Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Ramašauskienei, R. P., dalyvaujant atsakovei B. Č., nedalyvaujant ieškovo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialo atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei B. Č. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

vairuotoja, turinti 9 metų vairavimo stažą, padidina draudimo riziką.

Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

sutarties sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-

23 d. nutarimu Nr. N-47, 38 punkte nustatyta, jog „Jeigu draudimo rizika padidėjo dėl

draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne

vėliau, nei ji padidėjo, visais kitais atvejais -tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie

tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to

momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią

draudimo riziką. Draudikas įvesdamas į draudimo sutartį 55 metų vairuotojo amžiaus cenzą, galimai pažeidė lygių galimybių įstatymą. Draudimo sutartį pasirašė ne atsakovė, ir apie jokias papildomas rizikas dėl amžiaus jai nebuvo paaiškinta. Ieškovė prašo ieškiniui taikyti sutrumpintą vienerių metų senaties terminą (b.l. 45). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas klaidingai nurodo, jog mašiną apdrausti atėjo vyras, nes iš tikrųjų atsakovė pati draudė mašiną pas draudimo brokerį. Jis ištraukė iš kompiuterio sutartį, pakišo ją pasirašyti. Ieškovė neįsigilino dėl nurodytų 55 m. Dukra turi 9 metų vairavimo stažą, niekada nėra turėjusi nuobaudų. Ieškovas elgėsi nesąžiningai.

Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, ieškovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 63), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2009-05-25 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė valdant automobilį “Mitsubischi Colt“, identifikavimo Nr. JMBMNC14AWU002461 (b.l. 12-13). 2009-12-07 valdant minėtą automobilį A. Č., buvo padarytas eismo įvykis, dėl kurio kalta buvo pripažinta A. Č., todėl ieškovas išmokėjo 4141,00 eurų, t.y. 14298,04 Lt. pagal InterEurope AG pateiktą sąskaitą (b.l.20). 2010-04-23 ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamas atlyginti ieškovui 50 procentų išmokėtos sumos (b.l. 21). Atsakovė raštišku atsakymu atsisakė ieškovui išmokėti prašomą sumą (b.l. 30). Atsakovė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių bei į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kurie nutarė, jog sutarties sąlyga, draudžianti apdraustą transporto priemonę vairuoti asmenims, jaunesniems nei 55 metų amžiaus, nepažeidžia vartotojų interesų bei teisių, taip pat nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatų (b.l.51-54).

Byloje nekilo ginčas dėl draudiminio įvykio konstatavimo, dėl kalto asmens nustatymo ar dėl išmokėtos išmokos dydžio. Byloje nereiškiamas draudiko reikalavimas priteisti išmokėtas sumas iš atsakingo už padarytą žalą asmens subrogacijos pagrindais. Byloje keliamas ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo ir dėl to kylančios draudėjo atsakomybės. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės dalį jo išmokėtos draudiminės išmokos, t.y. reiškia reikalavimą regreso teise.

Ieškovas teigia, kad atsakovė, perduodama vairuoti apdraustą transporto priemonę eismo įvykio kaltininkei bei nepranešusi apie tai draudikui, pažeidė draudimo sutarties, sudarytos tarp šalių, sąlygas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė mano, jog ieškinys nepagrįstas, kadangi jai nebuvo išaiškintos sutarties sąlygos, o automobilio perdavimas dukrai nepadidino draudimo rizikos.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378) 22 str. 2 d. nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. taip pat nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Kaip matyti, iš prie ieškinio pridėtos 2009-05-25 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. SGB 47837668, sudarytos tarp šalių, ji yra pasirašyta tiek ieškovo atstovo A. B., tiek atsakovės B. Č.. Šios sutarties 1.6 p. nurodyta, kad transporto priemonės nevairuos asmenys, jaunesni nei 55 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. Pažymėtina, kad 1.6 sutarties punktas yra įrašytas tame pačiame lape, kuriame yra sutartį sudariusių šalių parašai. Todėl akivaizdu, jog atsakovė B. Č., pasirašant sutartį su ieškovu, buvo supažindinta su 1.6. punkte nurodytomis pagrindinėmis draudimo sutarties sąlygomis. Minėtos sutarties 8 p. nurodyta, jog draudėjas įsipareigoja, kad transporto priemonė bus naudojama 1.6 p. aptartomis sąlygomis, kad padidėjus rizikai, draudėjas privalo pranešti draudikui apie tai ne vėliau, kai ji padidėja, kad aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus padidėjimu, yra nurodytos sutarties 1.6. p., ir kad draudėjui nustatytais terminais nepranešus draudikui apie rizikos padidėjimą, draudikas įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Šis sutarties punktas yra įrašytas atskirame rašytinės sutarties lape, kuriame nėra šalių parašų. Tačiau, tame pačiame draudimo sutarties lape, kuriame yra šalių parašai, yra nurodyta, jog sutartį sudaręs asmuo patvirtina, kad susipažino su individualiomis sąlygomis. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas neaptarė su ja individualių sutarties sąlygų, bei nepaaiškino jai jos pareigų ir teisių, tačiau tai nereiškia, kad atsakovei nekyla pareiga laikytis sutarties sąlygų.

Atsakovė niekieno neverčiama, laisva valia (to ji atsiliepime neginčijo) savo parašu patvirtino, kad yra supažindinta su individualiomis sutarties sąlygomis. Todėl abejoti šia aplinkybe nėra pagrindo. Tačiau net jeigu ieškovė nebūtų supažindinta su individualiomis sutarties sąlygomis, pagrindinė sutarties sąlyga, nurodyta 1.6 p., įpareigojo atsakovę neperduoti vairuoti transporto priemonės jaunesniam nei 55 metų amžiaus asmeniui. Su šia sąlyga atsakovė neabejotinai buvo supažindinta – tai ji patvirtino savo parašu, padėtu tame pačiame lape, kuriame buvo nurodyta ši sąlyga. Atsakovės argumentai, kad ieškovas nepaaiškino jai sutarties sąlygų, vertintinas kaip vengimas išvengti prievolės. Atsakovė, pasirašydama sutartį su ieškovu, kaip ir kiekvienas civilinį veiksnumą turtintis asmuo, ne tik įgijo teises, bet ir prisiėmė pareigas. Rašytinė draudimo sutarties forma apsaugo sutarties šalis nuo sutarties sąlygų nesilaikymo, jų neigimo ar interpretavimo. Atsakovė, pasirašydama sutartį, patvirtino, kad jai yra žinomos, suprantamos ir tinkamos sutarties sąlygos. Jeigu atsakovė laisva valia pasirašė sutartį nesusipažinusi su sutarties sąlygomis, tai vertintina kaip jos neatsakingumas, kuris nėra priežastis atleisti ją nuo sutarties sąlygų laikymosi. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad apdrausto automobilio perdavimas jaunesniam negu 55 metų amžiaus asmeniui, nepadidino draudimo rizikos. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. 4246) 791 str. 1 d. nustatyta, kad draudikas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, turi teisę įvertinti draudimo riziką LR CK 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi draudimo riziką įvertinti ir nurodyti ją sutartyje, suteikta teisė pačiam draudikui. Kaip nurodo ieškovas, sudarant draudimo sutartį SGB Nr. 4783768 draudimo rizika ieškovo buvo įvertinta, atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų savybes (tokias kaip amžius, vairavimo patirtis) bei kitas sąlygas (transporto priemonės paskirtį/ naudojimo teritoriją ir kt.)/ kurios turi esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybei. Pažymėtina, kad Lygių galimybių kontrolierius bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutarė, jog sutarties sąlyga, draudžianti apdraustą transporto priemonę vairuoti asmenims, jaunesniems nei 55 metų amžiaus, nepažeidžia vartotojų interesų bei teisių ir nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatų.

Pagal atsakovės pateiktą informaciją ieškovui, atsakovei buvo apskaičiuota draudimo įmoka - 162,00 Lt už 12 mėnesių teikiamą draudimo apsaugą. Jei sudarant Sutartį būtų įvertinta rizika, kad transporto priemonę vairuos asmenys iki 30 metų amžiaus bei turintys virš 7 metų vairavimo stažą, draudimo įmoka už draudimo apsaugą būtų buvusi 202 Lt už 12 mėnesių teikiamą draudimo apsaugą. Todėl ieškovas pagrįstai draudimo rizikos pasikeitimą įvertino pagal draudimo įmokų skirtumo procentinę išraišką (162,00 Lt + 25% = 202,00 Lt).

Šalys, turėdamos sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (LR CK 6.158 str. 1 d.). Negali būti laikoma sąžininga, kai sutarties sąlygų laikosi tik viena iš šalių. Ieškovas sutarties sąlygų laikėsi tinkamai – išmokėjo draudiminę išmoką dėl autoįvykio, sukelto automobiliu, apdraustu atsakovės. Atsakovė, pažeisdama draudimo sutartį (perduodama apdraustą automobilį asmeniui, jaunesniam nei 55 metų amžiaus, ir apie tai nepranešusi draudikui), elgėsi netinkamai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. bei 2009-05-25 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 8 p., ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės, kad ji grąžintų dalį išmokėtos draudimo išmokos.

Atsakovė ieškovo reikalavimui prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą (b.l. 45). Šis atsakovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas. LR CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Draudikas, prašydamas priteisti iš draudėjo nuostolius (dalį išmokėtos draudiminės išmokos), kuriuos draudikas patyrė dėl to, kad draudėjas laiku nepranešė draudikui apie galiojant draudimo sutarčiai iš esmės pasikeitusias joje numatytas aplinkybes, dėl kurių padidėjo draudiminė rizika, reikalavimą kildina būtent iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Tokios nuostatos laikomasi tiek teisės doktrinoje (LR Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos, Justitia.Vilnius, 2001, 253 psl.), tiek teisės praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje 3K-3-503/2005, 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-382/2009). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006). Nustatyta, kad draudimo išmoką ieškovas išmokėjo 2010 m. vasario 26 d., (b.l. 20), o ieškinį pateikė – 2011 m. balandžio 14 d.(b.l. 3), taigi praleido nustatytą vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, todėl ieškinys atmestinas CK 1.131 straipsnio 1 d. pagrindu.

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimo išlaidas, tačiau nenurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270, 284 str. teismas

Nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įm.k. 300633222, buveinė T. Ševčenkos g. 21/ Vytenio g. 12, Vilniuje, 11,02 Lt (vienuolika litų 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.