Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-29 · Administracinė byla Nr. AS-180-206-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-29
Bylos Nr.
AS-180-206-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
S. V., V. Z., J. Z.
Advokatai
Mindaugas Balevičius
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS4- 206-2006Procesinio sprendimo kategorija 14.3
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjai D. P. ,jos atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Astai Misiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V. , V. Z. , J. Z. , dėl Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 16 d. Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 04089 ir Nr. 04090 (toliau – Planavimo sąlygos), išduotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nurodė, jog ji (pareiškėja) yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ginčijamas Planavimo sąlygas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė žemės sklypui (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Šie sklypai ribojasi su pareiškėjos sklypu. Pagal ginčijamas Planavimo sąlygas bus ruošiami konkretūs sprendiniai gretimuose sklypuose ir tai turės įtakos pareiškėjos sklypui. Įsitikinus tokių Planavimo sąlygų neteisėtumu, nes jas patvirtino vardo, pavardės ir pareigų nenurodęs atsakovo pareigūnas. Pagal Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262 (toliau – Taisyklės), 23 punktą sąlygas dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) rengimo išduoda savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas – savivaldybės vyriausiasis architektas. Tai reiškia, kad Planavimo sąlygas privalo išduoti įgaliotas tarnautojas, kurio pareigybė konkrečiai įvardinta. Ginčijamose Planavimo sąlygose, pareiškėjos įsitikinimu, nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad jas patvirtinęs asmuo įgaliotas tai daryti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A(12)-63-04 yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektas turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, iš kurių itin reikšmingas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus. Atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Pareiškėja įsitikinusi, kad dėl visų šių aplinkybių 2005 m. kovo 16 d. Planavimo sąlygos Nr. 04089 ir Nr. 04090 yra negaliojančios, nes išduotos neįgalioto (viršijusio kompetenciją) asmens, todėl turi būti panaikintos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nėra suinteresuotas subjektas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, nes ji nenurodė konkretaus jos teisių pažeidimo, nepateikė jokių įrodymų, kad Planavimo sąlygose nustatyti reikalavimai detaliesiems planavimo dokumentams rengti gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjos, kaip kaimyninio sklypo savininkės, interesams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. IX-992 ,,Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija Nr. IX-2574 redakcija) nenumato, jog savivaldybės administracijoje turi būti vyriausiojo architekto pareigybė. Pareiškėjos teiginiai, kad Planavimo sąlygas turėjo išduoti vyriausiojo architekto pareigas einantis asmuo - nepagrįsti. Skundžiamus aktus išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus vedėjas E. D. . Tai yra asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją ir einantis pareigas, kurių turinys apima Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklėse minimo vyriausiojo architekto sąvoką. Be to Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 0138 rodo, kad E. D. suteikiama teisė vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybės funkcijas. Vien tik tai, kad Planavimo sąlygose yra formalūs trūkumai (nenurodyta šio tarnautojo pavardė, pareigos), atsakovo manymu, nesudaro pagrindo jų naikinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. Z. bei jų atstovas A. Š. pareiškėjos skundą prašė atmesti.

II

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 10 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu.

Teismas nurodė, kad Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas kreipimosi teisminės gynybos principas, įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje, nėra absoliutus, nes į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą. Teismo nuomone, pareiškėja neįrodė teisės pažeidimo fakto, t.y. kaip Planavimo sąlygų išdavimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims pažeidžia jos teises ar įstatymo saugomus interesus kaip savininkės, kuriai nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis greta trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypų. Pareiškėjos teiginys, kad neteisėtų Planavimo sąlygų pagrindu ruošiami konkretūs detaliojo planavimo sprendiniai gretimuose žemės sklypuose turės įtakos jai priklausančiam sklypui, teismo įsitikinimu - abstraktaus pobūdžio ir nesusietas su konkrečių subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu. Teismo teigimu, pareiškėja skunde nurodydama, jog ji, kaip ir kiekvienas atidus ir apdairus savininkas, privalo rūpintis, kad nebūtų pažeistos jos teisės, pripažįsta, kad realiai jos teisių pažeidimo nėra, o tik daro prielaidą, jog toks pažeidimas gali būti įvykdytas ateityje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė, todėl pareiškėjos reikalavimas - neteisėtas ir nepagrįstas. Nenustačius juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėja galėtų ginti viešąjį interesą teisme, teismas administracinę byla pagal pareiškėjos skundą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

III

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja neįrodė teisės pažeidimo fakto.

2. Tiek apeliantė, tiek tretieji asmenys Z. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendratučiai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinis ir unikalus numeriai byloja, jog šis sklypas įstatymo nustatyta tvarka niekada nebuvo padalintas ar atidalintas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 102.1, 103 punktai). Atsižvelgiant į Žemės sklypų formavimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-5137 31 punkto nuostatas, reguliuojančias žemės sklypų formavimo tvarką, teismo išvada, kad pareiškėjos sklypas yra greta trečiųjų suinteresuotųjų asmenų sklypų – neteisinga.

3. Žemės sklypų formavimo taisyklėse numatyta, jog prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimas bendro naudojimosi keliu. Pareiškėja į bendro naudojimo kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę iš savo namo patenka vieninteliu keliu. Ji yra apsupty kitiems savininkams priklausančių žemių ir jos padėtis taptų absurdiška, jeigu būtų įtvirtinta tokia situacija, kurią nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje - kad pareiškėjos žemės sklypas yra greta trečiųjų asmenų sklypų. Tokiu atveju pareiškėja, nepažeisdama kitų savininkų teisių, iš savo namų negalėtų nei išeiti, nei į juos sugrįžti. Apeliantė nurodo prašiusi teismą iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos išreikalauti dokumentus, kurių pagrindu suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Apeliantės nuomone, kilus ginčui tarp jos, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkės ir valstybės, atsakingos už tinkamą žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą, teismas, pirmiausia, turėjo pasisakyti dėl pareiškėjos teisės disponuoti daiktu, - žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir, pareiškėjai esant tinkamu subjektu, spręsti klausimą dėl priimto akto, kuriuo bus išspręstas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) likimas, teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje ginčijamos Planavimo sąlygos yra viešojo administravimo organo aktas, kurio paskirtis sureguliuoti konkretų individualų santykį, - konkretaus objekto - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), likimą. Pareiškėja, žemės sklypo (duomenys neskelbtini, savininkė, yra suinteresuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo procedūros vyktų pagal Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus.

4. Teritorija, kurioje vykdomos detalaus planavimo procedūros, yra saugoma teritorija. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Kanauninkų vienuolyno, saugomo kaip nekilnojamoji kultūros ir kraštovaizdžio vertybė, apsaugos zoną. Aplinkos apsaugos įstatyme 4 straipsnyje nurodyta, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Taigi pareiškėja, Lietuvos Respublikos pilietė, turi teisę reikalauti, kad kraštovaizdžio teritorija, kuri saugoma valstybės ir kurios zonoje yra jos namai, būtų planuojama ir visos detalaus planavimo procedūros būtų atliekamos nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja nenurodė, kokia jos teisė pažeista ir ginčijama, nepateikė jokių įrodymų, kad Planavimo sąlygų išdavimas turėtų neigiamos įtakos jos teisėms ar teisėtiems interesams, todėl pareiškėjos elgesys, kreipiantis į teimą, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise.

2. Teismo nutartyje išdėstyti teiginiai, jog D. P. priklausantis žemės sklypas yra greta trečiųjų asmenų, kuriems išduotos ginčijamos Planavimo sąlygos, žemės sklypų yra teisingi. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad sklypų unikalūs numeriai rodo, jog tai yra ne du, o vienas ir tas pats žemės sklypas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad D. P. , Z. bei S. V. nuosavybės teisėmis priklausantiems žemės sklypams yra suteikti atskiri unikalūs numeriai, atitinkamai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat skirtingi kadastriniai numeriai, atitinkamai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimų Nr. 534 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102 punkto nuostatas, aišku, kad D. P. , V. Z. bei S. V. nuosavybės teisėmis priklauso atskiri sklypai, kurie Nekilnojamojo turto registre registruoti kaip atskiri objektai. Šiems sklypams suteikti skirtingi numeriai kadastro bloke, jie taip pat turi skirtingus unikalius numerius, kurie, kaip numato minėti nuostatai, nekinta visą žemės sklypo egzistavimo laiką.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir V. Z. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantės teiginys, kad ji ir tretieji suinteresuotieji asmenys V. Z. , R. U. – Z. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (bendrasavininkiai) – nepagrįstas, nes jis akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie patvirtina, jog pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z. , R. U. – Z. priklauso du visiškai skirtingi žemės sklypai, turintys skirtingus kadastrinius ir unikaliuosius numerius, kurie yra įstatymų nustatyta tvarka suformuoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 4.262 straipsnis nustato, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tokio pat nuostata įtvirtinta ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje. Teismui pareiškėja nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims V. Z. , R. U. – Z. priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir įregistruotas daiktines teises į juos, būtų nuginčyti.

2. Apeliantės argumentai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo „Dėl nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, kuriuo buvo patvirtintos Žemės sklypų formavimo taisyklės, atitinkamų nuostatų aiškinimo ir taikymo yra nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku ir nenagrinėtini. Šioje byloje yra ginčijami ne Nekilnojamojo turto tvarkytojo, įgalioto taikyti išvardintus teisės aktus, veiksmai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento veiksmai, išduodant ginčijamas Planavimo sąlygas.

3. Pagal Konstitucijos 30 straipsnį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį būtinoji sąlyga atsirasti teisei kreiptis į teismą ir šiai teisei įgyvendinti yra pareiškėjo subjektinių teisių, teisėtų interesų ginčijimo ar pažeidimo faktas. Pareiškėja neįrodė, kad atsakovas, tretiesiems asmenims išduodamas Planavimo sąlygas, būtų pažeidęs jos teises ir interesus.

IV

Apeliacinės instancijos teisme apeliantė ir jos atstovas palaikė atskirą skundą, o atsakovo atstovė prašė teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

atskirasis skundas patenkinamas. Pirmos instancijos teismo nutartis pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 142 straipsnio 1 dalies, 81 ir 57 straipsnių pažeidimo, todėl naikinama. Byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

V

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą kaip neteismingą administraciniams teismams, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalimi dėl to, kad nenustatytas pareiškėjos subjektinės teisės pažeidimas, o ginti viešą interesą jį neįgaliota. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, prieina prie išvados, kad teismas netinkamai aiškino minėtą teisės normą, nepagrįstai susiejęs administracinės bylos negalimumą su pareiškėjos teisės į reikalavimo patenkinimą nebuvimu.

Administraciniuose teismuose nagrinėjamas bylas apibrėžia ABTĮ 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad bylos dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų (tokius aktus skundžia pareiškėja) ir veiksmų teisėtumo priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Todėl ši byla negalėjo būti nutraukta pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą. Kitos aplinkybės, dėl kurių galima būtų konstatuoti procesinės subjektinės teisės (teisės kreiptis į teismą) nebuvimą, pirmos instancijos teismas nenustatė.

Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalis, 86 ir 87 straipsniai). Ar pareiškėja turi teisę į reikalavimo patenkinimą, ar jos neturi, galima konstatuoti tik visapusiškai išnagrinėjus bylą, nustačius ginčui taikytinas teisės normas, ištyrus ir įvertinus visus surinktus įrodymus. Abiem atvejais (tenkindamas reikalavimą ar jį atmesdamas nenustačius pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo, ar pan.,) teismas turi priimti sprendimą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl to, kad nenustatytas pareiškėjos subjektinės teisės pažeidimas, ir pareiškėja neįgaliota ginti viešo intereso, neištyrės ir neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių (ginčijamų aktų teisėtumo ir jo įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams). Teismo išvada, kad atsakovo išduotos tretiesiems suinteresuotiems asmenims Planavimo sąlygos nepažeidžia pareiškėjos, gretimo sklypo savininkės, teisių ir teisėtų interesų, kolegijos įsitikinimu, - tik prielaida.

Nagrinėjant bylą iš esmės turi būti ištirtos ir įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės ne tik dėl pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet ir dėl ginčijamų aktų teisėtumo, išsiaiškinta ginčijamus aktus parengusių, juos patvirtinusių asmenų kompetencija, ir kitos svarbios bylai aplinkybės (ABTĮ 81 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

atskirtąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. nutartį panaikini ir perduoti administracinę bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas