- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 1-2323-295/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01622-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Kaltinamasis
- D. A.
- Advokatai
- Mindaugas Banelis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. A., pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojo asmenį, o būtent:
jis, 2014 m. spalio 24 d., apie 16:40 val., viešoje vietoje – parduotuvėje „Maxima“, esančioje Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. pasinaudodamas mažareikšme priežastimi, sudavė nukentėjusiajam J. P. (J. P.) vieną smūgį kakta į veidą, o J. P. nusisukus eiti link išėjimo, sudavė jam ramentu į nosies sritį, tuo padarydamas J. P. (J. P.) poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą nosyje ir nosikaulių lūžį, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais savo įžūliais veiksmais kaltinamasis D. A. sutrikdė visuomenės rimtį ir padarė nukentėjusiajam J. P. (J. P.) nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. A. savo kaltę jam inkriminuojamais nusikaltimais pripažino iš dalies ir teigė, kad konflikto metu jis galėjo suduoti tik vieną smūgį ramentu nukentėjusiajam į nosį, bet tikrai nesudavė jam smūgio galva į veidą ir neturėjo tyčios pažeisti viešosios tvarkos. Tai buvo tik asmeninis konfliktas prie parduotuvės „Maxima“, esančios Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje. Tą dieną, atvykęs prie parduotuvės, jis norėjo automobilį pastatyti į šeimos vietą, kadangi turėjo naujagimį automobilyje ir dar neatsigavusią žmoną po sunkaus gimdymo, be to, jis pats taip pat irgi buvo tik po neseniai atliktos kojos operacijos ir vaikščiojo tik ramentų pagalba. Tuo metu prieš jį, kaip tik į automobilių stovėjimo vietą, skirtą šeimoms, kurioje jis norėjo pastatyti savo automobilį, automobilį pastatė pagyvenęs vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusysis J. P., kuris atvažiavo vienas. Kaltinamasis D. A. nukentėjusiajam J. P. automobilio garsiniu signalu ir gestais išreiškė nepasitenkinimą tokiu nukentėjusiojo elgesiu ir davė suprasti, kad kaltinamasis į parduotuvę atvyko su šeima, tačiau nukentėjusysis tik pasišaipė iš kaltinamojo ir nuėjo į parduotuvę. Palikęs vaikus automobilyje, kaltinamasis nuėjo į parduotuvę ir sutikęs nukentėjusįjį prie išėjimo iš parduotuvės, J. P. pasakė, kad jis yra chamas ir priekaištavo jam dėl jo netinkamo elgesio, tačiau nukentėjusysis vėl tik pasišaipė iš kaltinamojo, pareiškęs, kad nukentėjusysis „irgi turi žmoną <...>“ ir norėjo pasišalinti iš parduotuvės, tačiau kaltinamasis, pareiškęs nukentėjusiajam, kad pokalbis dar nebaigtas, norėjo jam paaiškinti, kad jis pažeidė automobilių stovėjimo aikštelėje esantį ženklą, kuriuo pažymėta šeimos automobilių stovėjimo vieta, tačiau tuo metu nukentėjusysis J. P. sudavė kaltinamajam D. A. ranka per veidą smilkinio srityje, todėl kaltinamasis, siekdamas apsiginti nuo galimų kitų smurtinių nukentėjusiojo veiksmų, instinktyviai kilstelėjo ramentą į viršų ir nukentėjusysis J. P., norėdamas pasišalinti iš parduotuvės, veidu atsitrenkė į kaltinamojo D. A. iškeltą ramentą. Kaltinamasis D. A. gailisi dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo ir teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo J. P. (J. P.).
Motyvuojamoji dalis
Analogiškus parodymus teisiamojo posėdžio metu davė ir liudytoja – kaltinamojo D. A. sutuoktinė R. A., kuri patvirtino, kad 2014 m. spalio 24 d., apie 16:40 val., tarp jos vyro kaltinamojo D. A. ir nukentėjusiojo J. P. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis pastūmė D. A., o vėliau dar sudavė ranka jos vyrui į dešinį smilkinį ir bandė pasišalinti iš parduotuvės. Tuo metu jos vyras D. A. susvirduliavo ir tam, kad neparkristų ant parduotuvės grindų, ištiesė ranką su joje buvusiu ramentu, į kurį ir atsitrenkė nukentėjusysis J. P.. Nukentėjusiajam atsitrenkus į jos vyro laikytą ramentą, J. P. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl atėjęs parduotuvės apsaugos darbuotojas nusivedė jį į parduotuvės pagalbines patalpas, o vėliau parvedė atgal į parduotuvę.
Nors kaltinamasis D. A. savo kaltę jam inkriminuotais nusikaltimais pripažino tik iš dalies, jo kaltė viešosios tvarkos pažeidimu ir nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis J. P. (J. P.) teisiamajame posėdyje teigė, kad 2014 m. spalio 24 d. jis apie 16:30 val., savo automobiliu „Renault Scenic“ atvyko į vaistinę, esančią parduotuvėje „Maxima“, Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje. Nukentėjusysis pripažino, kad savo automobilį jis pastatė šeimos vietoje, tačiau teigė, kad tai padarė dėl sveikatos būklės, nes yra pagyvenęs žmogus ir turi įvairių sveikatos problemų. Išlipęs iš automobilio, nukentėjusysis J. P. (J. P.) girdėjo, kad jam iš paskos važiavęs automobilio vairuotojas signalizavo garsiniu signalu, bet jis nekreipė į tai dėmesio ir nuėjo į vaistinę. Jam grįžtant iš vaistinės, prie parduotuvės išėjimo, kelią pastojo kaltinamasis D. A., kuris pradėjo priekaištauti nukentėjusiajam dėl į šeimos vietą pastatyto automobilio, o vėliau galva sudavė smūgį jam į veidą. Tada nukentėjusysis J. P. (J. P.) taip pat pabandė suduoti smūgį ranka kaltinamajam per veidą, tačiau smūgiui nepavykus, nusprendė pasišalinti iš įvykio vietos. Tuo metu, nukentėjusiajam būnant netoli nuo išėjimo iš parduotuvės, kaltinamasis D. A. sudavė jam dar vieną smūgį ramentu į veido sritį, nuo kurio iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Tai pamatęs, atbėgo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris nuvedė nukentėjusįjį į tualetą ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. Nukentėjusiojo J. P. (J. P.) teigimu, šio įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis, padarytos mėlynės paakiuose, dėl ko nosis tapo kreiva, todėl šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta 3000 € dydžio neturtinė žala, kurią jis prašo išieškoti iš kaltinamojo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2014 m. spalio 27 d. išvadoje nurodyta, kad J. P. (J. P.) padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės apatiniame voke, odos nubrozdinimas nosyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-10-24), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje, tiek suduodant smūgius kitam asmeniui, tiek ir nugriuvus, tačiau nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b.l. 18).
Specialistams pakartotinai ištyrus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, 2015 m. vasario 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistai padarė išvadą, kad J. P. (J. P.) nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas nosyje, nosikaulių lūžis, padarytas paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-10-24). Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai pavojaus gyvybei nekėlė. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyto ilgesniam, nei 10 dienų, laikotarpiu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b.l. 37).
Kad kaltinamasis D. A. sudavė ramentu smūgį nukentėjusiajam J. P. (J. P.) į veidą, patvirtinama ir voke prie baudžiamosios bylos esančiu vaizdo įrašu bei vaizdo įrašo apžiūros protokolu (b.l. 42-43).
Liudytojas – parduotuvės apsaugos darbuotojas - A. B., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b.l. 44), siekiant patikrinti byloje esančius kitus įrodymus, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kadangi iškviesti liudytoją A. B. į teisiamąjį posėdį nebuvo galimybės, patvirtino, kad 2014 m. spalio 24 d., apie 16:20 val., jam dirbant apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, prie centrinio įėjimo į parduotuvę, kilo konfliktas tarp dviejų vyriškių, kurių vienas buvo su ramentais ir stovėjo parduotuvėje, o kitas norėjo išeiti iš parduotuvės. Iš parduotuvės bandantį išeiti vyrą, liudytojas A. B. sustabdė ir pamatė, kad jam iš nosies teka kraujas, todėl tą vyrą jis palydėjo iki tualeto nusiprausti ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri vyriškį išsivežė. Kadangi šis vyras nurodė, kad konfliktas kilo su kitu vyru, kuris stovėjo parduotuvėje su ramentais, liudytojas A. B. priėjo prie vyro su ramentais, kuris patvirtino, kad tarp jo ir kito vyriškio kilo konfliktas, todėl A. B. nustatė vyro su ramentais duomenis – D. A., ir kadangi šis vyras neturėjo niekam pretenzijų, jį paleido. Kuris vyras kurį mušė, liudytojas A. B. nematė.
Dėl įrodymų vertinimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiojo J. P. (J. P.) parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Nukentėjusiojo J. P. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusysis suvokė jo sužalojimo metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl teismas dėl jo parodymų tikrumo neabejoja. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu kaltinamasis D. A. naudojo fizinį smurtą, ir šis faktas patvirtinamas paties kaltinamojo D. A., liudytojos R. A. parodymais, baudžiamojoje byloje esančiu vaizdo įrašu ir teismo medicinos specialistų išvadomis dėl nukentėjusiajam J. P. (J. P.) padarytų kūno sužalojimų pobūdžio ir mechanizmo, taip pat iš dalies ir liudytojo A. B., kuris įvykio vietoje rado sumuštą nukentėjusįjį, parodymais. Nors kaltinamasis D. A. neigia sudavęs nukentėjusiajam smūgį galva į veido sritį, tačiau teismas šį kaltinamojo teiginį vertina kritiškai, kadangi jis neatitinka specialistų išvadose nukentėjusiajam konstatuotų kūno sužalojimų pobūdžio. Kaip minėta, J. P. (J. P.) buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas nosyje, nosikaulių lūžis, padarytas paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), ir specialistai padarė neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Taigi, teismo medicinos specialistų išvadoje konstatuotas nukentėjusiajam J. P. (J. P.) padarytų kūno sužalojimų pobūdis ir mechanizmas bei jų lokalizacija atitinka nukentėjusiojo parodymams apie jo atžvilgiu kaltinamojo D. A. naudoto fizinio smurto pobūdį ir mechanizmą, tame tarpe ir suduotų smūgių pobūdį ir skaičių, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo J. P. parodymais apie tai, kad jam kaltinamasis D. A. tarpusavio konflikto metu sudavė du smūgius – vieną galva į veidą, o vėliau dar vieną ir ramentu į nosį.
Taigi, vertindamas nukentėjusiojo J. P. (J. P.) parodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs, patvirtinti šioje baudžiamojoje byloje nustatytais faktais ir aplinkybėmis bei kitais neabejotinais įrodymais (vaizdo įrašu ir specialistų išvadomis), todėl teismas nukentėjusiojo J. P. parodymus pripažįsta patikimais ir jų pagrindu daro išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Liudytoja – kaltinamojo D. A. sutuoktinė – R. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kaltinamasis D. A. jokių smūgių nei galva, nei ramentu nukentėjusiajam J. P. nesudavė, o nukentėjusysis, po smurtinių veiksmų (pastūmimo ir smūgio ranka į smilkinį) jos sutuoktinio atžvilgiu, siekdamas pasišalinti iš įvykio vietos ir greitai bėgdamas, pats atsitrenkė į kaltinamojo D. A. ištiestą ramentą. Tačiau teismas šiuos liudytojos R. A. parodymus vertina kritiškai. Liudytoja R. A., kaip kaltinamojo D. A. sutuoktinė, yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jos parodymus pripažinti patikimu įrodymu galima tik tuo atveju, jeigu jie (parodymai) yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais. Tačiau liudytojos R. A. parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais objektyviais ir neabejotinais įrodymais, be to, jie akivaizdžiai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms ir teismo medicinos specialistų padarytoms išvadoms, todėl teismas jos parodymus laiko nepatikimais ir spręsdamas kaltinamojo D. A. kaltės klausimą, liudytojos R. A. parodymais nesivadovauja.
Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis D. A. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl nusikalstamų veikų požymių
BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Kaltinamasis D. A. jam inkriminuojamus veiksmus padarė parduotuvėje, t.y. vietoje, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys, ir nors nusikalstamų veiksmų padarymo metu toje vietoje (prie išėjimo iš parduotuvės) daug žmonių nebuvo, tačiau ši aplinkybė jokios įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi dėl laisvos galimybės daugeliui žmonių būti vietoje, kurioje demonstruojama nepagarba aplinkiniams, joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų galėjo patirti nepatogumų, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. A. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje, sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. A. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo J. P. (J. P.) atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo sąlygotas asmeninių priežasčių ir savo veiksmais jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, tačiau padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, kaltininko tyčia gali būti ir neapibrėžta, t.y. kaltininkas gali padarinių ir nenorėti, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors kaltinamojo D. A. veiksmai ir nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. jis nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau jis, būdamas viešoje vietoje ir panaudodamas fizinį smurtą asmens atžvilgiu, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta. Be to, analizuodamas kaltinamojo D. A. psichinį santykį su jo padaryta nusikalstama veika (nusikaltimo subjektyvusis požymis), teismas konstatuoja, kad kaltinamojo neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikšmiškumas (automobilio stovėjimo vietos užėmimas) ir nekonkrečių motyvų (noras parodyti nukentėjusiajam, kad jis pasielgė netinkamai) dominavimas jo smurtinėje veikoje, rodo, jog kaltinamasis D. A., viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir norėjo taip veikti.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. A. veika atitinka požymius nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, viešoje vietoje – parduotuvėje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto naudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Be to, jis, mušdamas nukentėjusįjį J. P. (J. P.) ir suduodamas jam du smūgius galva ir ramentu į veidą, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos viena veika ir vieninga tyčia, kaltinamajam D. A. siekiant vieningo nusikalstamo tikslo, todėl teismas šiuos kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip dviejų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sutaptį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo D. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo D. A. asmenybę, kuris anksčiau neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus, dirba, be to, dalyvauja visuomeninėje veikloje, taip pat į kaltinamojo šeiminę padėtį – yra vedęs ir šiuo metu prižiūri mažametį vaiką, gimusį 2014 m. rugpjūčio 12 d., ir mano, kad kaltinamajam D. A. skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas, taikant įstatyme (BK 48 straipsnis) numatytus įpareigojimus, kurie gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Dėl kardomosios priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 56-57). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.
Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam D. A. skirtina laisvės apribojimo bausmė, ir turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga D. A. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis J. P. (J. P.) pareiškė 3000 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo jam padarytą neturtinę žalą (b.l. 14).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. A. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis J. P. (J. P.) patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamojo D. A. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padaryto nosikaulių lūžio, nukentėjusysis J. P. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis J. P. (J. P.) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo priežastimis tapo nukentėjusiojo J. P. netinkamas, nustatytas taisykles ingoruojantis, elgesys, bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo, turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis J. P. (J. P.). Teismas daro išvadą, kad iš kaltinamojo D. A. nukentėjusiojo J. P. (J. P.) naudai priteistinas 500 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 46,41 € dydžio civilinį ieškinį (b.l. 33-36), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo D. A. civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo J. P. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).
Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo J. P. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo J. P. (J. P.) gydymo išlaidos sudarė 46 eurus 41 centą, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo D. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimą vieneriems metams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, D. A. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį D. A. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę, paskirtą D. A. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.
Išaiškinti nuteistajam D. A., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
Išieškoti iš D. A. nukentėjusiojo J. P. (J. P.) naudai 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 46,41 € (keturiasdešimt šešis eurus 41 centą) nukentėjusiojo J. P. (J. P.) gydymo išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.