- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e1-270-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54468-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (laikinai – (duomenys neskelbtini)), neteistas, 2017 m. balandžio 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais dėl nuskalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2019 m. gruodžio 23 d. apie 23.42 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė sugyventinei J. P. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. P. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
V. B., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. apie 23.42 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su sugyventine J. P.. Abu dviese gėrė degtinę. Tuo metu jų bendras vaikas – dukra 1 metų ir 9 mėnesių amžiaus miegojo kitame kambaryje. Gerdami su sugyventine susipyko dėl buitinių dalykų. Konflikto metu jis susinervinęs kumščiu trenkė į gipsinę sieną virtuvėje ir savo smūgiu išmušė skylę. Buvo labai susinervinęs, kad sugyventinė jam pradėjo sakyti, jog tai yra jos namai ir kad namuose viskas yra jos. Bekonfliktuojant jis vieną kartą ranka sudavė sugyventinei per veidą ir ji iš virtuvės išbėgo. Netrukus į jo namus atvažiavo sugyventinės giminės: mama, sesuo, sesers vyras. Tuo pat metu į namus atvažiavo policija ir jį sulaikė. Tyrimo metu gyvens pas draugą (duomenys neskelbtini). Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Jis pilnai prisipažįsta, kad savo sugyventinei vieną kartą ranka sudavė per veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą, dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, sugyventinės atsiprašys (b. l. 76-77, 86);
J. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. pas juos namuose, (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena kartu su savo sugyventiniu V. B. ir jų dukra J. B., gimusia (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs sugyventinio pusbrolis, su kuriuo vartojo alkoholį. Apie 19 valandą pusbroliui išvažiavus, sugyventinis nuėjo į parduotuvę ir parsinešė degtinės. Kartu su sugyventiniu gėrė degtinę, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sugyventinis išgėręs būna piktas ir agresyvus. Bekonfliktuojant sugyventinis vieną kartą kumščiu trenkė į gipso kartono sieną. Ji jam pasakė, kad jei jau taip niežti kumščius, tegul trenkia į normalią sieną. Jis atsakė, kad trenks jai, ir nieko nesakęs staiga smogė jai vieną kartą kumščiu į veidą, pataikė į smakrą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jų dukra tuo metu miegojo kambaryje, o vyriškis prieš ją smurtavo gyvenamojo namo koridoriuje. Daugiau asmenų namuose nebuvo, konflikto niekas nematė. Po smūgio jai atsirado mėlynė. Ji išsigandusi paskambino savo seseriai, kad atvyktų ir paimtų iš nesaugios aplinkos jų dukrą. Netrukus atvyko sesuo su vyru, kuris jau buvo paskambinęs pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai jos sugyventinį sulaikė, nors iš pradžių jis buvo užrakinęs duris ir nenorėjo įsileisti pareigūnų. Kartu su sugyventiniu jie gyvena ir veda bendrą ūkį apie 4 metus. Jis uždarbiauja (duomenys neskelbtini). Prieš trejus metus jis buvo prieš ją smurtavęs, tuo metu ji kreipėsi į policiją. Namas, kuriame gyvena, priklauso jai (b. l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
V. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas ir nufotografuotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama J. P. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamojo namo ir patalpų bendras vaizdas (b. l. 17, 19-21);
2019 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Giedriaus Petraičio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusios J. P. paaiškinimas, kad neblaivus sugyventinis V. B. kumščiu vieną kartą trenkė į žandikaulį (b. l. 23-26);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. gruodžio 24 d. 00.06 val. nukentėjusiajai J. P. nustatytas 1,74 promilių girtumas, kaltinamajam V. B. 2019 m. gruodžio 24 d. 00.22 nustatyta 2,48 promilių girtumas (b. l. 28-30);
2019 m. birželio 29 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios J. P. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą, ant kairės žandikaulio pusės matyti mėlynė (b. l. 31, 33-34).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. B. žodinio konflikto metu 2019 m. gruodžio 23 d. tyčia kumščiu smogė sugyventinei J. P. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo V. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. sausio 3 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 105, 107-109).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
V. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 48-51), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 56-57), SODRA duomenimis nedirba (b. l. 58-60), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 61). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam sankcijos vidurkiui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 24 d. 00.22 val. iki 2019 m. gruodžio 24 d. 11.42 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad V. B. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, jog V. B. ne pirmą kartą smurtauja prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. B. paliktinos galioti kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. P. bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam V. B. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.
Kaltinamajam V. B. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 24 d. 00.22 val. iki 2019 m. gruodžio 24 d. 11.42 val. ir laikyti, kad V. B. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. B. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. B. palikti galioti kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. P. bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.
Išaiškinti V. B., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Išaiškinti V. B., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti V. B., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti V. B., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
V. B. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.