- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-253-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21029-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Baškienė, Regina Bertašienė, Zigmas Pocius
- Advokatai
- Marija Ulbienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės ir Zigmo Pociaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo apeliantas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir byla jam nutraukta. A. G. perduotas laiduotojos K. U. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytas vieneri metai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šios poveikio priemonės taikymo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 21 d.
A. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokurorės V. L. 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą, kuriuo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. G. automobiliui „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2019 m. gegužės 20 d. 12.44 val. Klaipėdos rajone, kelyje A13 (Klaipėda–Liepoja) nuo Bruzdeilyno kaimo iki Girkalių kaimo, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,97 promilės neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliantas skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir sutrumpinti paskirtą vienerių metų teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimo terminą nors iki šešių mėnesių. Teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra būtina, nes jis yra neįgalus, gyvena kaime, kompiuteriu naudotis nemoka. Gali savimi pasirūpinti ir nuvykti pas gydytoją ar į parduotuvę, tačiau tam reikalinga teisė vairuoti automobilį. Dėl netekto 70 proc. darbingumo sunkiai vaikšto. Ligas ir traumas patvirtina byloje pateikti oficialūs medicininiai duomenys.
3. Teismo posėdžio metu gynėja advokatė ir apeliantas nurodė papildomą skundo motyvą, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka asmenys, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs, norėdami susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, turi būti išlaikę vairavimo egzaminą. Apeliantas yra senyvo amžiaus, nesinaudoja kompiuteriu, todėl jam išlaikyti vairavimo egzaminą būtų sunku ar net neįmanoma. Sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų, jam nereikėtų laikyti vairavimo egzamino, kad galėtų susigrąžinti šią teisę.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nuosprendį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą. Kvestionuojama baudžiamojo poveikio priemonė, prokuratūros nuomone, yra tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas yra sergantis, jam nustatytas 30 proc. darbingumas, todėl pagrįstai sprendė, jog konfiskuoti automobilį netikslinga ir apeliantą į gydymo įstaigas galės nuvežti artimieji.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliantas skundu siekia, jog būtų sutrumpintas nuosprendžiu paskirto vienerių metų teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimo terminas. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam vienerių metų laikotarpiui, tokią baudžiamojo poveikio priemonę parinko tinkamai, proporcingumo principo nepažeidė.
6. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat ir uždraudimą naudotis specialiąja teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, be kita ko, nustačius, kad kaltininkas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Apeliantas, siekdamas trumpesnio baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino, kritiškai neįvertina ir apskritai nutyli teisiškai reikšmingą padaryto nusikaltimo kelyje pavojingumo laipsnį atskleidžiančią aplinkybę, o būtent tai, kad jis dienos metu magistraliniame kelyje vairavo didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, būdamas neblaivus. Apelianto dėmesio nukreipimas vien į savo sunkią sveikatos būklę, ligas, traumas, nedarbingumo lygį, gyvenamosios vietos ir susisiekimo galimybių aspektus leidžia manyti, jog jis kratosi šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo neigiamų pasekmių. Baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pataisyti kaltą asmenį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų. Taigi siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pataisyti asmenį nusveria apelianto patiriamus nepatogumus, juolab kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
8. Apylinkės teismas, įvertinęs kaltininko A. G. asmenybę, jo gyvenimiškas aplinkybes ir kartu padarytos veikos pavojingumą, jau vieną kartą taikė jo teisinę padėtį švelninantį institutą, numatytą BK VI skyriuje, ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl iš esmės tais pačiais argumentais apeliantui skirto, beje, minimalaus termino ir vienintelės baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – švelninimas neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principo. Akcentuotina, jog baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio per plačiai aiškinti negali, dėl to gali paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nustatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Taigi skundo prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negali būti tenkinamas, o apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
9. Remiantis besiformuojančia teismų praktika šios kategorijos bylose, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – ar taikant šią poveikio priemonę trumpesnį terminą nei įstatyme nustatytas minimalus terminas, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – paskyrimas minimaliam – vienerių metų – terminui neprieštarauja proporcingumo principui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Apelianto gynėjos advokatės nurodyta aplinkybė, kad A. G., norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui, turės išlaikyti vairavimo egzaminą, nesudaro pagrindo teigti, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
10. Apeliantas sąmoningai pasirinko pavojingą ir priešingą teisei elgesį kelyje, todėl turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Veiksmingiausiai bausmės tikslai bus pasiekti jam įvykdžius kvestionuojamą poveikio priemonę ir ši priemonė, teisėjų kolegijos manymu, sulaikys jį nuo panašaus nusikalstamo elgesio ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, atves į socialiai atsakingą gyvenimo kelią. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, todėl skundas atmetamas, o nuosprendis (jo dalis) paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. G. apeliacinį skundą.