- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- eI3-2565-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02985-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Trečiasis asmuo
- K. B., valstybės įmonei Registrų centrui, mažajai bendrijai „Nepriklausomi miškininkai“
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybinei miškų tarnybai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, mažajai bendrijai „Nepriklausomi miškininkai“, K. B. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-518/05-2023) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) atsakovės Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. SP-798 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo keitimo“ (toliau – ir Sprendimas);
Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,9000 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas).
Nurodė, jog pareiškėjas 2023 m. kovo 23 d. su matininku K. B. sudarė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sutartį Nr. KB-170-ZSFP, pagal kurią matininkas įsipareigojo parengti projektą, kurio tikslas – pertvarkyti pareiškėjo Žemės sklypą, atidalijant esamas žemės ūkio naudmenas, suformuojant atskirus miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus. Dėl to pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. su prašymu kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Nepriklausomi miškininkai“ atlikti jo Žemės sklype esančio miško inventorizacijos patikslinimą.
Pažymėjo, jog MB „Nepriklausomi miškininkai“ atliko miško inventorizaciją, sudarė medynų planus bei aprašymą apie miško žemės transformaciją į ne miško žemę ir šiuos dokumentus kartu su 2023 m. gegužės 23 d. prašymu pateikė Tarnybai. Šio prašymo pateikimo tikslas – peržiūrėti pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenis ir išbraukti Vaineikių girininkijos 263 kvartalų 62, 64 sklypų dalis iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kaip neatitinkančius miško žemei keliamų reikalavimų (pažeisti miškų išskyrimo normatyvai).
Nurodė, jog atsakovė Valstybinė miškų tarnyba šioje byloje skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo išbraukti Vaineikių girininkijos 263 kvartalų 62, 64 sklypų dalis iš Miškų valstybės kadastro netenkino. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Komisijos Sprendimu skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Tvirtino, jog atsakovė ir Komisija netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus bei faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie turi būti panaikinti.
Nurodė, jog pareiškėjas nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo pagal Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą apskrities viršininkui 2005 m. lapkričio 17 d. priėmus įsakymą ir sprendimą, įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2006 m. sausio 18 d. Nuosavybės teisių atkūrimo metu Žemės sklypui 2005 m. birželio 5 d. buvo nustatyti kadastro duomenys ir pagal juos jau tuo metu iš bendro 0,9000 ha Žemės sklypo ploto miško žemės plotas sudarė 0,7100 ha, kita dalis –0,1900 ha – buvo priskirta pievoms ir natūralioms ganykloms.
Pažymėjo, jog šalia pievų ir ganyklų medynas buvo menkavertis, faktiškai atskiri krūmynai. Siekdamas išsiaiškinti galimybę statyti sklype nedidelį, iki 80 kv. m. ploto, statinį, pareiškėjas 2006 m. kreipėsi į Valstybinę miškotvarkos tarnybą, kuri 2006 m. vasario 1 d. sudarė pažymą Nr. T0602-8912 apie pareiškėjo Žemės sklype esančių miškų taksacinius rodiklius. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad miškas priskirtinas ketvirtai miškų grupei. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina faktą apie menkavertį medyną.
Teigė, jog vykdant veiklą Žemės sklype, dalis krūmynų, menkaverčių medžių sunyko. Neigiamą poveikį krūmynams padarė ir laukiniai gyvūnai, todėl miško (medyno) plotas Žemės sklype sumažėjo natūraliai ir matininkas Z. Ž. 2017 m., atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus tose dalyse, kuriose atsakovė Valstybinė miškų tarnyba savo 2023 m. birželio 27 d. sprendime nurodė kaip atitinkančius miško žemei keliamus reikalavimus, pažymėjo ir grafiškai pavaizdavo, jog ten yra pievos (ganyklos). Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina pateikiamas minėto matininko 2017 m. liepos 3 d. sudarytas pareiškėjo Žemės sklypo planas.
Pareiškėjo tvirtinimu, faktinė situacija Žemės sklype pasikeitė ne dėl neteisėtos jo ar kitų trečiųjų asmenų veiklos, todėl atsakovės sprendimas keisti miško naudmeną iš medyno į miško aikštę, kaip galimai sunaikintą mišką, yra nepagrįstas.
Pažymėjo, jog Žemės sklypo kadastro duomenys, be kita ko, ir žemės naudmenos (ariama žemė, miško plotas, vandens telkinių plotas, užstatytas plotas) teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie nėra panaikinti, pakeisti ir (ar) nuginčyti, todėl, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, laikomi išsamiais ir teisingais. Sprendimas, nenuginčijus Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pareiškėjo Žemės sklypą, negalėjo būti priimtas, todėl naikintinas kaip neteisėtas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą ir jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą patenka miško žemės plotai (0,70 ha), priskirti Kretingos RP Vaineikių girininkijos 263 kvartalo 62 taksaciniam miško žemės sklypui (0,27 ha), 62a taksaciniam miško žemės sklypui (0,07 ha), 64 taksaciniam miško žemės sklypui (0,20 ha) ir 64a taksaciniam miško žemės sklypui (0,16 ha), kurie buvo registruoti Miškų kadastre pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. 2005 m. valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją atliko valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija). Miškų kadastro duomenys atnaujinti pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.
Pažymėjo, jog Tarnyba neturi duomenų, kad 2005 ir 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis, taip pat kad 2005 ir 2015 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. Tarnyba taip pat neturi duomenų, kad ginčo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka miško žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Pagal teismų suformuotą praktiką, sprendimai registruoti duomenis Miškų kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikytini teisingais.
Šalies argumentai
Nurodė, jog pareiškėjas per MB „Nepriklausomi miškininkai“ pateikė Tarnybai prašymą dėl miško, esančio Žemės sklype, inventorizacijos patikslinimo. Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-223 buvo paskirti specialistai atlikti patikrinimą vietoje Vaineikių girininkijos 263 miško kvartalo 62, 64 taksacinių sklypų dalyse, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. 2023 m. gegužės 25 d. atlikus patikrinimą vietoje bei išanalizavus 1995–1998, 2005–2006 m. ortofotoplanus, nustatyta, kad miško kvartalo 62, 64 taksacinio sklypo dalys (patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėta 62-1, 64-1) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas).
Nurodė, jog Duomenų teikimą, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Aprašas bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – Nuostatai). Šio kadastro tvarkytoja iki 2024 m. sausio 1 d. buvo Tarnyba. Miškų kadastro objektas registruojamas, jo duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (Nuostatų 23 punktas).Tarnyba pagal Patikrinimo akte nustatytus duomenis šioje byloje skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai patikslino Miškų kadastro duomenis keičiant miško žemės naudmeną iš medyno į miško aikštė (galimai sunaikintas miškas) 62, 64 taksacinių sklypų dalyse pagal pasikeitusią faktinę būklę. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. B. nurodė, jog 2023 m. kovo 23 d. sutarties su pareiškėju pagrindu įsipareigojo parengti Žemės sklypo pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti pareiškėjo Žemės sklypą, atidalijant esamas žemės ūkio naudmenas, suformuojant atskirus miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus. Nurodė, jog pritaria pareiškėjo skundo argumentams, tačiau ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo reorganizuotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, keičiant kadastro tvarkytoją; nuo 2024 m. sausio 1 d. perduodant Valstybinės miškų tarnybos vykdomas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo funkcijas valstybės įmonei Registrų centrui. Kadangi skundžiami sprendimai priimti Tarnybos, galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, VĮ Registrų centras ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SP-798 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo keitimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-518/05-2023) teisėtumo ir pagrįstumo.
Kreipdamasis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją pareiškėjas pasirinko savo ginčo nagrinėjimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šio pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
Taigi esminis ginčas byloje kyla dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SP-798 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo keitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog (Komisijos byla, l. 55), jog į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą patenka miško žemės plotai (0,70 ha), priskirti Kretingos RP Vaineikių girininkijos 263 kvartalo 62 taksaciniam miško žemės sklypui (0,27 ha), 62a taksaciniam miško žemės sklypui (0,07 ha), 64 taksaciniam miško žemės sklypui (0,20 ha) ir 64a taksaciniam miško žemės sklypui (0,16 ha). Su ginču susijusios iš Miškų valstybės kadastro siekiamos išbraukti Žemės sklypo dalys iki patikrinimo, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas, priklausė 62 ir 64 taksaciniams žemės sklypams, juose nurodyta žemės naudmena – medynas (Komisijos byla, l. 55).
Šioje byloje ginčijamu Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. SP-798 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo keitimo“ nuspręsta patikslinti Miškų kadastro duomenis, Vaineikių girininkijos 236 kvartalo 62-1, 64-1 sklypų dalyse pakeičiant Miškų kadastro duomenis iš medyno į miško aikštė (galimai sunaikintas miškas) (Komisijos byla, l. 54), netenkinant pareiškėjo Tarnybai pateikto 2023 m. gegužės 18 d. per MB „Nepriklausomi miškininkai“ prašymo dėl išbraukimo iš Vaineikių girininkijos 263 kvartalo 62, 64 sklypų dalių iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro.
Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką Sprendimo priėmimo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. kovo 25 d., teismo pastaba: Aprašas neteko galios nuo 2024 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2024 m. sausio 1 d.).
Iki 2024 m. sausio 1 d. Kadastro tvarkytoja buvo Tarnyba (Nuostatų 9 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. Kadastro tvarkytojo funkcijos perduotos valstybės įmonei Registrų centrui. Pagal ginčui aktualios redakcijos Nuostatų 23 punktą, Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti.
Nuostatų 36 punkte numatyta, jog nustačius, kad kadastro duomenys yra klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, jog kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Aprašo 6 priedas), išskyrus Aprašo 6.1.9. papunktyje numatytus atvejus (12 punktas). Pagal Aprašo 7 punktą, Komisija atsako už faktinį nagrinėjamos teritorijos atitikties Miškų įstatymo miškui keliamiems reikalavimams įvertinimą, sklypinės miškų inventorizacijos klaidų pobūdžio nustatymą, duomenų teikėjų pateiktų duomenų atitikties faktiniai padėčiai įvertinimą, teisingą Kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto užpildymą. Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka.
Bylos duomenimis nustatyta, jog gavus prašymą, Tarnybos direktoriaus 2023m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-223 buvo paskirti specialistai (Miškotvarkos skyriaus matininkas M. L. ir Miškotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Ž.) atlikti patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) girininkijos 263 miško kvartalo 62, 64 taksacinių sklypų dalyse, siekiant išsiaiškinti ar Miškų kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Atlikus patikrinimą vietoje 2023 m. gegužės 25 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. 2183 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame užfiksuota, jog Vaineikių girininkijos 236 kvartalo 62-1 sklypo dalyje šiuo metu yra pastatas, pieva, 64-1 sklypo dalyje – 2 kūdros, pieva; pokyčio kodas – 17 (dėl neteisėtos ar galimai neteisėtos žmogaus veiklos). Pateiktos išvados, jog atlikus patikrinimą bei išanalizavus 1995–1998, 2005–2006 m. ortofotoplanus, nustatyta, kad minėtos sklypų dalys (Patikrinimo akte pažymėtos 62-1, 64-1) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus; miško žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes patvirtina jo priedai – taksacinių duomenų išrašas, fotonuotraukos, Ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (Komisijos byla, l. 55–61). Minėtų duomenų nėra pagrindo vertinti kaip klaidingai įrašytų, nes jie atitinka tą informaciją, dokumentus, kurių pagrindu buvo registruoti Miškų kadastre.
Teismas pažymi, jog patikrinimą atliko kompetentingi Tarnybos specialistai. Dėl Patikrinimo akto ir jame užfiksuotų duomenų pagrįstumo pareiškėjas byloje iš esmės ginčo nekelia. Teismui abejoti Patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Tuo tarpu MB „Nepriklausomi miškininkai“ sudaryti Medynų planai bei aprašymai apie miško žemės transformaciją į ne miško žemę (Komisijos byla, l. 11–13) teismui kelia abejonių, nes įmonė atliko darbus pareiškėjo iniciatyva ir jo interesais, be to, į bylą ir nepateikta objektyvių duomenų, suteikiančių teisę įmonei verstis veikla, susijusia su sklypine miško inventorizacija.
Teismas pažymi, jog pareiškėjui įgyjant Žemės sklypą, turėjo būti žinomi vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog Žemės sklype miškas buvo inventorizuotas 2005 m. (Komisijos byla, l. 70–73), o apie tai, kad Žemės sklypas yra miškų ūkio bei jame yra 0,7 ha miško žemės, kuri įregistruota Miškų kadastre, pareiškėjas turėjo žinoti nuo Žemės sklypo įsigijimo ir kadastrinių matavimų atlikimo ir jų duomenų įregistravimo viešame registre (Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose įregistruotas, be kita ko, ir 0,7 ha miško žemės plotas galioja nuo 2006 m. sausio 18 d. (Komisijos byla, l. 26).
Pareiškėjas nuo 2006 m. nesikreipė į Tarnybą ir neginčijo valstybinės sklypinės inventorizacijos duomenų, o dėl to, kad Žemės sklypo dalys neva netinkamai inventorizuotos miško žeme, Tarnybai pranešė tik 2023 m. Tarnyba išnagrinėjo 1995–1998, 2005–2006 m. ortofotoplanus, kurie pateikti į bylą, ir iš pastarųjų matyti, jog ginčo Sklypo dalyse (Akte pažymėtose 62-1, 64-1) tuo metu augo medžiai. Jau minėta, kad Miškų kadastro duomenys sklypinės inventorizacijos metu buvo inventorizuoti 2005 m., o patikslinti 2015 m. (Komisijos byla, l. 70–73).
Pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, jog 2017 metais atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, ginčo dalys grafiškai matininko buvo pažymėtos kaip pievos (ganyklos), žemės naudmenos (ariama žemė, miško plotas, vandens telkinių plotas, užstatytas plotas) ir šie duomenys teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teismo vertinimu, nepaneigia šioje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumo.
Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, jog į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą patenkantys miško žemės plotai buvo registruoti Miškų kadastre pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Miškų kadastro duomenys atnaujinti pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Inventorizaciją atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu – VĮ Valstybinių miškų urėdija). 2005 ir 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, Miškų kadastre registruoti duomenys yra vieši, galiojantys ir kol nenuginčyti laikomi teisingais. Dėl Miškų valstybės kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo LVAT yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog skundžiamas atsakovės Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. SP-798 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo keitimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrįstai Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Byloje skundžiamų sprendimų nėra pagrindo panaikinti, todėl pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.