Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. K. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. K., L. S., valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Z. V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 2–8), kurį patikslino (I t., b. l. 28–35), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: 1) valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau ­– ir atsakovas, teritorinis registratorius) 2015 m. liepos 27 d. sprendimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre V. K. nuosavybės teises į 1029/1229 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas) Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-106/1995 pagrindu (toliau – ir ginčijamas sprendimas, teritorinio registratoriaus sprendimas); 2) valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr. cspr1-187 (toliau – ir Komisijos sprendimas). Pareiškėja nurodė, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, Žemės sklypo savininkas buvo jos tėvas V. K., o ginčijamu teritorinio registratoriaus sprendimu Žemės sklypo dalis trečiojo suinteresuoto asmens L. S. prašymu buvo įregistruota pastarosios tėvo V. K. vardu, pagrindu nurodant Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-106/1995. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo Žemės sklypą V. K. vardu, nes Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties (toliau – ir Taikos sutartis) galiojimo terminas yra pasibaigęs. Teritorinis registratorius ir Komisija į šią aplinkybę dėmesio neatkreipė, be to, teismo nutarties termino pratęsimo klausimas nepateko į Komisijos kompetenciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės sklypo registracijos pagrindas nurodytas būtent minėta teismo nutartis, nors Žemės sklypo teisinis registracijos pagrindas turėjo būti Taikos sutartis. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.70 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešajame registre. Įpėdiniams nesutarus, turtą padalija teismas. Šiuo atveju, įpėdiniai buvo susitarę, o teismas tik patvirtino Taikos sutartį, tačiau teismas paveldėto turto nepadalijo. Tokie sandoriai, remiantis CK 5.70 straipsnio 1 dalimi ir 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti registruojami viešame registre. CK 1.124 straipsnyje yra įstatymais nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, tame tarpe ir teises, nurodytas Taikos sutartyje, bei teisę į Taikos sutarties įregistravimą viešame registre, tik pateikiant ieškinį. Pagal CK nuostatas, bendrasis senaties terminas yra dešimt metų. Atsakovas Žemės sklypą įregistravo 2015 m. liepos 27 d., nors tokią teisinę registraciją atlikti dar 1996 metais buvo atsisakyta. Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. mirus pareiškėjos ir M. K. broliui bei L. S. tėvui – V. K., atsirado palikimas ir V. K. turto paveldėtoja tapo jo duktė L. S.. L. S. kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo biuro notarę A. R., prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į Žemės sklypą tuo pagrindu, kad šis Žemės sklypas mirusiojo vardu nebuvo suformuotas ir įteisintas (registruotas) viešajame registre, t. y. Žemės sklypas palikimo atsiradimo metu nuosavybės teise priklausė V. K., o ne V. K., be to, dėl šio Žemės sklypo yra kilęs ginčas tarp V. K. įpėdinių. L. S. dėl notaro veiksmų Šilutės rajono apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą, tačiau, nelaukdama teismo sprendimo, kreipėsi į atsakovą dėl Žemės sklypo įteisinimo jos mirusio tėvo V. K. vardu. Pareiškėja, remdamasi CK 5.1 straipsnio 1 dalies ir 4.262 straipsnio nuostatomis, akcentavo, kad V. K. nesikreipė į teismą dėl Žemės sklypo įteisinimo, nors jam buvo išaiškinta, jog, norint įteisinti žemę savo vardu, kaip nurodyta Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutartyje, būtina kreiptis į teismą. L. S., kaip turto paveldėtoja, minėtų V. K. neturtinių teisių perimti negali, nes būtų pažeista jo valia. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą (I t., b. l. 94–97) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, jog 2015 m. liepos 15 d. gavo L. S. prašymą įregistruoti V. K. (mirusio 2014 m. rugsėjo 4 d.) nuosavybės teises į dalį Žemės sklypo. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, 2015 m. liepos 27 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo V. K. vardu 1029/1229 dalį žemės sklypo, esančio Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nenustatė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 25 punktą, pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą, todėl L. S., pateikusi 2015 m. liepos 15 d. prašymą, turėjo teisę jį paduoti. Dokumentai atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatytus nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus (2 p.). Pažymėjo, jog dokumentas, kurio pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją, yra galiojantis, nėra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios. V. K. nuosavybės teisės į 1029/1229 dalį Žemės sklypo atsirado įsiteisėjusios Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-106/1995 pagrindu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis ir nutarimas yra privalomi visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentą, kurio pagrindu jie įrašyti, t. y. Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-106/1995, kuria teismas patvirtino Z. V. K., M. K. ir V. K. sudarytą Taikos sutartį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, atlikdamas V. K. vardu nuosavybės teisės į 1029/1229 dalį Žemės sklypo registraciją Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-106/1995 pagrindu, apie kitus V. K. turto paveldėtojų susitarimus duomenų neturėjo. Manė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą (I t., b. l. 61–63; II t., b. l. 22–23) prašė jį tenkinti ir panaikinti ginčijamus sprendimus.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas 2015 m. liepos 27 d. įrašą Nekilnojamojo turto registre padarė tebevykstant teisminiams ginčams, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, todėl V. K. nuosavybė buvo neteisėtai perregistruota V. K. vardu. Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo metu nebuvo aišku, kada ir kiek bus atkurta žemės V. K., ir tik Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu Nr. 33-1548 V. K. buvo atstatyta nuosavybės teisė į 13,67 ha žemės (12,29 žemės ir 1,38 ha miško). Pažymėjo, kad apie 1,38 ha miško teismo nutartyje net neužsimenama, o dėl 8,02 ha žemės (miško) reikėjo kreiptis į Tauragės apskrities viršininko administraciją. Tuo pasinaudojo pareiškėjos ir jo, M. K., brolis V. K., kuris vienas savavališkai atsiėmė tą dalį V. K. žemės, t. y. 8,02 ha, ir 2005 m. gegužės 17 d. testamentu paliko A. N. – 7,82 ha. Apie tai jis ir pareiškėja sužinojo jau nagrinėjant ginčą Šilutės rajono apylinkės teisme, t. y. 2015 m. rugsėjo 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. iš 10,29 ha žemės paliko A. N. apie 8,02 ha žemės, jam turėjo likti tik apie 2,27 ha. Apie tai galimai buvo žinoma ir jo dukrai L. S.. Teigė, kad V. K. mirties momentu Žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklausė ne V. K., o V. K.. Remiantis Taikos sutartimi, V. K. galimai priklausė tik teisė įgyvendinti savo teises, t. y. teisė registruoti savo nuosavybės teisę į ginčijamą Žemės sklypo dalį. Mirusio tėvo V. K. vardu 12,29 ha Žemės sklypas užregistruotas nuosavybės teise Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 15 d. sprendimo Nr. 33-1548 pagrindu, tuo tarpu, mirusio brolio V. K. vardu Žemės sklypo dalies nuosavybės pagrindu nurodyta 1995 m. sausio 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartis, t. y. sūnus V. K. gavo nuosavybę anksčiau, nei jo tėvas V. K..Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 88–89) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad teritorinis registratorius ginčijamą įrašą padarė remdamasis Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje Nr. 2-106/1995, kuri yra įsiteisėjusi ir turi įstatymo galią. Remdamiesi minėta teismo nutartimi, pareiškėja ir M. K. įregistravo savo nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius Mataičių kaime, Endriejavo seniūnijoje, o po to jas atlygintinai perleido, t. y. pareiškėja su M. K. sau naudingą tos pačios teismo nutarties dalį pripažįsta, o nenaudingą dalį laiko niekine. Pareiškėja, nesutikdama su Šilutės rajono apylinkės teismo 1995 m. sausio 6 d. nutartimi Nr. 2-106/1995, privalo kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, tačiau to nedaro. Pažymėjo, kad notarė jai, L. S., atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl nesuformuoto Žemės sklypo ir tariamo paveldėtojų ginčo, o ne dėl nuosavybės teisės registracijos įrašo nebuvimo. Be to, pareiškėja, grįsdama skundą tuo, jog buvo praleistas terminas teismo nutarčiai įregistruoti, nenurodo konkretaus teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta tokia pareiga. Apeliuodama į palikėjų V. ir V. K. valios nepaisymą, pareiškėja nutyli, kad 1993 m. spalio 20 d. testamentu palikėjas V. K. visą jam priklausantį turtą paliko sūnui V. K..Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo nepateikė.