- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- e2A-82-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04779-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „K. – T. grupė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „E.“, I. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K. – T. grupė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-341-837/2020 pagal ieškovės UAB „K. – T. grupė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „E.“ ir I. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų UAB „E.“ ir I. M. 2981,40 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės UAB „E.“ 5399,16 Eur skolą; priteisti iš UAB „E.“ 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo I. M. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2014-05-21 ieškovė UAB „K.-T. grupė“ sudarė su atsakove UAB „E.“ tiekimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagal pateiktas paraiškas sutartais terminais ir sąlygomis perduoti nuosavybės teise gaminamas ir/ar platinamas prekes atsakovei, o ši įsipareigojo prekes priimti ir už jas apmokėti tiekimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Tiekimo sutartį pasirašė būtent I. M., kuris tuo metu jau nebuvo įmonės vadovas.
3. Pagal Tiekimo sutarties nuostatas atsakovė (pirkėja) įsipareigojo ne tik tinkamai atsiskaityti už prekes bet ir grąžinti pateiktą tarą. Atsakovei laiku negrąžinus taros, ieškovė tarą pardavė UAB „E.“. Pažymi, kad UAB „E.“ tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras susidarė 2981,24 Eur skola. Pabrėžia, kad PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už negrąžintą ilgalaikį turtą priėmė I. M.. Be to, I. M. 2015-08-13 m. (jau metus nebūdamas įmonės direktoriumi) pasirašė ant krovinio važtaraščio ir priėmė ilgalaikį turtą.
4. 2014-12-18 ieškovė ir atsakovė sudarė Priedą prie Tiekimo sutarties – Susitarimą dėl nuolaidos taikymo, pagal kurį šalys susitarė, kad ieškovė avansu už prekių populiarinimą ir platinimą atsakovei sumokės 12 172,66 Eur. 2015-01-22 UAB „K. – T. grupė“ sumokėjo atsakovei UAB „E.“ avansą. Šį priedą ir PVM sąskaitą faktūrą, kuria buvo perverstas avansas, pasirašė taip pat I. M.. Šalys susitarė, jog 2014-12-18 priedas galios iki 2017-12-18 arba iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo.
5. Be to, prievolių, kylančių iš Tiekimo sutarties ir Priedo prie Tiekimo sutarties – Susitarimo dėl nuolaidos taikymo įvykdymo užtikrinimui, tarp ieškovės ir atsakovo I. M. buvo sudaryta laidavimo sutartis, todėl atsakovas kaip laiduotojas, UAB „E.“ tinkamai neįvykdžius prievolių yra solidariai atsakingas prieš ieškovę. Nurodo, kad laidavimo sutartis numatė, jog laidavimo sutartis neatšaukiama ir galioja iki visiško UAB „E.“ įsipareigojimų įvykdymo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad laidavimo sutartį I. M. pasirašė jau nebūdamas įmonės vadovu.
6. Nurodė, kad atsakovas, nors ir nebūdamas įmonės vadovu bei pasirašydamas sutartį bei jos priedus, patvirtino, kad laidavimo sutarties sąlygas suprato ir žinojo, kad Tiekimo sutartis galioja vienerius metus, o sutarties galiojimas pratęsiamas tam pačiam terminui, jei nei viena iš šalių raštu nepareiškia noro jos nutraukti, pratęsimų kiekis neribojamas, tokiu būdu I. M. sutiko su Tiekimo sutarties pratęsimais be atskiro pranešimo. I. M. prekes priėmė ir pirmaisiais Sutarties galiojimo metais, ir antraisiais sutarties galiojimo metais (t. y. po tiekimo sutarties pratęsimo). Be to, pažymi, kad pasikeitimo rezultatas laiduotojui netapo nepalankus.
7. Ieškovė ne kartą ragino UAB „E.“ atsiskaityti, tačiau atsakovė UAB „E.“ į raginimus neatsiliepė, sutartinių prievolių nevykdė, todėl ieškovė 2019-09-03 pranešimu kreipėsi į laiduotoją ir pareikalavo atsiskaityti. Pažymi, kad iš atsakovų solidariai prašo priteisti 2981,40 Eur (359,52 Eur skolą už parduotas prekes, 570,77 Eur skolą už tarą, 2050,95 Eur už negrąžintą kilnojamąjį turtą). Atskirai iš atsakovės UAB „E.“ ieškovė prašo priteisti 5399,16 Eur avansą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 129 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „E.“ 2980,25 Eur skolą, 5399,16 Eur negrąžintą avansą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8379,41 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2019-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 189,00 Eur žyminį mokestį, 1706,10 Eur už advokato paslaugas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovo I. M. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės priteisė pašto išlaidas valstybei.
9. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, kurių atsakovai neneigė ir neginčijo, patvirtina, kad atsakovė UAB „E.“ neįvykdė prisiimtų prievolių atsiskaityti už prekes bei tarą, dėl ko yra pagrindas priteisti 2980,25 Eur skolą, kuri susidaro išminusavus 0,82 Eur netinkamai apskaičiuotos skolos dalies. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra paneigti ieškovės pateikti įrodymai bei išdėstytos aplinkybės, susijusios su avanso atsakovei pervedimu bei dalies šio avanso negrąžinimu neįvykdžius nustatytų sąlygų, dėl ko yra pagrindas priteisti iš atsakovės UAB „E.“ 5399,16 Eur avanso.
10. Tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 4 dalį, nes atsakovui I. M. 2015-05-21 (Sutarties dėl tiekimo pratęsimo metu) nebūnant UAB „E.“ vadovu, jo papildomai apie Sutarties pratęsimą neinformavus, kai Laidavimo sutartis nenumato išlygos pratęsti Sutartį be laiduotojo sutikimo, jam (I. M.), kaip laiduotojui sukėlė nepalankias pasekmes. Nebūdamas Sutarties šalimi bei UAB „E.“ įmonės direktoriumi, laiduotojas negalėjo kontroliuoti ir prižiūrėti Sutarties vykdymo eigos, Sutarties nutraukti, dalyvauti įmonės veikloje ir pan. Remiantis išdėstytu galima pagrįstai teigti, kad laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl ieškinys atsakovo I. M. atžvilgiu laikytas nepagrįstu, todėl atmestas.
11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad iš Laidavimo sutarties 3 punkto matyti, kad I. M., pasirašydamas Laidavimo sutartį, patvirtino, kad jam yra žinomas ir suprantamas tarp UAB „K. – T. grupė“ ir UAB „E.“ sudarytų Sutarčių ir Susitarimo turinys (Laidavimo sutarties 3 punktas). Tačiau analizuojant Sutarties nuostatas dėl Sutarties galiojimo, matyti, kad šalys (ieškovas ir atsakovė UAB „E.“) sutarė, kad Sutartis galioja vienerius metus. Sutarties terminas pratęsiamas tam pačiam terminui, jei likus 15 kalendorinių dienų iki jos galiojimo pasibaigimo nei viena iš šalių raštu nepareiškė noro jos nutraukti (Sutarties 11.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo sudaryta 2014-05-21, o PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2018-2019 metais, galima spręsti, kad pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai tarp šalių nenutrūko, ir Sutartis, vadovaujantis nurodytu jos sąlygomis, buvo tęsiama.
12. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Sutartį su ieškove pasirašė I. M., kuris Sutarties pasirašymo metu jau nebuvo įmonės vadovas (įgaliojimai baigėsi 2014-04-29). Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad nuo 2014-04-30 nauju UAB „E.“ vadovu buvo paskirtas D. S.. Teismo posėdyje šalių atstovai paaiškino, jog I. M. Sutarties pasirašymo metu veikė pagal įgaliojimą. Teismui atsakovo I. M. įgaliojimų apimtis nėra žinoma, nes įgaliojimas bylos nagrinėjimo metu pateiktas nebuvo, yra tikimybė, jog jis prarastas. Taigi, teismas sprendė, kad nebūdamas Sutarties šalimi ir UAB „E.“ vadovu, atsakovas I. M. nutraukti Sutarties, kaip tai numatė Sutarties 11.1 punktas, neturėjo galimybės.
13. Kartu teismas atmetė ieškovės argumentus dėl tinkamo Laidavimo sutarties pratęsimo be atskiro laiduotojo informavimo, nes šalys pačioje Laidavimo sutartyje nenumatė tokios išlygos, o tiek Laidavimo sutarties 11 punktas, tiek CK 6.79 straipsnis numato, kad bet kokie laidavimo prievolės apimties pasikeitimai turi būti rašytinės formos. Skundžiamame sprendime taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad vien ta aplinkybė, jog I. M. pasirašė ant 2014 m. krovinių važtaraščių nepaneigia aplinkybės, jog apie Sutarties pratęsimą turėjo būti informuotas atsakovas, bei kad Sutarties pratęsimas turėjo būti rašytinės formos. Be to, ieškovė skolą paskaičiuoja už 2018 metus, t. y. praėjus ketveriems metams po to kai I. M. priėmė prekes, todėl teigti, jog atsakovas I. M. žinojo apie besitęsiančius sutartinius santykius tarp UAB „E.“ ir UAB „K. – T. grupė“ nėra teisinio pagrindo.
14. Atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei atitinkamai priteisė procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „K. – T. grupė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atsakovui I. M. dėl 2980,25 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą; taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir (ar) visiškai neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo pabaigą (CK 6.87 straipsnio 4 dalis), sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), dėl ko nepagrįstai laikė laidavimą pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.
15.2. Pabrėžia, jog atsakovas I. M. 2014-05-21 Laidavimo sutartimi laidavo už atsakovo UAB ,E.“ prievoles pagal 2014-05-21 Tiekimo sutartį, kurią pats pasirašė jau nebūdamas įmonės vadovu. Pasirašydamas Tiekimo sutartį atsakovas I. M. patvirtino, jog šią Sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasekmes, ir pasirašė šią Sutartį kaip dokumentą, atitinkantį jo valią ir ketinimus. Taigi atsakovas žinojo ir suprato Tiekimo sutarties sąlygą 11.1 p., kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus, jog Sutarties galiojimas pratęsiamas automatiškai tam pačiam terminui, jei likus 15 dienų iki jos galiojimo pasibaigimo, nei viena iš šalių raštu nepareiškė noro jos nutraukti, pratęsimų kiekis neribojamas.
15.3. Pažymi, jog atsakovas I. M. Tiekimo sutarties sąlygos, įtvirtintos 11.1 p., civilinėje byloje Nr. e2-341-837/2020 neginčijo. Nei pasirašant Tiekimo sutarti, nei Tiekimo sutarčiai tęsiantis, atsakovo I. M. padėtis nepasikeitė - jis nebuvo įmonės vadovu nei pasirašant Tiekimo sutarti, nei Tiekimo sutarčiai tęsiantis. Be to, atsakovas I. M., ir nebūdamas UAB “E.” vadovu, aktyviai dalyvavo UAB “E.” veikloje ir pirmaisiais Tiekimo sutarties galiojimo metais, ir Tiekimo sutarčiai tęsiantis - ilgalaikį turtą, už kurį reikalauja atlyginti Ieškovas, atsakovas I. M. pats priėmė ir pirmaisiais Tiekimo sutarties galiojimo metais, ir vėliau, Tiekimo sutarčiai tęsiantis.
15.4. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas I. M. Laidavimo sutarties 3 punktu patvirtino, jog jam yra žinomas ir suprantamas Ieškovės ir atsakovo UAB „E.“ sudarytų sutarčių turinys, tame tarpe ir Tiekimo sutarties 11.1 p., todėl ieškovas neturėjo pareigos pranešti laiduotojui I. M. apie automatiškai tęsiamą Tiekimo sutartį. Negana to, atsakovas I. M. civilinėje byloje Nr. e2-341-837/2020 neginčijo nei Tiekimo sutarties 11.1 p. įtvirtintos sąlygos, nei Laidavimo sutarties ir jos sąlygų.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Nurodo, kad atsakovas I. M. nebuvo UAB „E.“ vadovas, neorganizavo šio juridinio asmens veiklos, jam nevadovavo, o išimtinai pagal pavedimą (įgaliojimą) pasirašė Tiekimo sutartį. Negana to, skola ieškovei kilo dėl jo tiektų prekių atsakovei UAB „E.“, praėjus daugiau kaip 4 metams po šios sutarties sudarymo ir kai atsakovas I. M. nebedirbo pas atsakovę UAB „E.“ ir nebuvo šios įmonės nei vadovu, nei darbuotoju, nei akcininku.
16.2. Pabrėžia, jog laidavimo sutartyje nėra nurodyta sąlyga, kad Atsakovas I. M. iš anksto sutinka su sutartinių sąlygų, nurodytų Tiekimo sutartyje modifikavimu, tame tarpe Tiekimo sutarties termino pratęsimu be jo žinios. Taigi pratęsus Teikimo sutarties galiojimo terminą ir neinformavus apie tai atsakovo I. M. kaip laiduotojo, iš esmės pasikeitė laidavimo sąlygos ir apimtis, dėl to atsirado pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį. I. M. Laidavimo sutartį pasirašė išimtinai todėl, kad suprato, kad Tiekimo sutarties galiojimo laikotarpis yra vieneri metai nuo jos sudarymo dienos ir kad jis, būdamas gerai pažįstamas su naujuoju UAB „E.“ akcininku ir vadovu turės galimybę tiesiogiai įsitikinti sklandžiu Tiekimo sutarties vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu yra nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo I. M. solidarios atsakomybės pagal Laidavimo sutartį, šią civilinę bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose ir papildomai aplinkybių dėl skolos bei avanso priteisimo nenagrinėja ir jų neaptaria.
18. Vertinant byloje kilusį ginčą matyti, jog esminė nagrinėjama aplinkybė yra ta, ar atsakovo I. M., kaip laiduotojo, atsakomybė apėmė Tiekimo sutarties pratęsimo laikotarpį, ar pasibaigė suėjus vieneriems metams pagal Tiekimo sutarties 11 punktą, kadangi laiduotojui nebuvo pranešta apie šios sutarties galiojimo pratęsimą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog tokia situacija, kuomet apie Tiekimo sutarties galiojimo pratęsimą atsakovui I. M. nebuvo pranešta atitinka CK 6.87 straipsnio 4 dalies sąlygas ir leidžia vertinti, kad prievolės apimtis pasikeitė ir apie tai laiduotojas nebuvo informuotas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra teisinio pagrindo.
20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Tiekimo sutarties 11.1 punkte įtvirtinta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus. Sutarties terminas pratęsiamas tam pačiam terminui, jei likus 15 kalendorinių dienų iki jos galiojimo pasibaigimo nei viena iš šalių raštu nepareiškė noro jos nutraukti. Laidavimo sutartyje laidavimo terminas nebuvo nustatytas nei apibrėžtas, tačiau nurodyta, jog laiduotojas laiduoja pagal Tiekimo sutartį bei Priedą prie tiekimo sutarties (Laidavimo sutarties 1 punktas). Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad Tiekimo sutartis buvo sudaryta 2014-05-21, o PVM sąskaitos faktūros dėl susidariusios skolos išrašytos 2018-2019 metais. Be to, atsakovas I. M. nebuvo Tiekimo sutarties šalimi, jis nuo 2014-04-30 nebebuvo atsakovės UAB „E.“ direktoriumi, o taip pat byloje esantys įrodymai nepaneigia, jog atsakovo I. M. įgaliojimai dėl UAB „E.“ 2018-2019 metais jau buvo pasibaigę.
21. Taigi tokia pirmiau aptarta situacija leidžia vertinti, kad atsakovas I. M., kaip fizinis asmuo, 2014 metais, būdamas susijęs su UAB „E.“ sudarė Laidavimo sutartį, tačiau nebuvo Tiekimo sutarties, kurios galiojimo terminas buvo numatytas vienerius metus, šalimi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad I. M. UAB „E.“ veikloje dalyvavo po 2015 metų ir vėliau, kuomet ir susidarė skola, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad jis žinojo bei suprato, jog Tiekimo sutarties galiojimas kiekvienais metais yra pratęsiamas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog laiduotojo atsakomybė apima ne tik tiesiogiai įtvirtintą Tiekimo sutarties galiojimo terminą, tačiau ir šios sutarties galiojimo termino pratęsimo laikotarpius.
22. Kita vertus, ieškovė yra juridinis asmuo, kuriai keliami ir taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ji, siekdama užsitikrinti didesnę savo interesų apsaugą pasinaudodama Laidavimo sutartyje numatytomis sąlygomis, iš esmės turėjo pareigą pranešti bei informuoti laiduotoją apie pratęsiamą Tiekimo sutarties galiojimo terminą bei jo atsakomybės apimtį, juo labiau kad Laidavimo sutartyje nėra numatyta, kad atsakovas I. M. sutinka su laidavimo taikymu Tiekimo sutarties pratęsimo laikotarpiais, Tiekimo sutarčiai automatiškai prasitęsiant kas metai. Papildomai pažymėtina, kad tokia situacija, kuomet laidavimas būtų taikomas laiduotojui nepranešus apie sutarties terminų pratęsimą, gali tęstis ne vienerius metus ir tai sukurtų teisinio neapibrėžtumo situaciją, kuri nėra suderinama su laidavimo instituto principais bei reikalavimu, kad laidavimo prievolės apimties pasikeitimai turi būti rašytinės formos (CK 6.79 straipsnis).
23. Papildytina, kad Tiekimo sutarties, kurios galiojimo terminas buvo numatytas vienerius metus, ir kuriai atsakovas I. M. suteikė Laidavimą, automatinis prasitęsimas apie tai neinformuojant laiduotojo, per kelis metus sukūrė situaciją, kad laidavimo užtikrinta prievolė pasikeitė padidėdama laiko ir įsipareigojimų apimtimi, o laiduotojas sutikimo savo įsipareigojimų išplėtimui pagal Laidavimo ir Tiekimo sutartis nedavė (CK 6.87 straipsnio 4 dalis).
24. Papildomai pažymėtina, kad išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas neginčijo Laidavimo sutarties nuostatų, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas I. M. laikė Laidavimo sutartį pasibaigusia po metų nuo Tiekimo sutarties sudarymo, o apie automatinį Tiekimo sutarties pratęsimą jis nebuvo informuotas. Automatinis Tiekimo sutarties pratęsimas priklausė ne nuo I. M. valios, tačiau nuo ieškovės UAB „K. – T. grupė“ ir atsakovės UAB „E.“ subjektyvaus sutarties vykdymo vertinimo ir priimtų sprendimų vykdyti toliau sutartį ar nevykdyti. Laiduotojas I. M. šiame procese nedalyvavo, apie verslo subjektų ieškovės ir atsakovės UAB „E.“ priimtus sprendimus tęsti sutarties vykdymą informuotas nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovo suteikto laidavimo Tiekimo sutarties vykdymui po 2015-05-21 laikotarpiu.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl ko papildomai jas vertinti nėra pagrindo.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą pagal išrašytą Sąskaitą faktūrą yra 720 Eur, tačiau pateikti įrodymai patvirtina tik 610 Eur piniginių lėšų pervedimą, dėl ko iš ieškovės atsakovui priteistina tik realiai patirtų/ įrodytų išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis, kuris yra pagrįstas įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „K. – T. grupė“, į. k. (duomenys neskelbtini), 610 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.