- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- 2YT-8194-1143/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00566-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pareiškėjas
- V. G.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Č. G. ir A. P. (A. P.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo senelės Č. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jis (pareiškėjas) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad Č. P. mirė būdama našlė, turėjo du vaikus – Č. G. ir A. P.. Č. P. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurį ji 2019 m. birželio 20 d. testamentu paliko pareiškėjui. Nurodė, kad per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nepateikė notarui pareiškimo dėl minėto palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Po Č. P. mirties nuolat prižiūrėjo minėtą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, mokėjo mokesčius už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo dėl galimo palikėjos Č. P. palikimo perėjimo valstybei ir neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu. Prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 17–19).
3. Suinteresuotas asmuo Č. G. atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka arba jai nedalyvaujant (b. l. 27).
4. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka arba jam nedalyvaujant (b. l. 29).
5. Civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo senelė Č. P., gim. (duomenys neskelbtini), našlė (sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini)), turinti du vaikus – Č. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (šioje byloje – suinteresuoti asmenys), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–4). Č. P. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas su priklausiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–8). Minėtą turtą Č. P. 2019 m. birželio 20 d. testamentu, patvirtintu Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. P., paliko vaikaičiui V. G. (pareiškėjui) (b. l. 9–11). Po Č. P. mirties dėl paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų (b. l. 9).
7. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
8. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
9. Taigi, teismas spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
10. Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo senelės Č. G., kuri testamentu aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui, mirties, per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nei pareiškėjas, nei mirusiosios vaikai nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo teigimu, po senelės mirties jis rūpinosi senelės aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ mokėjimo pranešimai už 2020 m. vasario – gegužės mėnesiais suteiktas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), bei mokesčių sumokėjimo kvitai (b. l. 12). Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi mirusios senelės turtu. Suinteresuoti asmenys Č. G. ir A. P. su pareiškimu sutiko. Kitas suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Taigi, byloje nėra asmenų, prieštaraujančių pareiškimo patenkinimui. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas priėmė mirusios senelės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimą, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, laiko pagrįstu ir tenkina.
11. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Č. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per šį sprendimą priėmusį teismą.