Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė R. G., R. G., J. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Gelvora“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad ½ dalis R. G. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo priklauso skolininkui J. G.. Prašyme nurodyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2161-214/2012 (teisminio proceso Nr. 2-21-3-01589-2012-6) dėl 654,57 Lt skolos, 1925,09 Lt delspinigių, 297,40 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 22 Lt žyminio mokesčio iš skolininko J. G. kreditorei UAB „Gelvora“, vykdomasis dokumentas perduotas vykdymui antstolei R. G., užvesta vykdomoji byla Nr. 0090/12/01646. Antstolė R. G. 2016-03-15 patvarkymu Nr. 0090/12/01646/S-2186 areštavo skolininko sutuoktinei priklausantį darbo užmokestį ir nurodė kreditorei, jog skolininkas 1991-06-29 sudarė santuoką su R. G., dirbančia (duomenys neskelbtini) ir gaunančia darbo užmokestį bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Civilinio kodekso 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės R. G. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0090/12/01646 vykdomas išieškojimas pagal 2012-07-17 Kauno rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2161-214/2012, kuriame UAB „Gelvora“ skolininku yra nurodytas J. G.. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas J. G. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Suinteresuoti asmenys J. G. ir R. G. susituokė 1991-06-29; byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal Civilinio kodekso 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatas, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą. Skolininko sutuoktinė R. G. dirba UAB „Norfos mažmena“, gauna darbo užmokestį. Antstolė 2016-03-15 pasiūlymu pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėja prašo nustatyti, jog skolininkui J. G. bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktine R. G. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų pajamų. Tokia išieškotojos pozicija atitinka Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. G. pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. G. ir R. G. nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės R. G. gaunamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.