Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ ieškinį atsakovams D. P. ir R. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. birželio 7 d., jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkinamas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2001 m. gegužės 14 d. išnuomotas atsakovams. Ieškovė teikia atliekų tvarkymo paslaugas atsakovams. Pagal buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ataskaitą, atsakovai nėra atsiskaitę už ieškovės suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. vasario 28 d. ir yra skolingi 113,05 Eur. Atsakovams nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jų piniginės prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Teismas byloje nustatė, kad su atsakovais nėra sudaryta rašytinė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekimo sutartis. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. ATĮ 30¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. T-103, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. T-708, 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. T-451, 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. T-452 nustatyti Kauno mieste mišrių komunalinių paslaugų (buitinių) atliekų surinkimo įkainiai. Ieškovė viešai „Kauno diena“ laikraštyje paragino visus atliekų turėtojus iki 2013 m. rugpjūčio 3 d. kreiptis į ieškovę dėl sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas suderinimo. Atsakovai su ieškove nesudarė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties, tačiau ieškovė tvarko atsakovės komunalines atliekas, todėl teismas sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovų konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis pagal standartines sąlygas (CK 1.71 straipsnis, ATĮ 30¹ straipsnio 2 dalis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovai neatsiskaitė su ieškove už suteiktas komunalinių paslaugų tvarkymo paslaugas, todėl iš atsakovų solidariai ieškovei priteisiama 113,05 Eur skola (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteisiamas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija kiekvienam atsakovui tenkančios minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Kaune, (duomenys neskelbtini)) ir R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas 132616649, buveinė Kaune, Statybininkų g. 3) 113,05 Eur (vieną šimtą trylika eurų 5 ct) skolos ir lygiomis dalimis 20 Eur žyminio mokesčio, iš kiekvieno po 10 Eur (dešimt eurų).

Atsakovai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jie turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.