- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-1519/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Vytas Milius
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrijos „Mėsytė LT“
- Ieškovas
- A. M., K. S., L. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrijos „Mėsytė LT“ administracijos vadovės pirmininkės L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-539-544/2012 pagal ieškovų A. M., K. S., L. S. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrijai „Mėsytė LT“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovo ŽŪB „Mėsytė LT“ administracijos vadovei pirmininkei L. K. už duomenų, numatytų ĮBĮ 9 str. 1 d., įstatymo nustatytu terminu nepateikimą be pateisinamų priežasčių buvo paskirta 1 000 Lt bauda.
2012 m. gegužės 24 d. gautas administracijos vadovės pirmininkės L. K. atskirasis skundas, kuris nagrinėjamas kaip prašymas atnaujinti terminą ir sumažinti baudą CPK 107 str. tvarka (CPK 115 str. 4 d.) ir kuriuo ji prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties dalį dėl 1 000 Lt baudos paskyrimo ir atnaujinti terminą šiam prašymui pateikti. Nurodė, kad terminą pateikti prašymui dėl baudos panaikinimo ji praleido dėl svarbios priežasties, nes nebeėjo pirmininkės pareigų ir jai nebuvo pateikti teismo procesiniai dokumentai. Teigė, kad ŽŪB „Mėsytė LT“ pirmininkės pareigas ji pradėjo vykdyti 2011 m. lapkričio 10 d. Susipažinusi su bendrovės ūkine finansine veikla, 2011 m. lapkričio 25 d. pajininkams K. R., A. M. pateikė pareiškimą nuo 2012 m. gruodžio 12 d. atleisti ją iš pareigų darbuotojo prašymu. Šiam prašymui svarstyti turėjo įvykti ŽŪB „Mėsytė LT“ susirinkimas, tačiau jis neįvyko. Todėl 2012 m. gruodžio 19 d. darbo sutartį ji nutraukė ir apie tai 2012 m. gruodžio 28 d. pranešė pajininkams ir VSDF Panevėžio valdybai. Teismo procesinių dokumentų negavo, todėl negalėjo atsiliepti į ieškinį bei laiku apskųsti 2012 m. balandžio 16 d. nutarties. Mano, kad bauda paskirta nepagrįstai, nes tuo metu ji nevykdė pirmininkės pareigų, o jei būtų žinojusi ir informuota apie teismo posėdžius, būtų laiku pateikusi visus reikiamus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė tenkinti L. K. prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir pareiškimą (atskirąjį skundą) dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo grąžino pareiškimą padavusiai L. K..
Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą dėl baudos panaikinimo termino atnaujinimo teismui pateikė 2012 m. gegužės 28 d., t. y. praėjus 42 dienoms po skundžiamos nutarties priėmimo ir 28 dienoms po nustatyto termino prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikti suėjimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodo, jog svarbiomis priežastimis, dėl ko praleistas terminas turėtų būti atnaujintas, yra tai, kad ji tuo metu nebevykdė pirmininkės pareigų ir kad jai nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai.
Teismo nuomone, iš turimos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą, kad 14 dienų terminas pateikti prašymą sumažinti ar panaikinti 2012 m. balandžio 16 d. teismo nutartimi paskirtą baudą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti (CPK 78 str.). Nurodė, kad pareiškėjos argumentai, kuriais grindžiamas praleisto termino priežasčių svarbumas, vertintini nepagrįstais dėl toliau išdėstomų motyvų.
Nustatė, jog pagal VĮ Registrų centro JAR išplėstinio išrašo duomenis, L. K. 2011 m. lapkričio 3 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo nutarimu buvo paskirta į bendrovės vadovės pirmininkės pareigas ir tai viešame registre įregistruota 2011 m. lapkričio 11 d. Taip pat nustatė, jog pagal byloje surinktus oficialius dokumentus L. K. minėtas pareigas ėjo iki pat bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, jog, nors pareiškime pareiškėja teigia, kad ji nebėjo administracijos vadovės pirmininkės pareigų nuo 2011 m. gruodžio 19 d., tačiau to nepatvirtina VĮ Registrų centro JAR duomenys. Be to, atkreipė dėmesį, jog bankroto bylos ieškovai, o kartu ir ieškovė A. M., kuri pagal bylos duomenis yra bendrovės pajininkė, dar 2012 m. vasario 9 d. būtent L. K., kaip bendrovės vadovę pirmininkę, įspėjo dėl galimo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Išaiškino, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, o tarp bendrovės vadovo ir bendrovės atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Nurodė, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų pagrindu (ABĮ 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 8, 9, 10 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. ir kt.). Dėl šios priežasties vertino, kad tai, ar su L. K. buvo sudaryta darbo sutartis, ar ji buvo nutraukta, esminės reikšmės bylai neturi, nes pareigos kyla ne iš darbo sutarties, o iš civilinių santykių (pavedimo). Atitinkamai teismas pripažino, kad pareiškėjos nurodyta priežastis nevertinama kaip svarbi, objektyviai sutrukdžiusi pareiškėjai įstatyme nustatytu terminu pateikti prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.
Nustatė, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 22 d. teismui nurodė, kad jai korespondenciją reikia siųsti adresu (duomenys neskelbtini), kas sutampa su viešai skelbiamu bendrovės vadovo adresu, o ŽŪB „Mėsytė LT“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai įspėjimai dėl galimo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kaip tik ir buvo siunčiami abiem nurodytais administracijos vadovo ir įmonės adresais. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškime iškelti bankroto bylą yra nurodoma, kad bendrovei, atstovaujamai L. K., yra įteikta pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo kopija, po ko bendrovės pirmininkei atsirado ĮBĮ 9 str. 1 d. numatyta pareiga pateikti teismui dokumentus ir domėtis tolesne bylos eiga. Pažymėjo, kad teismo korespondencija, o kartu ir nutarties skirti baudą nuorašas, taip pat buvo siųsti bendrovės viešai skelbiamu buveinės ir bendrovės pirmininkės adresu, be to, apie pareiškimo gavimą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą skelbta specialiame interneto tinklapyje, teismo internetinėje svetainėje. Dėl šios priežasties teismas laikė, kad pareiškėjai teismo procesiniai dokumentai buvo pateikti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ir tai objektyviai nesutrukdė pareiškėjai įstatyme numatytu terminu pateikti prašymą panaikinti ar sumažinti baudą.
Išaiškino, jog praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys tikrai svarbios. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai nėra pagrindas dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą 14 dienų terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja L. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. panaikinti 1 000 Lt baudą, paskirtą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi. Taip pat prašo atnaujinti terminą prašymui pateikti, nes jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. pareiškėjai nebuvo pateikti teismo procesiniai dokumentai. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi ir mano, kad ji nepagrįsta ir neteisinga, todėl naikintina. Apeliantė taip pat nurodo, kad yra įsitikinusi, kad nuo 2011 m. gruodžio 19 d., apeliantei nutraukus darbo sutartį, ji negalėjo oficialiai veikti bendrovės vardu, teikti prašymus, atsiliepimus, pasirašyti ir duoti pavedimus. Be to, apeliantė teigia, kad ji nebuvo informuota apie teismo posėdžius, nors jos gyvenamoji vieta teismui buvo žinoma, kas lemia, jog visi pranešimai turėjo būti siunčiami apeliantės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad, jei ji būtų gavusi teismo procesinius dokumentus, būtų pasinaudojusi teisine pagalba ir sprendusi klausimą dėl baudos paskyrimo teisėtumo. Vertina, kad nežinodama apie priimtus teismo procesinius dokumentus ji negalėjo ginti savo subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl mano, kad buvo pažeistas asmenų lygybės principas, kas lėmė, jog apeliantė yra nepagrįstai nubausta 1 000 Lt bauda.
Atsiliepimas
Bankroto administratoriaus UAB „Seturas“ įgaliotas asmuo A. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo, kad atskirojo skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikimo teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 107 str. 1 d. numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Vadovaujantis CPK 75 str. 1 d., teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą 14 d. terminą, teisė paduoti prašymą panaikinti ar sumažinti baudą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 str. 1 d. asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis teisės pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.). Tuo tarpu, jeigu terminas prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą dėl baudos panaikinimo termino atnaujinimo teismui pateikė 2012 m. gegužės 28 d., t. y. praėjus 42 dienų terminui po nutarties, kuria jai buvo paskirta bauda, priėmimo ir 28 dienų terminui po nustatyto termino prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikti suėjimo. Apeliantė nurodo, kad terminą pateikti prašymui dėl jai paskirtos baudos panaikinimo ji praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. jai nebuvo pateikti teismo procesiniai dokumentai ir ji tuo metu nebevykdė pirmininkės pareigų.
Apeliantė nurodo, kad visi pranešimai turėjo būti siunčiami apeliantės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kas sutampa su viešai skelbiamu bendrovės vadovo adresu. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantei įspėjimai dėl galimo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo siunčiami jos nurodomu adresu (b. l. 4-6). Ieškovės pareiškime iškelti bankroto bylą nurodė, kad bendrovei, atstovaujamai L. K., įteikta pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo kopija (b. l. 3). Atkreiptinas dėmesys, jog apie pareiškimo gavimą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą skelbta specialiame interneto tinklapyje, teismo internetinėje svetainėje (b. l. 8, 12, 14). Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, po minėtų veiksmų bendrovės pirmininkei atsirado ĮBĮ 9 str. 1 d. numatyta pareiga pateikti teismui dokumentus ir domėtis tolesne bylos eiga. Be to, pažymėtina, jog teismo korespondencija, o kartu ir nutarties skirti baudą nuorašas, buvo siunčiami apeliantės nurodomu adresu. Dėl šios priežasties vertintina, kad apeliantei teismo procesiniai dokumentai buvo pateikti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ir kad tai objektyviai nesutrukdė įstatyme numatytu terminu pateikti prašymą panaikinti ar sumažinti baudą. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Byloje nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro JAR išplėstinio išrašo duomenis, L. K. 2011 m. lapkričio 3 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo nutarimu buvo paskirta į bendrovės vadovės pirmininkės pareigas ir tai viešame registre įregistruota 2011 m. lapkričio 11 d. (b. l. 9-10). Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad L. K. minėtas pareigas ėjo iki bankroto bylos iškėlimo. Nors apeliantė teigia, kad ji nebėjo administracijos vadovės pirmininkės pareigų nuo 2011 m. gruodžio 19 d., tačiau to nepatvirtina nei VĮ Registrų centro JAR duomenys, nei kiti byloje esantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, jog ta aplinkybė, jog darbo sutartyje su apeliante yra pažymėta, kad darbo sutartis nutraukta 2011 m. gruodžio 19 d., šiuo atveju nepagrindžia apeliantės teiginių, nes po minėtu įrašu darbo sutartyje yra tik apeliantės parašas, tačiau nėra darbdavio atstovo parašo, kas reiškia, jog apeliantė oficialiai nebuvo atleista iš bendrovės pirmininkės pareigų. Tai, kad apeliantė faktiškai veikė kaip bendrovės pirmininkė, pagrindžia pačios apeliantės raštas (b. l. 35), kuriame nurodoma, kad pas apeliantę yra saugomi bendrovės dokumentai. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantės buvimą bendrovės pirmininke iki pat bankroto bylos iškėlimo pagrindžia tai, jog bankroto bylos ieškovai, o kartu ir ieškovė A. M., kuri pagal bylos duomenis yra bendrovės pajininkė, dar 2012 m. vasario 9 d. būtent L. K., kaip bendrovės vadovę pirmininkę, įspėjo dėl galimo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą apeliantei kreiptis į teismą su prašymu dėl baudos panaikinimo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta. Nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.