byloje T. V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), konstatavo kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su šeima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo švelnesni (kardomajame kalinime – po 2 valandų trukmės pasimatymą, nuteistajam – po valandos, be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymą ir kt.), buvo pažeisti Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas) bei priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Vadinasi, nepaisant to, kad asmuo atlieka kardomąjį sulaikymą, jis taip pat turi teisę į ilgalaikius pasimatymus.
Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad paminėtoje EŽTT išnagrinėtoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, bet Lukiškių TI-K administracijos sprendimais tai nebuvo leista. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau nedetalizavo, kada jis kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine suteikimo, kada ir kokiais motyvais remiantis pasimatymai jam nebuvo suteikti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K, rašęs dėl to skundus ar pan. (b. l. 50). Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad 32 paras pareiškėjui tekęs Lukiškių TI-K kameros plotas neatitiko nei Konvencijos, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto, be to, visą ginčo laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 7 000 Eur suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Todėl teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 380 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.