Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovui E. G., jos atstovei advokato padėjėjai S. S., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais O. J., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei Ž. G., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, trečiojo asmens O. J. savarankiškus reikalavimus dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į pareikštą ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus nepateikė.

Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, šaukimas jai buvo siųstas jos nurodytu adresu (b.l. 151, 152), todėl pagal LR CPK 121 str. 2 d., nuostatas yra laikomas įteiktu tinkamai nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, už neatvykimus į teismo posėdžius jai buvo paskirta bauda ir ją buvo nuspręsta atvesdinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji vengia atvykti į teismo posėdį, savo teisių ir interesų negina, todėl byla vadovaujantis LR CPK 246 str. nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti pilnai, pripažinti, kad jis nėra T. G. tėvas, nutraukti santuoką dėl Ž. G. kaltės, grąžinti Ž. G. iki santuokos turėtą pavardę, jo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apie Ž. G. pasiskolintus pinigus jis nieko nežino, tai buvo padaryta po to kai jie nuo 2012 m. lapkričio mėnesio negyveno kartu. Jokių kreditų pats neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai ir ieškovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, pripažinti, kad prievolė O. J. yra asmeninė Ž. G. prievolė.

Išvada teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys tenkintinas, nes ieškovas nėra nepilnamečio vaiko T. G. tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, išklausius dalyvaujančių byloje asmenų parodymus, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio tėvais gimimo įraše Nr.1334 nurodyti E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 str. 1 d.).

2013-06-11 ekspertizės akte Nr.ES218/13(01) nurodyta, kad atlikus ekspertizę nustatyta, kad E. G. nėra vaiko T. G. tėvas (b.l. 144).

Tokiu būdu, pilnai įrodyta, kad ieškovas E. G. nėra vaiko – T. G. biologinis tėvas, kas sudaro pagrindą nuginčyti ieškovo E. G. tėvystę (LR CK 3.149, 3.150 str.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad vaiko T. G. gimimo įraše įrašytos žinios apie tėvą yra neteisingos, t.y. E. G. nėra T. G. tėvas. Vaiko gimimo liudijime ir gimimo įraše Nr. 13348 įrašyti duomenys apie vaiko T. G. tėvą panaikintini.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 2011 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 197) (b.l. 6).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyta kada preziumuojama, jog santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovė jį atgaudinėja, paaiškėjo, kad atsakovė apgavo jį dėl vaiko tėvystės, nes paaiškėjo, kad jis nėra vaiko – T. G. tėvas, be to, kaip nurodo ieškovas, atsakovė neša iš namų daiktus, buvo užstačiusi lombarde žiedus, grįžta vėlai vakarais. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Nei ieškovas, nei atsakovė neprašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydami, kad jie nori susitaikyti ir išsaugoti šeimą, taip pat byloje nėra įrodymų, kad tai jie būtų mėginę atlikti anksčiau, be to, atsakovė neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, jai už neatvykimą į teismo posėdį buvo paskirtos nuobaudos. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovo kaltės. Ieškovo nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismui nėra pagrindo. Atsakovė teismui priešpriešinių įrodymų, reikalavimų nepateikė bei nedalyvavo teismo posėdyje, paaiškinimų teismui teikti nepageidavo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Dėl pavardės.

LR CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Esant nurodytai įstatyminei nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, taip pat į tai, kad šalys neturi nepilnamečių vaikų, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl santuokinės pavardės atsakovei pakeitimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Po santuokos nutraukimo atsakovei pakeistina iki santuokos turėta pavardė K..

Dėl kreditorių.

Trečiasis asmuo šioje byloje prašo iš atsakovės priteisti 1565,00 Lt skolą. Pagal byloje esančią 2013-03-01 paskolos sutartį (b.l. 120) atsakovė iš trečiojo asmens pasiskolino 1565,00 Lt, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2013-03-06. Duomenų, kad skolą pagal šią sutartį yra grąžinta nepateikta, todėl darytina išvada, kad yra pažeista sutartinė prievolė ir taikytina sutartinė civilinė atsakomybė (LR CK 6.189 str., 6.205 str., 6.256 str.)

Trečiasis asmuo prašo skolą priteisti tik iš atsakovės, ieškovas prašo, kad atsakovės įsipareigojimas trečiajam asmeniui būtų pripažintas asmenine atsakovės prievole.

Paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu pasirašė atsakovė Ž. G. dėl to, kad ji, anot trečiojo asmens, nuo 2012 metų gruodžio mėnesio tris mėnesius gyveno jos nuomojame bute. Pagal ieškovo paaiškinimą, ieškovas su atsakove negyvena nuo 2012 m. lapkričio mėnesio. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų dėl to, kad suteikta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, nors tokią pareigą atsakovė turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsakovės prievolė trečiajam asmeniui pagal 2013-03-01 sutartį pripažintina asmenine atsakovės prievole. Trečiojo asmens naudai iš atsakovės priteistina 1565,00 Lt skola.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 431,00 Lt (b.l. 5, 20, 66 ) žyminį mokestį, sumokėjo 1050,00 Lt (b.l. 111) už DNR ekspertizės atlikimą.

Trečiasis asmuo šioje byloje patyrė 72,00 Lt (b.l. 118, 124) bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

LR CPK 93 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir įstatyminei nuostatai, ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 1481,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens naudai 72,00 Lt žyminio mokesčio.

Valstybė šioje byloje patyrė 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį patenkinus visiškai priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nėra T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k.(duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir panaikinti Vaiko gimimo liudijime AA Nr.840656 ir gimimo įraše Nr. 1334 įrašytus duomenis apie vaiko T. G. tėvą.

Santuoką, įregistruotą 2011-04-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.197), tarp Ž. G., a.k.(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – K.), ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl Ž. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo Ž. G. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę K..

Pripažinti, kad 1565,00 Lt prievolė O. J. pagal 2013-03-01 paskolos sutartį yra asmeninė Ž. G. (K.) prievolė.

O. J. iš Ž. G. (K.) priteisti 1565,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt penkių Lt) skolą.

Iš atsakovės Ž. G. (K.) ieškovo E. G. naudai priteisti 1481,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės Ž. G. (K.) trečiojo asmens naudai priteisti 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės Ž. G. (K.) valstybei priteisti 16,50 Lt (šešiolika Lt 50 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.