Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-581/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-07
Bylos Nr.
1A-212-581/2016
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00350-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Pranas Šimkus
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-581/2016Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00350-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.;1.2.14.3.1.; 2.4.6
(N)(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Prano Šimkaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nedalyvaujant asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – M. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - M. Ž., apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria M. Ž. padariusiam visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Ž. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įtaigoje už tai, kad:

2015 m. birželio 11 d., apie 2.30 val., Panevėžyje, naktinės parduotuvės, esančios (duomenys nesklebtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su D. S., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu, o būtent: D. S. spyrus nukentėjusiajam į kairę koją ir jį pargriovus, pats smogė ranka E. S. į nugarą, taip padarydami E. S. odos nubrozdinimus abiejose alkūnėse, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių paburkimu kairės čiurnos srityje - nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, E. S. priklausantį turtą bendros 112 eurų vertės: D. S. iš E. S. kelnių priekinių kišenių ištraukus mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ 10 eurų vertės ir piniginę, kurioje buvo nukentėjusiajam išduoti dokumentai, banko kortelė, pinigai - 75 eurai, pats iš E. S. kelnių užpakalinės kišenės pagrobė pinigus – 27 eurus.

Šalies argumentai

2. Asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - M. Ž. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti.

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad jis jokių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu neatliko, o tik buvo šalia ir stebėjo D. S. veiksmus, todėl teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu ginčija kaltės klausimą, todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl šios skundžiamos nutarties dalies.

6. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo, vadovaudamasis priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (BPK XXIX skyriuje numatyta tvarka) ir, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad M. Ž. padarė BK uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, t. y. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio bei valdyti savo veiksmų, todėl M. Ž. taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei apeliacinį skundą, daro išvadą, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog M. Ž. padarė baudžiamojo įstatymo užraustą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas šioje byloje tinkamai vertino byloje esančius duomenis, pagrįstai juos pripažino įrodymais bei jais remdamasis teisingai pagrindė M. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

8. Nors apeliaciniame skunde M. Ž. nurodo, kad jokių veiksmų nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu neatliko, o tik buvo šalia ir stebėjo kartu buvusio D. S. veiksmus, tačiau tokie apelianto argumentai yra paneigti byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nutartyje aptartais faktiniais bylos duomenimis, t. y. nukentėjusiojo E. S. parodymais, iš dalies liudytojos Ž. N. parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga. Tai, kad M. Ž., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą E. S. turtą yra grindžiama nukentėjusiojo E. S. parodymais. Iš pirminio nukentėjusiojo E. S. pareiškimo matyti, kad jis aiškiai nurodė, jog kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje smurtą jo atžvilgiu vartojo du asmenys, t. y. jo pažįstamas D. (D. S.) ir jo draugas. Nurodė, kad D. S. spyrė jam į kairę koją, ir gulint iš jo (D. S.) kelnių kišenių ištraukė piniginę, mobilaus ryšio telefoną, buto raktą, o D. S. draugas ranka smogė jam į nugaros sritį bei iš džinsų kišenės ištraukė 20 eurų ir smulkių metalinių pinigų (1 t., 9 b.l.). Būtina pažymėti, jog pačioje pirmoje apklausoje nukentėjusysis apibūdino jį apiplėšusį D. S. draugą, t. y. nurodė kaip jis buvo apsirengęs, amžių, kūno sudėjimą, ūgį ir tvirtino, jog asmenį atpažintų (1., b. l. 19). 2015-06-15 asmens parodymo atpažinti metu E. S. atpažino M. Ž., kaip asmenį minėto įvykio metu kartu su D. S. smurtavusį prieš jį ir pagrobusį jo turtą (1 t., 25-27 b.l.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis E. S. nurodė analogiškas aplinkybes, patvirtindamas, kad kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje M. Ž. jo atžvilgiu pavartodamas fizinį smurtą – t. y. suduodamas smūgį į nugarą, pagrobė jam priklausantį turtą – pinigus. Apeliacinės instancijos teismas, ką pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju neturi objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes kaip matyti, jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei kitai bylos medžiagai. Juolab, jog kito nuteistojo D. S. parodymai taip pat atitiko nukentėjusiojo E. S. parodymus. Be to nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį pavartotą smurtą patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015-06-15 specialisto išvada Nr. G 701/15(05), kurioje konstatuoti E. S. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai abiejuose alkūnėse, poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių paburkimu kairės čiurnos srityje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą – padaryti paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), ne mažiau kaip 4 smūgiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., 31 – 32 b. l.). Nukentėjusiojo parodymus taip pat netiesiogiai patvirtina ir liudytojos Ž. N. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad įvykio naktį E. S. buvo atėjęs į parduotuvę (adresu (duomenys neskelbtini)), kartu su juo buvo kiti vyrai, o po darbo išeidama iš parduotuvės kieme rado E. S. piniginę, kurioje buvo dokumentai (2 t., 181 b.l.). Nors apeliaciniame skunde M. Ž. tvirtina, jog nusikalstamus veiksmus atliko D. S., o jis tik stebėjo pastarojo veiksmus, tačiau visi pirmiau išdėstyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. Ž. savo aktyviais veiksmais, t. y. panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas smūgį nukentėjusiajam į nugarą, kartu su kitu nuteistuoju D. S. pagrobė svetimą E. S. priklausantį turtą - pinigus, tokiu būdu padarė visuomenei pavojingą veiką, kuri atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai pripažinta, kad M. Ž. padarė visuomenei pavojingą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenys – 2015 m. spalio 13 – lapkričio 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos aktas Nr. 88TPK-89/2015, teismo psichiatro eksperto J. M. paaiškinimai (1 t., 181) duoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – rodo, jog minėtą veiką apeliantas padarė, būdamas nepakaltinamumo būsenoje, t. y. dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio bei valdyti savo veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai M. Ž. taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

10. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, kad M. Ž. padarė visuomenei pavojingą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir pagrįstai taikė priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu

nutaria:

M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėDonatas JatužisPranas Šimkus