Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės laikotarpiu: nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; mokytis arba dirbti, arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nebendrauti su L. Š. ir D. S.

Bausmės pabaiga 2024 m. kovo 13 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. vasario 21 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Teikime nurodyta, jog N. V. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2022 m. lapkričio 16 d. 2022 m. lapkričio 18 d. asmeniui sudarytas priežiūros planas, pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis. Ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka nebaustas. Nuo 2022 m. gruodžio 6 d. asmuo registruotas Užimtumo tarnyboje. N. V. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, t. y. 2023 m. vasario 2 d. apie 01.14 val. asmuo išėjo iš gyvenamosios vietos be leidimo, Lietuvos probacijos tarnybos Resocializacijos skyriaus pareigūnas mobilaus ryšio telefonu informavo N. V. apie daromą pažeidimą, N. V. į Lietuvos probacijos tarnybos Resocializacijos skyriaus pareigūno perspėjimą sureagavo ir apie 01.36 val. grįžo į gyvenamąją vietą. N. V. 2023 m. vasario 7 d. atvyko į Vilniaus skyrių, pateikė pasiaiškinimą, kuriame pripažino, kad 2023 m. vasario 2 d. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Dėl padaryto pažeidimo N. V. buvo primintos laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos ir pareigos. Tačiau asmuo teigiamų išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėja intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. 2023 m. vasario 12 d. nuo 23.11 val. iki 2023 m. vasario 13 d. 14.13 val. nekrovė elektroninio stebėjimo įtaiso, dėl ko elektroninio stebėjimo įtaiso baterija išseko ir nebuvo galima užtikrinti intensyvios priežiūros stebėjimo. 2023 m. vasario 14 d. asmuo elektroniniu paštu pateikė pasiaiškinimą, kuriame pripažino, kad padarė pažeidimą. Vadovaudamiesi BK 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 21 straipsnio 7 dalimi, siūlo nuteistajam N. V. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais. Papildomai pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kad asmuo pradėjo dirbti neatlygintinus darbus. Nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2023 m. kovo 1 d. jis išdirbo 34 valandas (b. l. 5).

Nuteistasis N. V. paaiškino, kad pirmas pažeidimas buvo tuomet, kai draugas atvežė jo daiktus, nenorėjo jam atskleisti, kur gyvena, todėl daiktų išėjo pasiimti pats. Antrą kartą anksti užmigo namuose, todėl neįjungė krautis apykojės. Dieną buvo namuose, bet tiesiog iškrito iš galvos ta apykojė, tai taip ir nepakrovė. Nemokamus darbus (duomenys neskelbtini) atlikinėja. Šluoja, išneša šiukšles. Ką darbuotojai liepia daryti, tą ir daro. Nori kuo greičiau atlikti tuos darbus ir tvarkytis savo gyvenimą. Planuoja susirasti normalų darbą. Siūlo savo CV, jam siunčia pasiūlymus, juos kasdien peržiūri. Darbinės patirties turi. Pradėjo dirbti būdamas 16 metų statybose, vėliau dirbo sandėlio darbuotoju.

Prokuroras nurodė, jog siūlo teikimo netenkinti. Bausmės pabaiga dar negreitai. N. V. nebaustas administracine tvarka, nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Gan intensyviai atlieka paskirtus teismo įpareigojimus. Fiksuoti tik smulkūs pažeidimai, kurie paaiškinti gyvenimiškais atvejais. Pažeidimai nesistemingi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas netenkintinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BVK 20 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigos laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatas jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Susipažinus su teismui pateiktais duomenimis matyti, kad iš esmės į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo Probacijos tarnyba kreipėsi dėl vieno iš teismo įpareigojimų netinkamo vykdymo – įpareigojimo būti nakties metu namuose nesilaikymo. Tačiau per beveik keturis bausmės vykdymo mėnesius buvo fiksuotas tik vienas šio įpareigojimo pažeidimas. 2023 m. vasario 2 d. apie 01.00 val. nakties N. V. buvo maždaug dvidešimčiai minučių pasišalinęs iš namų. Teismas atkreipia dėmesį, kad jo rašytinis ir žodinis paaiškinimas, kad tuo metu buvo išėjęs susitikti su pažįstamu ir paimti daiktų, nėra itin įtikinantis. Teismas pasigenda logiško paaiškinimo, kodėl to nebuvo galima padaryti dieną arba vakare iki 23 val. Taip pat fiksuotas vienas intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimas. 2023 m. vasario 12-13 d. padarytą intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą (apykojės nekrovimą) aiškino tuo, kad anksti nuėjo miegoti ir pamiršo įjungti krautis apykoję. Tokiu atveju lieka neaišku, kodėl apykojė nebuvo kraunama iki pusiaudienio.

Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą kreiptis į teismą su prašymu pakeisti bausmės rūšį į griežtesnę, tačiau teismas, spręsdamas bausmės griežtinimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad vienas teismo įpareigojimo pažeidimo faktas ir vienas intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimo faktas rodo lengvabūdišką nuteistojo požiūrį į bausmės atlikimo reikalavimus ar galimai spontanišką elgesį neįvertinus pasekmių, tačiau vis tik dar negali būti traktuojami kaip sistemingas, tyčinis vengimas atlikti bausmę. Pažeidimai pavieniai. Pažymėtina, kad prižiūrinčio pareigūno įspėtas apie daromą pažeidimą (išėjimą iš namų nakties metu) N. V. nedelsdamas grįžo į namus, taip pat nėra paneigti jo teiginiai, kad naktį iš 2023 m. vasario 12 d. į 2022 m. vasario 13 d. ir iki 14.13 val. jis buvo namuose, tik buvo pamiršęs įkrauti apykoję. Nėra duomenų, kad tuo metu jis būtų atlikęs kokius nors teismo įpareigojimų pažeidimus (išvykęs iš namų, vartojęs psichiką veikiančių medžiagų, susitikęs su asmenimis, su kuriais jam draudžiama bendrauti) ar teisei priešingus veiksmus. Vienkartinis apykojės neįkrovimo faktas dar neduoda pagrindo manyti, kad tai buvo tyčinis, sąmoningas elgesys, tikslingai siekiant išvengti pareigūnų kontrolės. Nuteistasis bendradarbiauja su Probacijos tarnybos pareigūnais, reguliariai atvyksta ir atsiskaito dėl teismo įpareigojimų vykdymo, teikia pasiaiškinimus, individualus darbas su nuteistuoju tvarkingai vyksta.

Teigiamai vertintina ir tai, kad priežiūros laikotarpiu N. V. nepadarė jokių teisei priešingų veikų: nei nusikalstamų veikų, nei administracinių nusižengimų, nefiksuota jokių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Savo iniciatyva ieškosi darbo. Gavęs siuntimą atlikti nemokamus darbus, intensyviai pradėjo juos dirbti (per dvi savaites atliktas trečdalis paskirtų nemokamų darbų). Todėl darytina išvada, kad vien laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į griežtesnę bausmę – areštą teisminis svarstymas turės prevencinį poveikį nuteistajam ir toliau bausmė bus atliekama be pažeidimų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą, nepaisant padarytų pažeidimų, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, 49 ir 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo pakeisti N. V. laisvės apribojimo bausmę į areštą netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.