- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-2404-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01761-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Fleet union“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Luteka“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Fleet union“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-10490-639/2024 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Fleet union“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Luteka“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Fleet union“ pareiškimu prašė teismo išduoti teismo įsakymą dėl 13 577,83 Eur skolos, 19,01 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Luteka“.
2. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkės UAB „Luteka“ kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, kurių vertė neviršija ieškinio sumos. Kreditorė nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkė yra negrąžinusi ankstesnės skolos ir aktyviai vengia ją mokėti. Skolininkė neatsiskaito ir su kitais kreditoriais. Skolininkės finansinė būklė yra prasta, todėl tikėtina, kad ji neketina atsiskaityti. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad skolininkė neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, todėl vienintelis turtas, iš kurio galima būtų išieškoti skolą, yra skolininkės piniginės lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi netenkino kreditorės UAB „Fleet union“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų apie skolininkės nesąžiningumą, kuris pagal teismų praktiką yra vienas iš esminių kriterijų, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik deklaratyvūs kreditorės teiginiai, kad skolininkė gali siekti perleisti gautinas sumas arba imtis kitų veiksmų savo teisėms suvaržyti, ar tai, jog skolininkė turi kitų įsiskolinimų, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Teismas konstatavo, kad CPK 144 straipsnyje numatytų pagrindų nėra, todėl kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Kreditorė UAB „Fleet union“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorė neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kreditorės reikalaujama išieškoti skolos suma yra didelė. Skolininkės nesąžiningumą ir grėsmę teismo įsakymo įvykdymui pagrindžia ir aplinkybė, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu skolininkės skola kreditorei jau sudarė 22 546,44 Eur. Grąžinti šią skolą skolininkė vengia ilgą laiko tarpą. Net ir po teismo įsakymo išdavimo skolininkė nevykdo savo įsipareigojimų. Šios aplinkybės patvirtina sistemingą skolininkės nesąžiningumą.
5.2. Vieši duomenys patvirtina, kad skolininkė vengia vykdyti savo prievoles ir kitiems kreditoriams. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad skolininkė 2023 m. patyrė 210 583 Eur nuostolių. Skolininkė jokio nekilnojamojo turto neturi. Dėl to preziumuojama, kad skolininkės finansinė padėtis yra bloga. Jeigu skolininkė ir turi turto, tai nebent banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, kurias galima paslėpti, pervesti tretiesiems (susijusiems) asmenims ar atlikti kitus veiksmus, siekiant išvengti turimų prievolių vykdymo. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika, kad skolininkės turtas sumažės ir galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Kreditorės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai proporcingos pareikštų reikalavimų atžvilgiu ir nepagrįstai neapribotų skolininkės teisių.
6. Skolininkė UAB „Luteka“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkės turtą, neviršijantį prašomos priteisti sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinis teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių prigimtis yra procesinio pobūdžio ir šio procesinio instituto taikymas yra itin ribotas bei galimas tik išimtinais atvejais, tada, kai jį taikyti prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-553/2024).
9. Šio procesinio instituto, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių, taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie, tikėtina, gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-397-553/2024).
10. Civilinėse bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-577-798/2023). Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma ir tai, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jį taikyti prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami šalies veiksmai tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-335-912/2024).
11. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditorė prašė teismo išduoti teismo įsakymą dėl 13 577,83 Eur skolos, 19,01 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Luteka“. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. buvo išdavęs teismo įsakymą, tačiau skolininkė 2024 m. rugsėjo 12 d. pareiškė prieštaravimus, todėl Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi išaiškino kreditorei jos teisę pareikšti ieškinį.
12. Ieškovė (kreditorė) 2024 m. spalio 1 d. pateikė teismui ieškinį, kurio reikalavimai grindžiami 2023 m. vasario 23 d. su atsakove sudaryta naftos produktų ir kitų prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2024 m. birželio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 13 577,83 Eur iki 2024 m. liepos 30 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. panaikino teismo įsakymą, byla buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Taigi pripažintina, kad kreditorės (ieškovės) pareikštas reikalavimas yra preliminariai pagrįstas.
13. Pagrindinis argumentas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo kreditorės neįrodytas galimas skolininkės (atsakovės) nesąžiningumas. Atskirajame skunde kreditorė nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad skolininkė būtų bandžiusi ar galėtų bandyti paslėpti savo turimą turtą ir kitokiu būdu išvengti savo piniginės prievolės kreditorei. Atskirajame skunde grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra grindžiama aplinkybėmis, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkės finansinės padėtis yra bloga, ji turinti ir kitų kreditorių, taip pat vengia vykdyti ankstesnės 22 546,44 Eur skolos mokėjimą kreditorei.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, negu teigia kreditorė atskirajame skunde, prievolės nevykdymas ar vengimas ją vykdyti nėra savaime pripažintinas skolininkės nesąžiningumu, kuris būtų pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-400-790/2024).
15. Jeigu byloje nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-790/2024).
16. Pagal teismo informacinės sistemos LITEKO duomenis kreditorės nurodytoje Plungės apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-4599-588/2024 teismo 2024 m. liepos 19 d. išduotas teismo įsakymas dėl 22 546,44 Eur skolos ir 63,13 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininkės UAB „Luteka“ kreditorei UAB „Fleet union“ buvo panaikintas Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi, skolininkei pareiškus prieštaravimus ir kreditorei pateikus ieškinį. Šiuo metu kreditorės ieškinys dėl 22 546,44 Eur skolos yra nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16530-767/2024. Taigi ir ankstesnė kreditorės nurodyta skola skolininkės yra ginčijama, o šis ginčas yra nagrinėjamas teisme. Dėl to ši kreditorės nurodyta aplinkybė nepatvirtina galimo skolininkės nesąžiningumo.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditorės nurodyta aplinkybė, kad skolininkė turi kitų kreditorių, šią aplinkybę patvirtina ir teismo informacinės sistemos LITEKO duomenys, nes teismuose yra ir daugiau civilinių bylų pagal kitų ieškovų skolininkei pareikštus ieškinius dėl skolos priteisimo. Vieši duomenys (rekvizitai.lt) taip pat patvirtina, kad skolininkės kredito rizika yra aukšta, tačiau šie duomenys taip pat patvirtina, kad skolininkė yra veikiantis juridinis asmuo, turintis 12 transporto priemonių, joje dirba du darbuotojai. Skolininkė laiku teikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus. Vien tik aptariamoje internetinėje svetainėje paliktas ir kreditorės atskirajame skunde nurodytas komentaras, kad skolininkė nemoki, į raginimus dėl skolų nereaguoja, nėra skolininkės nesąžiningumą patvirtinanti aplinkybė. Šiame komentare nurodyta tik tai, kad skolininkė gali būti nemoki ir į raginimus mokėti skolą nereaguoja. Tačiau šis komentaras nepatvirtina, kad skolininkė galimai bando paslėpti savo turtą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355(aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti kreditorės UAB „Fleet union“ atskirojo skundo.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.