Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašo: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-03-07 įsakymą Nr. 10-TE-179 (toliau – Įsakymas) ir 2) grąžinti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Kelių policijos valdybos (toliau – KPV) Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio pareigas; 3) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2016-01-06 įsakymo Nr. 10-V-7 (t. I, b. l. 13) teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, jog Vilniaus AVPK patrulis A. N. ir E. M. 2015-11-29 surašė tarnybinius pranešimus (t. I, b. l. 15,16), kuriuose nurodė tokias pačias aplinkybes, t. y. jog buvo gautas pranešimas, jog važiuoja automobilis „Hyundai“, kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Minėtas automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio, nustatė, jog prie jo vairo sėdėjo V. B., o keleivio vietoje sėdėjo moteris, kuri atrodė neblaivi, nerišliai kalbėjom bandė užmigti sėdėdama. V. B. kalbėjo rišliai. Vėliau V. B., išlipęs iš automobilio, iš stiklinio butelio gėrė neaiškios spalvos gėrimą. Patikrinus blaivumą nustatytas 2,06 promilių girtumas.

Vilniaus AVPK surašė Išvadą (t. I, b. l. 79–94), kurioje nurodė, jog pagal pateiktą nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašą, nustatyta, kad patrulių ekipažas automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu prisivijo ir sustabdė apie 3.43 val. patrulis A. N. iškart priėjo prie vairuotojo, kažką pasakė, paėmė per vairuotojo langą paduotą, manytina, dokumentą (-us) ir nuėjo link patrulių tarnybinio automobilio. Maždaug po minutės automobilis „Hyundai“ sujudėjo (manytina, V. B. perlipo ant galinės sėdynės). Nuo 3.48 val. iki 4.05 val. A. N. vienas arba su E. M. kas kelios minutės prieidavo iš automobilio „Hyundai“ kairės pusės, pastoviniuodavo, keliskart lyg ir bandė kalbėtis su automobilyje esančiais asmenimis, atidaryti dureles, bet šios neatsidarė. Apie 4.13 val. tarnybiniu automobiliu V-1833 atvyko, kaip nustatyta, Vilniaus AVPK KPV KPR 1-osios kuopos 3-iojo būrio vadas A. S. ir 2-ojo būrio specialistas R. Z.. Maždaug po 2 minučių jie priėjo prie automobilio „Hyundai“, R. Z. pabandė atidaryti automobilio kairės pusės galines dureles, bet jos neatsidarė. A. S. ir R. Z. trumpai pasikalbėjo su kažkuo šiame automobilyje. Apie 4.20 val. tarnybiniu Vilniaus AVPK OVS automobiliu atvyko šio skyriaus vyriausiasis specialistas E. T., pasikalbėjo su minėtais Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės ir KPV KPR pareigūnais (išskyrus V. B.), po to visi priėjo prie automobilio „Hyundai“ iš kairės pusės, pasikalbėjo su kažkuo automobilyje bei tarpusavyje, o maždaug po minutės išsivaikščiojo, liko tik A. S. ir R. Z., kurie trumpai pasikalbėjo su kažkuo automobilyje ir šiek tiek atsitraukė. Tuo metu iš automobilio išlipo V. B., apie minutę pasikalbėjo su šiais dviem pareigūnais, tada (4.25 val.) atidarė savo automobilio dureles ir išsiėmė iš automobilio salono ar durelių mažos talpos buteliuką. A. S., praeidamas pro jį link kitų pareigūnų, stovėjusių prie patrulių automobilio, palietė jo ranką virš alkūnės, kažką jam pasakė ir nuėjo prie E. T., visą tą laiką stovėjusio prie patrulių automobilio ir su kažkuo kalbėjusio bei kartkartėmis stebėjusio vaizdą prie V. B. automobilio. Apie minutę visi kalbėjosi, nusisukę nuo V. B., kuris tuo metu, žiūrėdamas į patrulių automobilio pusę, atsuko minėto buteliuko kamštelį ir, sprendžiant iš judesių, gurkštelėjo iš buteliuko, kelias sekundes pastoviniavo ir pavaikščiojo prie savo automobilio su buteliuku rankoje. 4.26 val. A. S. priėjo prie V. B., rankos judesiu lyg ir nurodė sėsti į automobilį, grįžo prie kitų pareigūnų ir, sprendžiant iš judesių bei vėliau sekusių jo bei kitų pareigūnų veiksmų, nurodė patruliams patikrinti V. B. blaivumą. V. B. įsėdo į savo automobilį, A. N. priėjo prie jo. Tuo metu priėjęs A. S. kažką pasakė A. N., šis grįžo prie savo tarnybinio automobilio, po keliolikos sekundžių atnešė baltą indelį ir padavė A. S., o šis per automobilio „Hyundai“ kairės pusės galinių durelių langą padavė, manytina, V. B., bet iškart vėl paėmė indelį ir grąžino A. N.. Apie 4.29 val. į automobilį „Hyundai“, manytina, V. B., paduodamas alkoholio kiekio matuoklis. E. T. priėjo šiek tiek arčiau ir stebėjo situaciją. Netrukus A. N., paėmęs alkoholio kiekio matuoklį, nuėjo prie savo tarnybinio automobilio, o apie 5.22 val. atnešė ir padavė A. S., manytina, ATP protokolą ar pan., kurį (kuriuos) šis padavė į automobilį „Hyundai“, netrukus paėmė iš ten ir perdavė A. N.. E. T. jau buvo išvykęs. Apie 5.26 val. A. S. įsėdo į automobilio „Hyundai" vairuotojo vietą ir nuvažiavo.

Nustatė, kad 2015-11-29 ne tarnybos metu, neuniformuotas V. B., aptariamu atveju pareigūnams A. N. ir E. M. apie 3.40 val. sustabdžius jo vairuotą automobilį: 1) vietoj privalomų pagal KET reikalavimus pateikti dokumentų, pateikė savo tarnybinį policijos pareigūno pažymėjimą; 2) nevykdė pareigūnų reikalavimų pasitikrinti blaivumą; 3) persėdo iš vairuotojo vietos ant galinės sėdynės, o į vairuotojo vietą atsisėdo kartu su juo važiavusi moteris; 4) siūlė surašyti ATP protokolą šiai moteriai (automobilį sustabdžiusių pareigūnų teigimu); 5) nuo 3.40 val. iki 4.25 val. užsirakinęs savo automobilyje, ignoravo minėtų pareigūnų bandymus su juo bendrauti, kol atvyko jo tiesioginis vadovas, todėl nebuvo galimybės patikrinti jo blaivumą; 6) su jo vairuojamą automobilį sustabdžiusiais pareigūnais bendravo itin nepagarbiai, vartodamas necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius; 7) tiesioginiam vadovui A. S. informavus, kad teks pasitikrinti blaivumą, pradžioje, pasak A. S., atsisakė tikrintis, motyvuodamas tuo, kad vartojo alkoholinius gėrimus, po to, savo automobilyje pareigūnų akivaizdoje, o netrukus ir išlipęs iš automobilio, gėrė alkoholinį gėrimą iki blaivumo patikrinimo; 8) tik po to (po alkoholio vartojimo) sutiko pasitikrinti blaivumą, kaip pats nurodė, žinodamas, kad nuo alkoholio vartojimo nepraėjo nustatytas laiko tarpas, todėl patikrinimo rezultatas bus abejotinas, taip pat žinodamas, kad šio patikrinimo rezultatas nebus įrodymas, vertinant jo būklę (blaivumą) automobilio vairavimo metu.

V. B., būdamas policijos pareigūnu ir pagal savo darbo pobūdį, sprendžiant iš jo paaiškinimų, gerai išmanydamas su KET pažeidimų fiksavimu bei įforminimu (taip pat ir blaivumo tikrinimu) susijusius teisės aktus ir procedūras, taigi, ir žinodamas, kad blaivumo tikrinimas, pavartojus alkoholio po vairuoto automobilio sustabdymo, tampa neaktualus, nepriklausomai nuo to, ar iki blaivumo tikrinimo praėjo nustatytas laikas po alkoholio pavartojimo, tyčia apie valandą vengė blaivumo patikrinimo ir vartojo alkoholinį gėrimą iki blaivumo tikrinimo, tokiais savo veiksmais siekdamas išvengti blaivumo vairavimo momentui patikrinimo bei trukdydamas jo vairuotą automobilį sustabdžiusiems policijos pareigūnams vykdyti tiesiogines tarnybines funkcijas. Be to, su šiais pareigūnais, ypač su A. N., pasak pastarojo bei kartu buvusios jo kolegės E. M., jis bendravo itin nepagarbiai, vartodamas necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. Jo nepagarbaus elgesio su A. N. faktą patvirtino A. S. ir R. Z.. Atsižvelgiant į Išvadoje nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas V. B. pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką bei siūlė už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos.

Vilniaus AVPK 2016-03-07 įsakymu Nr. 10-TE-179 (t. I, b. l. 96–97) pareiškėją atleido iš užimamų pareigų.

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu įsakymu grindžia tuo, jog: 1) atsakovas kaltinimą dėl pareigūno vardo pažeminimo dėl to paties įvykio keitė tris kartus, o tai rodo, jog buvo siekiama ne objektyviai įvertinti pareiškėjo veiksmus, o buvo siekiama kitų tikslų; 2) buvo apribota pareiškėjo teisė į gynybą; 3) pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie žemina pareigūno vardą.

Dėl pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasis pozicijos, kad asmens informavimas apie tai, jog jis įtariamas pareigūno vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli ir išsami bei neprieštaringa. Teiktinos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Galimybė pateikti paaiškinimą turi būti reali, t. y. pareigūnas prieš pateikdamas paaiškinimą turi žinoti, kas sudaro pažeidimo, kuriuo yra kaltinamas, sudėtį, atsižvelgiant į minėto pažeidimo kompleksiškumą ir kitas aplinkybes, jam turi būti suteikta pakankamai laiko pateikti savo paaiškinimą. Visi aptarti tyrimo elementai analizuotini sistemiškai, įvertinus visą procedūros eigą, pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog atliekamo tyrimo tikslas yra priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Atlikto tyrimo rezultatas – sprendimas atleisti pareigūną iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, visais atvejais privalo būti motyvuotas ir pagrįstas surinktais duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317).

Nustatyta, kad Vilniaus AVPK 2015-11-30 pranešimu Nr. 10-PR1-209 (t. I, b. l. 27) pareiškėjas buvo informuotas, jog yra duomenų, kad 2015-11-29 apie 3.40 val., būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, Vilniuje, Garsiojoje g. vairavo automobilį būdamas neblaivus (2,06 prom.) ir tuo pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą (t. I, b. l. 67–69).

Vilniaus AVPK 2015-12-29 papildomu pranešimu Nr. 1-PR1-271 (t. I, b. l. 30) pareiškėjas buvo informuotas, jog 2015-11-29 apie 3.40 val. policijos pareigūnams sustabdžius pareiškėjo vairuotą automobilį, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu ir pagal savo, kaip kelių policijos pareigūno, darbo pobūdį žinodamas teisės aktų, reglamentuojančių kelių eismo dalyvių veiksmus, reikalavimus, viešoje vietoje, kitų eismo dalyvių ir pareiškėjo vairuotą automobilį sustabdžiusių, o taip pat, po to atvykusių aukštesnio rango policijos pareigūnų akivaizdoje, demonstratyviai gėrė alkoholinį gėrimą, akivaizdžiai rodydamas nepagarbą teisės aktams bei jų ginamoms vertybėms, taip pat kolegoms policijos pareigūnams ir tokiais su policijos pareigūno statusu nesuderinamais veiksmai pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl inkriminuojamo pažeidimo (t. I, b. l. 35–39).

Vilniaus AVPK 2016-03-02 papildomu pranešimu Nr. 10-PR1-50 (t. I, b. l. 59) informavo pareiškėją, jog jis įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu, t. y. 2015-11-29 apie 3.40 val. policijos pareigūnams sustabdžius, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu ir pagal savo, kaip kelių policijos pareigūno, darbo pobūdį žinodamas teisės aktų, reglamentuojančių kelių eismo dalyvių veiksmus, reikalavimus, pateikė automobilį sustabdžiusiems pareigūnams savo tarnybinį pažymėjimą, iš vairuotojo vietos persėdo ant galinės sėdynės ir neigė vairavęs automobilį bei pasiūlė pareigūnams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą moteriai, sėdėjusiai automobilyje; su minėtais pareigūnais bendravo nepagarbiai, vartodamas necenzūrinius žodžius; nevykdė jų teisėtų reikalavimų pasitikrinti blaivumą, užsirakino savo automobilyje, tokiais veiksmais trukdydamas jiems atlikti atitinkamas tarnybines funkcijas. Visumoje šiais, su policijos pareigūno statusu nesuderinamais veiksmais pažemino pareigūno vardą, nusižengė bendriesiems pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principams, sulaužė pareigūno priesaiką. Be to, 2015-11-26 apie 18.30 val. baigęs tarnybą, negrąžino priskirto tarnybinio ginklo į tarnybinių ginklų saugyklą ir nesiėmė priemonių, kad ginklas iškart po tarnybos būtų grąžintas į saugyklą.

Pažymėtina, kad pareiškėjui 2015-11-30, 2015-12-29 ir 2016-03-02 pranešimais buvo inkriminuojamas pareigūno vardo pažeminimas bei trečiajame papildomai inkriminuojamas pažeidimas, jog 2015-11-26 baigęs tarnybą negrąžino priskirto tarnybinio ginklo. Iš Išvados matyti, jog Vilniaus AVPK šio pažeidimo nevertina, kaip pareigūno vardo pažeminimo. Nors Išvada ir buvo surašyta vadovaujantis 2016-03-02 papildomu pranešimu, kuris, kaip tvirtina pareiškėjas, nebuvo jam įteiktas ir buvo apribota teisė į gynyba, tačiau jam inkriminuotas pažeidimas (pareigūno vardo pažeminimas), t. y. už kurį atleistas pareiškėjas, nurodytas buvo 2015-11-30 bei 2015-12-29 pranešimuose.

Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis neginčija atsakovo teisės tikslinti pranešimus dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau kelia ginčą dėl to, jog nebuvo įteiktas 2016-03-02 pranešimas. Kaip minėta, 2016-03-03 pranešimu inkriminuotas pažeidimas, kadangi 2015-11-26 pareiškėjas negrąžino priskirto tarnybinio ginklo. Teismo vertinimu, iš Išvados matyti, jog atsakovas šio pažeidimo nelaiko pareigūno vardo pažeminimu. Kadangi pareiškėjas atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, minėtos aplinkybės neturi įtakos šiam pažeidimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Pareiškėjas atsakovo šališkumą ir neobjektyvumą grindžia tuo, jog pagrindiniai liudytojai (E. M. ir A. N.), praėjus vis daugiau laiko po įvykio, nurodydavo vis daugiau papildomų aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, kad ne jo, o būtent šių tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų neprofesionalūs ir neteisėti veiksmai įvykio vietoje ir nulėmė susidariusią situaciją ir neobjektyvų visų įvykio aplinkybių ištyrimą. Nors pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas šališkai atliko tyrimą ir Išvadą grindžia iš esmės E. M. ir A. N. paaiškinimais, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia. Byloje nenustatyta, kad Vilniaus AVPK, ar tam tikri asmenys būtų šališki, turėtų tam tikrą suinteresuotumą taikyti pareiškėjui drausminę atsakomybę. Be to, nors pareiškėjas tvirtina, jog E. M. ir A. N. veikė neprofesionaliai ir neteisėtai, tačiau šių teiginių ne tik, kad nepagrindė jokiais įrodymais, tačiau skunde net ir nenurodė kuo pasireiškė tas neprofesionalus elgesys ir neteisėtas veikimas. Taigi minėti teiginiai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą ar tyrimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai. Be to, nors pareiškėjas tvirtina, jog E. M. ir A. N. paaiškinimai nepatikimi, tačiau iš esmės tas pačias aplinkybes tvirtino ir kiti dalyvavę asmenys – A. S., E. T., kurių šališkumas pareiškėjui nekėlė abejonių.

Dėl inkriminuojamų veiksmų ir neveikimo, kurie pripažinti žeminančiais pareigūno vardą

Nustatyta, jog 2015-11-30 pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, jog 2015-11-29, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, o 2015-12-29 pranešimu informuotas apie kaltinimą tuo, jog viešoje vietoje, kitų eismo dalyvių ir pareigūnų akivaizdoje demonstratyviai vartojo alkoholinį gėrimą.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tvarka), 23 p. numatyta, jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nors pačiame pranešime nepažymėta, jog pareiškėjas, vadovaujantis Tvarkos 23 p., buvo supažindintas su 2016-03-02 pranešimu, tačiau 2016-03-04 tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog jis atsisakė su 2016-03-02 pranešimu susipažinti (t. II, b. l. 49–53). Iš kitos pusės, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su pranešimu buvo supažindintas elektroniniu paštu (t. II, b. l. 47), kuriuo nurodė siųsti visus atsakovo turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą (t. I, b. l. 28). Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų informavęs apie korespondencijos duomenų pasikeitimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškimas nežinojo apie 2016-03-02 išdėstytus kaltinimus.

Nors pareiškėjas tvirtina, jog nevairavo neblaivus, viešoje vietoje irgi nevartojo alkoholinių gėrimų, o teisės aktai nedraudžia automobilio salone vartoti alkoholinius gėrimus nevairuojant. Be to, byloje nėra įrodymų, jog jis neblaivus vairavo automobilį.

Pažymėtina, jog asmens neblaivumas gali būti įrodinėjamas visomis priemonėmis, t. y. ne tik alkotesterio parodymais. Pareiškėjo neblaivumą vairuojant automobilį rodo, tai, jog bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta, jog galimai neblaivus automobilio vairuotojas (t. I, b. l. 160–161). Be to, pareiškėjo neblaivumą patvirtina ir įvykiuose dalyvavusių pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. I, b. l. 145, 146, 196, 199–200) ir paaiškinimai (t. I, b. l. 197–198; t. II, b. l. 1, 41–42). Iš E. T. 2016-02-22 paaiškinimo (t. II, b. l. 39–40) matyti, jog, kai jis priėjo prie pareiškėjo ir pasakė, kad privalo pasitikrinti blaivumą, pareiškėjas atsisuko alkoholinio gėrimo buteliuką ir iš jo atsigėrė. Taigi, pareiškėjas negalėjo nesuprasti, jog pareigūnai ketina patikrinti jo blaivumą, o jis būtent atliko tokius veiksmus, kurie sutrukdytų objektyviai nustatyti blaivumą.

Nors pareiškėjas tvirtina, jog alkoholį vartojo tik automobilio viduje, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog atsigėrė iš buteliuko, kuriame yra skysčio (vaizdo įrašas nuo 4.25 val.).

Be to, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis iš esmės siekė sudaryti įvaizdį, jog automobilio nevairavo (persėdo ant automobilio galinės sėdynės, o moteris persėdo į vairuotojo sėdynę). Nors tai nėra neteisėtas veiksmas, tačiau įprastai tokie veiksmai atliekami siekiant suklaidinti dėl tikrojo automobilį vairavusio asmens. Siekį suklaidinti, jog pareiškėjas nevairavo transporto priemonės, patvirtina ir tarnybiniai pranešimai (pvz., t. I, b. l. 196, 199–200 ir kt.) ir paaiškinimai (pvz., t. I, b. l. 195, t. II, b. l. 39–40 ir kt.).

Nors pareiškėjas pateikė I. K. (kartu su pareiškėju buvusios moters) paaiškinimus (t. II, b. l. 113–115), tačiau minėtas paaiškinimas neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, be to, pateiktas asmens, kurį siejo artimi ryšiai su pareiškėju, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Statuto 2 str. 7 d. (redakcija, kuri galiojo iki 2016-01-01), pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–129/2004; 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008; 2012-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2412/2012). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Statuto redakcijoje galiojančioje nuo 2016-01-01.

Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, privalėjo savo elgesiu būti nepriekaištingas ir pavyzdžiu kitiems asmenims (Policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p.). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nustatyta pareiškėjo veika (vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, demonstratyvus alkoholio vartojimas viešoje vietoje) visiškai neatitiko visuomenėje galiojančių moralės nuostatų, o tuo labiau visuomenės lūkesčių, kurių tikisi iš pareigūnų.

Kitų Išvadoje ir 2016-03-02 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimas teisiškai nėra reikšmingas, kadangi jau šios aplinkybės įrodo pareigūno vardo pažeminimą. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas surinko pakankamai faktinių duomenų dėl pareiškėjo padarytų veiksmų ir juos teisingai įvertino policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Skundžiamas įsakymas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Konstatavus, kad atsakovo priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti išvestinių skundo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.