- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- I-1313-281/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02828-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. 2012-11-07 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti po 130 Lt už parą neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas yra apie 8 m², teisės aktai nustato minimalų 3,6 m² plotą, tenkantį vienam asmeniui, tačiau pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas su trim asmenimis. Be to, nuo lubų lupasi dažai, byra, nėra spintelių, pilna tarakonų. Dėl to pareiškėjas patyrė fizinį diskomfortą, neigiamų išgyvenimų.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5-10).
Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojus naujai Lietuvos higienos normai, vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šis reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu dalį jo buvimo dienų buvo tinkamai įgyvendintas. Pažymėjo, kad yra stengiamasi, kad tie asmenys, kurių laikymo sąlygos ne visai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsiradus galimybei būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Už kamerų valymą ir tvarkymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, sudaryta paslaugų teikimo sutartis, nuolat atliekama vabzdžių, graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra, profilaktiniai patikrinimai. Kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl to nėra pagrindo kilti civilinei atsakomybei.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-04-27 iki 2012-11-08: 7,38 m² ploto kameroje Nr. 105 (4 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 147 (4 asmenys), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 117 (6 asmenys), 7,49 m² ploto kameroje Nr. 116 (2 asmenys), 7,52 m² ploto kameroje Nr. 330 (1-3 asmenys), 7,08 m² ploto kameroje Nr. 285 (3-4 asmenys), 7,08 m² ploto kameroje Nr. 338 (3-4 asmenys), 34,71 m² ploto kameroje Nr. 254 (2-8 asmenys), 24,38 m² ploto kameroje Nr. 255 (7-10 asmenų), 42,33 m² ploto kameroje Nr. 252 (3-10 asmenų), 34,71 m² ploto kameroje Nr. 258 (4-6 asmenys), 7,84 m² ploto kameroje Nr. 274 (1-4 asmenys), 7,79 m² ploto kameroje Nr. 270 (3-4 asmenys), 7,30 m² ploto kameroje Nr. 270 (2-3 asmenys), 7,30 m² ploto kameroje Nr. 268 (2-4 asmenys), 34,57 m² ploto kameroje Nr. 257 (5-10 asmenų), 24,38 m² ploto kameroje Nr. 255 (6-11 asmenų) (b. l. 12).
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą po 130 Lt už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą dieną, kuri esą atsirado neužtikrinus teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų.
1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 (redakcija iki 2013-01-01) 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
Bylos medžiaga patvirtina ir iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo kalinimo 2012-04-27 – 2012-11-08 metu nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio kameroje. Per šį laikotarpį pareiškėjas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, buvo laikomas: 2012-05-04 vakare, 2012-05-05, 2012-05-07 ryte, 2012-05-17 vakare, 2012-05-18 ryte, 2012-05-22 vakare, 2012-05-25 vakare, nuo 2012-07-25 iki 2012-07-30, nuo 2012-08-06 iki 2012-09-03, 2012-09-04 ryte, 2012-09-18, 2012-09-19 ryte, 2012-10-02 ryte, 2012-10-04 ryte, 2012-10-17 ryte, nuo 2012-10-18 iki 2012-10-21, 2012-10-29 ryte (atsiliepimo duomenys, b. l. 5-10).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas skundo argumentais dėl žalos kilimo nurodo ir antisanitarines, žiaurias kalinimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs skundus dėl netinkamų jo laikymo sąlygų.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į tai, jog nėra objektyvių duomenų, kad tokios laikymo sąlygos pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms sąlygojo išskirtinai neigiamą poveikį, tokių konkrečių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Byloje taip pat nenustatyta, to neteigia ir pareiškėjas, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgtina, kad dalį pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laiko pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam atitinkamo ploto kameroje nebuvo pažeidžiama. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad pareiškėjui buvo padaryta tam tikros neturtinės žalos, tačiau įvertinus pareiškėjo buvimo laiką sąlygomis, neužtikrinančiomis pareiškėjo teisės į kalinimą nustatyto dydžio kameroje, kitas paminėtas aplinkybes, žalos dydį įvertina 800 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
n usprendė:
pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800 Lt (aštuoni šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.