Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-634/2015

Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00578-2014-6

2015 m. balandžio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistojo E. K. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Jos pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-12-30.

Iki įsiteisės nuosprendis E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Iš kaltinamųjų E. K. ir M. A. nukentėjusiajam E. B. priteistas 163 Lt (47,21 Eur) turtinės žalos atlyginimas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad kartu su M. A. 2014-05-31 tarp 2.30 val. – 3 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Alytaus m., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu bendrininkų grupėje ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, M. A. suėmė ranka už kaklo nukentėjusiajam E. B., pargriovė ant žemės, taip atimdamas nukentėjusiajam E. B. galimybę priešintis, ir nuo peties nuplėšė ir pagrobė 40 litų vertės rankinę, kurioje buvo 15 litų vertės piniginė su 8 litais, 8 litų vertės cigaretės „PALL MALL“, 2 litų vertės žiebtuvėlis, tuo pačiu metu kaltinamasis E. K. nuo kairės rankos pagrobė 30 litų vertės laikrodį, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš kelnių kišenės pagrobė 40 litų vertės telefoną „Nokia 3120 classic“ su 20 litų vertės SIM kortele, tuo padarydami nukentėjusiajam E. B. 163 litų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.

Be to, E. K. nuteistas už tai, kad kartu su M. A. 2014-05-31 tarp 2.30 val. – 3 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Alytaus m., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako, veikdami kartu bendrininkų grupėje ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrobę nukentėjusiojo E. B. rankinę su joje buvusiais daiktais, neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones - E. B. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCart“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. B. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro Music“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė ne trumpiau kaip iki 2014-05-31, 3.47 val., kol išmetė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Veika kvalifikuota pagal BK 214 str. 1 d.

Taip pat E. K. nuteistas už tai, kad kartu su M. A. 2014-05-31 2.53 val., (duomenys neskelbtini), Alytuje esančiame AB „Swedbank“ banko bankomate, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu bendrininkų grupėje ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę E. B. išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro Music“ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančia teisę disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, siekdami apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą E. B. priklausantį turtą, visus jo sąskaitoje esančius pinigus, įdėjo mokėjimo kortelę į bankomatą, bandė atspėti PIN kodą ir taip pateikti melagingus duomenis apie elektroninės mokėjimo kortelės valdytoją E. B., tačiau PIN kodo neatspėjo ir sąskaitoje esančių pinigų likučio nesužinojo,

tęsdami nusikalstamą veiką, 2014-05-31, 3.47 val., (duomenys neskelbtini), Alytuje esančiame AB SEB banko bankomate, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupe su M. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę E. B. išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę „Mylimiausia MasterCart“ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančia teisę disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, siekdami apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą E. B. priklausantį turtą - jo sąskaitoje esančius 2160 litų, įdėjo mokėjimo kortelę į bankomatą, bandė atspėti PIN kodą ir taip pateikti melagingus duomenis apie elektroninės mokėjimo kortelės valdytoją E. B., tačiau sąskaitoje esančių 2160 litų neįgijo ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes PIN kodo neatspėjo. Veika kvalifikuota pagal BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš E. K. apeliacinio skundo turinio, jis neginčija savo kaltės dėl nukentėjusiajam E. B. priklausančio turto (laikrodžio) pagrobimo, tačiau neigia pastarojo atžvilgiu vartojęs smurtą, taip pat nesutinka su kaltinimais dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo ir laikymo, neteisėtų finansinių operacijų inicijavimo bei pasikėsinimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą.

Nors nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu menkina savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant E. K. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. E. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Priešingai visiškai deklaratyviems apelianto tvirtinimams, kad byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje E. K. kaltės įrodymų – pakankamai.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad apeliantas E. K., nuteistasis M. A. bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikė bendrais veiksmais. Tai matyti tiek iš nukentėjusiojo E. B. protokolo – pareiškimo, kuriame jis nurodė, kad trys nepažįstami jaunuoliai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė rankinę, mobiliojo ryšio telefoną ir laikrodį (t. 1, b. l. 1-2), tiek iš pastarojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jog atsisukęs jis pamatė iš paskos einančius tris jaunuolius, vienas iš jų sugriebė už gerklės ir pargriovė ant žemės, ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kitas nupjovė rankinę ir kažkuris nuėmė laikrodį (t. 1, b. l. 15-19). Tai, kad kaltinamuosius siejo bendri veiksmai padarinių atžvilgiu patvirtina ir patys nuteistieji E. K. bei M. A.. Apeliantas duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išgėrinėdami su M. A. ir Tadu sugalvojo, kad reikia kažką pavogti, nes trūko pinigų alui. Pamatę vyriškį sugalvojo jį pasekti ir paimti jo rankinę. M. A. priėjo pirmas, jie priėjo, kuomet vyras jau gulėjo, jis paėmė laikrodį, A. nutraukė rankinę, vyriškio telefoną matė pas T. Rankinėje rastas korteles pasiliko, nes tikėjosi rasti PIN kodus ir pasinaudoti banko kortelėmis. Nuėjo prie poliklinikos bankomato, A. suvedė rastą PIN kodą, bet jis netiko. Po to nuėjo prie kito SEB bankomato, bet ir ten nieko nesigavo. Jei būtų tikę, pinigus būtų nuėmę. Telefoną ir laikrodį pardavė, visus gautus pinigus panaudojo alaus pirkimui (t. 2, b. l. 60-61). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir kitas nuteistasis M. A. (t. 2, b. l. 61). Byloje esanti AB SEB banko ir AB „Swedbank“ pateikta informacija patvirtina, kad E. B. mokėjimo kortelėmis 2014-05-31 buvo bandoma inicijuoti finansines operacijas, tačiau dėl neteisingo PIN kodo operacijos neatliktos (t. 1, b. l. 91, 98). Be to, kaip matyti iš AB SEB banko pateiktos vaizdo medžiagos, joje prie bankomato be M. A. taip pat užfiksuoti dar du asmenys, iš kurių vienas panašus į E. K. (t. 1, b. l. 42-45).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad nuteistasis E. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nuteistuoju M. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Bendrininkavimo padarant nusikaltimą esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas atsako ne tik už savo asmeniškai padarytus veiksmus, bet ir už visus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, kuriuos sukėlė veikdamas pagal susitarimą. Atkreiptinas dėmesys, jog susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį. Šiuo atveju darytina pagrįsta išvada, kad E. K. ir kito nuteistojo M. A. bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veiksmai buvo nukreipti jų bendrų nusikalstamų sumanymų įgyvendinimui – turtinės naudos gavimui. Tai, kad E. K. nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo smurto, o banko mokėjimo kortelėmis finansinių operacijų neinicijavo, jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepaneigia, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog sumanymas daryti nusikalstamas veikas kilo abiems nuteistiesiems, E. K. šiai idėjai pritarė ir savo veiksmais dalyvavo jas darant, neteisėtų veiksmų nestabdė. Priešingai, plėšimo metu pagrobė laikrodį, vėliau dalyvavo neteisėtai inicijuojant finansines operacijas, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad banko kortelėje esančius pinigus būtų nuėmę, jei būtų tikęs PIN kodas. Atsižvelgiant į tai, kad visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, E. K. pagrįstai pripažintas kaltu tiek dėl plėšimo, tiek dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo ir laikymo, neteisėtų finansinių operacijų inicijavimo bei pasikėsinimo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. K. esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą vėl padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (panaudojęs fizinį smurtą užvaldė svetimą turtą), todėl pagal BK 27 str. jis laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos E. K. anksčiau teistas net 9 kartus, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, priešingo teisei elgesio nekeičia. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis asmuo nedirba, metų eigoje baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, pastarasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų. Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad E. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taigi nustatydamas bausmės dydį – už atskiras nusikalstamas veikas paskirdamas mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniais – apėmimo ir dalinio sudėjimo – būdais (BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d.), galutinė subendrinta bausmė aiškiai per griežta nelaikytina, be to, vadovaujantis BK 64¹ str. ji buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl realios 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.