Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-04 · Civilinė byla Nr. e2A-574-254/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-04-04Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
e2A-574-254/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08455-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Kauno
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
  • 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-574-254/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08455-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.2.; 3.3.1.14. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno butų ūkis patikslintą ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. P. 194,76 Eur skolą, 15 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenis ir 0,84 Eur už gyventojų registro duomenis.

2. Nurodė, kad ieškovė administruoja daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. P. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. buvo patalpų – slėptuvės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovės teigimu, prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 28 d., atsakovui neatsiskaičius su ieškove už jam priklausančioms patalpoms suteiktas administravimo paslaugas, techninės priežiūros paslaugas, šildymo sistemų priežiūros paslaugas bei remonto darbus. Ieškovės teigimu, atsakovas apmokėjo 2014 m. lapkričio mėnesio sąskaitą už remonto darbus 8,70 Lt sumai bei vėlesnes PVM sąskaitas faktūras, tačiau liko neapmokėtos kitos atsakovui siųstos sąskaitos faktūros, kurių pagrindu susidariusią skolą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas J. P. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apmokėdavo visas jam ieškovės siųstas PVM sąskaitas faktūras už priskaičiuotus mokesčius, kurios buvo gaunamos atsakovo gyvenamoje vietoje nuo 2015 m. vasario mėnesio. Kitų siųstų sąskaitų jis negavo, nes jos buvo siųstos ne jo gyvenamosios vietos, bet negyvenamųjų patalpų adresu. Atsakovo nuomone, sąskaitos išrašytos atgaline data, nes ant 2014 metų sąskaitų nurodyta valiuta eurais, o euras Lietuvoje įvestas tik 2015 metais. Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti mokesčius už šildymo sistemų priežiūrą ir eksploataciją, tačiau negyvenamosiose patalpose nėra jokios šildymo sistemos ir negalėjo būti. Be to, reikalavimai atsakovui buvo pradėti reikšti po metų, kai patalpos jau buvo parduotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ atsakovui J. P. 200 Eur atstovavimo išlaidų.

5. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad UAB „Kauno butų ūkis“ yra namo, (duomenys neskelbtini), turto administratorius 2011 m. gruodžio 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-724 ir 2012 m. vasario 3 d. sutarties pagrindu. Atsakovui nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos – slėptuvės, esančios daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovo prievolę mokėti ieškovės paskaičiuotus mokesčius kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82– 4.85 straipsnių, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) prievoles valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013).

6. Ieškovė atsakovo skolos už ieškovės suteiktas administravimo, techninės priežiūros paslaugas dydžiui pagrįsti į bylą pateikė 2015-02 – 2018-04 apyvartos žiniaraščius, 2017 m. vasario 14 d. priminimą dėl atsiskaitymo už paslaugas, kuriame nurodyta, kad atsakovo skola yra 260 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, PVM sąskaitas faktūras Nr. 0010251, 0002188, 0002273, 0010329, 0010406, 0010485, 0010565, 10677, 00003850, 00004529, 00005012, 00046495, skolų apyvartą nuo 2011 m. rugpjūčio 1 iki 2014 m. gruodžio 31 d., detalų atsiskaitymų žiniaraštį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 30 d. Ieškovė neneigė fakto, kad mokesčiai atsakovui buvo paskaičiuoti atgaline data.

7. Teismas pažymėjo, kad rašytinė paslaugų teikimo sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, apie jam suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimo terminus atsakovas turėjo būti informuotas jam pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis. Nors ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras prašomos priteisti skolos dydžiui pagrįsti ir teigė, kad PVM sąskaitos faktūros buvo siunčiamos atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau įvertinus 2017 m. spalio 10 d. priminimą dėl atsiskaitymo už paslaugas, teismas laikė labiau tikėtinu, kad atsakovui sąskaitos nebuvo siunčiamos ir jis apie paskaičiuotus mokesčius nebuvo informuotas tinkamai. Teismas vertino, kad skola susidarė pačiai ieškovei netinkamai (aplaidžiai) administruojant mokesčius, kadangi iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registro išrašo teismas nustatė, kad ginčo patalpų nuosavybės teisės atsakovo vardu įregistruotos nuo 2008 m. liepos 9 d., kadastro duomenų nustatymo data 2002 m. gruodžio 30 d., tuo tarpu ieškovė nurodė, kad ji apie atsakovo naudojamas negyvenamąsias patalpas sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio mėn. Šiuo atveju atsakovas negali būti pripažįstamas atsakingu už ieškovės aplaidžius veiksmus tvarkant daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros mokesčius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo J. P. 194,76 Eur skolą ir 16,71 bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė netinkamai administravo mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą, todėl atsakovas negali būti pripažįstamas atsakingu už aplaidžius ieškovės veiksmus, tvarkant daugiabučio namo mokesčius. Toks vertinimas atliktas neatsižvelgus į atsakovo pareigą būti atidžiu ir rūpestingu turto savininku, domėtis namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, pareigą apmokėti su tuo susijusius mokesčius.

8.2. Teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos mokėti mokesčius vien dėl to, kad administratoriui ankščiau nebuvo žinoma apie negyvenamųjų patalpų buvimą. Atsakovo pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame jis nuosavybės teise turi patalpas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi, kylanti iš įstatymo nuostatų, o ne iš sutartinių teisinių santykių su atsakovu. Atsakovui nesumokėjus už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą, yra pažeidžiami kitų bendraturčių interesai, kurie jau sumokėjo šiuos mokesčius, ir tai turėtų būti vertinama, kaip piktnaudžiavimas teise.

8.3. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kadangi teismo sprendimą grindė prielaidomis, o ne byloje pateiktais įrodymais. Teismas nepagrįstai nevertino byloje pateikto 2017 m. vasario 14 d. priminimo, kuriame buvo prašoma atsakovo sumokėti 260 Eur dydžio skolą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad priminimas buvo išsiųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas į jį nereagavo, bendrovei dėl priskaičiuotos 260 Eur dydžio sumos pretenzijų nereiškė, jos neapmokėjo. Į 2017 m. spalio 10 d. priminimą atsakovas reagavo, nurodytą 7,46 Eur sumą apmokėjo.

8.4. Teismas nepagrįstai nevertino byloje pateikto 2017 m. rugsėjo 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kuriuo atsakovui buvo pranešama apie 2017 m. rugpjūčio 31 d. iš viso bendrovei neapmokėtą 202,22 Eur skolą. Šis dokumentas atsakovui buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo nuostatai (patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), nenumato ieškovei pareigos atsakovui sąskaitas įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tokio prašymo nebuvo pareiškęs ir atsakovas, todėl negalima daryti išvados, kad PVM sąskaitos faktūros atsakovui buvo teikiamos netinkamai net, jeigu jos ir buvo siunčiamos patalpų adresu. Todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas apie paskaičiuotus mokesčius nebuvo tinkamai informuojamas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Ieškovė nepagrįstai atsakomybę dėl netinkamo mokesčių administravimo už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą siekia perkelti atsakovui. Atsakovas prisidėjo prie visų daugiabučio namo išlaidų, skirtų nuosavybei išlaikyti pagal administratoriaus pateiktas sąskaitas ir jokios skolos, susijusios su turto išlaikymu, nuosavybės perleidimo metu (2017 m. balandžio 19 d.) nebuvo. Atsakovas negalėjo žinoti apie susidariusią skolą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio mėn., nes nebuvo apie tai informuotas, skola buvo paskaičiuota atgaline data. Ieškovė negalėjo suteikti paslaugų, nežinodama apie tokių paslaugų teikimo būtinumą. Teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, administruodama daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros mokesčius. Atsakovas negali būti pripažįstamas atsakingu už ieškovės aplaidžius veiksmus, tvarkant daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros mokesčius. Be to, atsakovui priklausiusios patalpos nėra pajungtos su pastato šildymo (centralizuotai šildomos) ir vandens tiekimo sistemomis, todėl neaišku už kokių šildymo sistemų priežiūrą ieškovė skaičiuoja mokesčius.

9.2. Atsakovo nuomone, administratorius yra nesąžiningas, kadangi tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą grindžia skolos detalizacija, kuri yra parengta pačios ieškovės. Iš pateiktos detalizacijos matyti, kad 2015 m. vasario – kovo mėnesiais atitinkamai 18,16 Eur ir 14,52 Eur mokėtinos sumos yra nepadengtos, tačiau byloje atsakovo pateikti banko išrašai patvirtina, kad atsakovas šiuos mokėjimus bendroje 32,68 Eur sumoje yra apmokėjęs.

9.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai tyrė byloje pateiktus įrodymus. Atsakovo nuomone, priešingai, teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

11. Teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip negyvenamosios patalpos savininko, pareigos mokėti ieškovui už namo, kuriame yra patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, paskaičiuotas atgaline data.

13. Byloje nustatyta, kad atsakovas J. P. 2008 m. liepos 9 d. – 2017 m. balandžio 19 d. buvo negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“ pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. A-788, 2011 m. gruodžio 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-724 ir 2012 m. vasario 3 d. sutartį nuo 2006 m. teikia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administravimo paslaugas.

14. UAB „Kauno butų ūkis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 194,76 Eur nesumokėtų mokesčių sumą ieškovės naudai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas už 2014 m. sausio – 2014 m. rugpjūčio mėnesiais suteiktas administravimo, techninės priežiūros, šildymo sistemų priežiūros paslaugas ir remonto darbus yra likęs skolingas 116,19 Eur (401,18 litų), be to, atsakovas yra skolingas už 2014 m. rugpjūčio – 2017 m. gegužės mėnesius 78,57 Eur (iš viso 194,76 Eur). Šias aplinkybes grindė apyvartos žiniaraščiu už 2015 m. vasario mėn. – 2017 m. spalio mėn. laikotarpį (elektroninės b. l. 7), 2014 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitomis–faktūromis, kuriomis priskaičiuota mokėtina suma už paslaugas sudaro 116,19 Eur (401,18 litų) ir už avarinius remonto darbus 3,93 Eur (13,57 litų), 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitomis–faktūromis, iš kurių matyti, kad skola už paslaugas sudaro 14,52 Eur (50,14 litų) ir 2,52 Eur (8,70 litų) už avarinius remonto darbus, 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitomis–faktūromis, pagal kurias skola už paslaugas sudaro kiekvienu laikotarpiu sudaro po 14,52 Eur (50,14 litų) (elektroninės b. l. 30–36), 2017 m. vasario 14 d. priminimu dėl atsiskaitymo už paslaugas, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra skolingas 260 Eur nesumokėtų mokesčių (elektroninės b. l. 8), 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovo nepasirašytu skolų suderinimo aktu, iš kurio matyti, kad skola nurodytą dieną sudaro 202,22 Eur (elektroninės b. l. 25).

15. Atsakovas tvirtino, kad apmokėjo visas gautas sąskaitas, t. y. vieną 2014 m. lapkričio mėnesio sąskaitą ir visas sąskaitas, pateiktas jam nuo 2015 m. vasario mėnesio. Savo atsikirtimus grindė ieškovės 2017 m. spalio 10 d. priminimu, kuriame nurodyta, kad atsakovas skolingas 7,46 Eur nesumokėtų mokesčių ir mokėjimo nurodymu bei pačios ieškovės pateiktu žiniaraščiu, iš kurio matyti, kad ši suma buvo sumokėta. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad kitų sąskaitų, t. y. už 2014 m. sausio – 2015 m. sausio mėnesius nėra gavęs ir apmokėjęs ir šias aplinkybes patvirtina pačios ieškovės pateikti duomenys, kad ieškovui buvo siųstas tik 2017 m. spalio priminimas dėl 7,46 Eur skolos (elektroninės b. l. 26-29), duomenų apie kitų neapmokėtų sąskaitų iki 2017 m. vasario 14 d. priminimo dėl 260 Eur skolos išsiuntimą atsakovui nėra.

16. Ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindė CK 4.82 straipsniu, kuris reglamentuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (nurodyto straipsnio 1 dalis); daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (nurodyto straipsnio 7 dalis); bendraturčiai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (nurodyto straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nors ginčo šalys nėra sudariusios komunalinių paslaugų teikimo sutarties, tačiau tokios atsakovo prievolės atsiradimą lemia įstatymas (CK 6.2 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikši ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi, pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3- 28-421/2019).

18. Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pagrįsti ne tik susidariusį atsakovo įsiskolinimą (suteiktas paslaugas per tam tikrą laikotarpį ir skolos dydį), tačiau ir savo interesą ieškinio dalyku (reikalavimu).

19. Pastebėtina, kad ieškovė reikalauja priteisti skolą už 2014 m. sausio mėn. – 2017 m. vasario 28 d. laikotarpį, tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų–faktūrų ir mokėjimo nurodymų) bei patikslintame ieškinyje pateiktos skolos detalizacijos matyti, kad atsakovo neapmokėtos sąskaitos yra išrašytos už 2014 m. sausio mėnesio – 2015 m. sausio mėnesio laikotarpį. Atsakovas byloje tvirtino, kad visas gautas sąskaitas už administravimo paslaugas yra apmokėjęs, kurios buvo pradėtos nuolat gauti nuo 2015 m. vasario mėnesio. Ši atsakovo nurodyta aplinkybė patvirtinama pačios ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis, t. y. mokesčių apyvartos žiniaraščiu, iš kurio matyti, kad mokesčių skaičiavimo pradžia yra 2015 m. vasario mėnuo. Ieškovas byloje taip pat tvirtino, kad 2017 m. balandžio mėnesį jam parduodant negyvenamąsias patalpas, jokių įsiskolinimų nebuvo, ir ši aplinkybė patvirtinama turto pirkimo– pardavimo sutartimi. Atsakovas teigė, kad įsiskolinimai atsirado jam jau nesant patalpų savininku ir paaiškėjo tik pareiškus ieškinį teisme. Pažymėtina, kad ieškovė bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad mokesčius apskaičiavo atgaline data, kadangi iki 2014 metų rugpjūčio mėnesio apie negyvenamąsias patalpas, priklausančias atsakovui namo administratorė nežinojo (2018 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03:40 min.). Kaip jau nurodyta, šias aplinkybes papildomai patvirtina ir pačios ieškovės pateikti duomenys apie skolos susiformavimo laikotarpius: apyvartos žiniaraštis už suteiktas paslaugas patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį mokesčiai pradėti apskaityti tik nuo 2015 m. vasario mėnesio (elektroninės b. l. 7, 48).

20. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad mokesčiai atsakovui, kuriuos ieškiniu prašo priteisti ieškovė, buvo paskaičiuoti atgaline data, ieškovei nustačius, kad name (duomenys neskelbtini), yra negyvenamosios patalpos, kurių savininku 2008 m. balandžio 9 d. – 2017 m. balandžio 19 d. buvo atsakovas. Tai reiškia, kad iki nurodytų aplinkybių paaiškėjimo, bendraturčiams mokėtini mokesčiai už administravimo paslaugas buvo paskaičiuoti proporcingai, neįvertinant atsakovui priklausiusių patalpų dalies, ir už administravimo paslaugas 2014 m. sausio mėnesio – 2015 m. sausio mėnesio laikotarpiu ieškovei bendraturčiai jau yra sumokėję. Tai, kad už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą ginčo laikotarpiu bendraturčiai jau yra sumokėję, patvirtino pati ieškovė, šias aplinkybes nurodydama tiek pradiniame ir patikslintame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde. Ieškovė nurodė, kad atsakovui atsisakius sumokėti paskaičiuotus mokesčius, yra pažeidžiami bendraturčių interesai.

21. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidas spręsti, kad ieškovė, atgaline data paskaičiuodama atsakovo mokėtinus mokesčius, atitinkamai perskaičiavo ir jų proporcijas, tenkančias kiekvienam gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiui ir manydama, kad dėl šios priežasties bendraturčiai nepagrįstai mokėjo didesnius mokesčius, nurodė, kad yra pažeidžiami bendraturčių interesai, tokiu būdu, ne pačios ieškovės interesai, kuriai už ginčo laikotarpio savininkams suteiktas paslaugas yra atsiskaityta.

22. Nutarties 17 punkte aptartas teisinis reguliavimas ir suformuota kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad asmenys, besikreipiantys į teismą, turi įrodyti, kad 1) padaryta tam tikra žala, pažeisti tam tikri įstatymo saugomi interesai, 2) kad žala padaryta būtent jiems, o ne kam kitam. Nepagrindus savo teisės ginti tam tikrą interesą ar reikšti konkretų reikalavimą, laikytina, kad toks asmuo neturi civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo). Šias aplinkybes nustačius po bylos iš esmės išnagrinėjimo ir byloje esančių įrodymų įvertinimo, būtų pagrindas ieškinį atmesti, vadovaujantis CPK 5 straipsniu, kaip pareikštą ginčo dalyku nesuinteresuoto asmens.

23. Kaip matyti iš bylos duomenų, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kiti bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai įtraukti į procesą nebuvo, nors ieškovė nurodė, kad atsakovas, atsisakantis mokėti paskaičiuotus mokesčius pažeidžia jų interesus. Tačiau sprendžiant dėl šių asmenų įtraukimo į bylą, pirmiausia reikia nustatyti ir ištirti, ar ieškovė pagrįstai nurodo, kad šie asmenys permokėjo todėl, kad atsakovui bendro naudojimo patalpų priežiūros išlaidos nebuvo skaičiuojamos; nustatyti, ar ieškovė sugrąžino (nesugražino) permokėtus mokesčius, juos sumokėjusiems asmenims nuo 2014 m. ar vėliau; ar atliko kitus perskaičiavimus visų namo bendrojo naudojimo patalpų savininkų atžvilgiu, kad būtų galima spręsti apie atsakovo skolos buvimą, ar nebuvimo ieškovės atžvilgiu, t. y. negalima nustatyti teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovės reikalavimo teisės buvimu, ar nebuvimu. Iš bylos medžiagos, taip pat ginčijamo teismo sprendimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių, susijusių mokesčių permokos kitiems daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiams grąžinimu ar mokėtinų sumų įskaitymu, nes byloje nėra duomenų apie tokius veiksmus, kaip ir nėra duomenų apie ginčo reikalavimo sudedamųjų sumų paskirstymo visiems šiuos mokesčius privalantiems mokėti namo bendro naudojimo patalpų savininkams.

24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tik todėl, kad vertino, jog atsakovo skola susidarė pačiai ieškovei netinkamai (aplaidžiai) administruojant mokesčius, todėl atsakovas negali būti pripažįstamas atsakingu už ieškovės aplaidžius veiksmus tvarkant daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros mokesčius. Tačiau byloje nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos pirmiau aptartos teisiškai reikšmingos byloje aplinkybės, tame tarpe, ar atsakovas turi pareigą mokėti ginčo mokesčius, būdamas bendro naudojimo patalpų bendraturtis (CK 4.82 straipsnis) ir kokius mokesčius, kuomet jis nurodo, jog jam priklausiusios patalpos yra nešildomos. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas laiko, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, o dėl byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių masto nurodyti sprendimo trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teismas nesprendžia.

26. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė