Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros, nuteistojo L. M. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas: pagal BK 284 str. 1 d. ( veika, padaryta 2011m. rugpjūčio 30 d. paskirta 20 parų arešto; pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 60 parų arešto; pagal BK 284 str. 1 d. (veika, padaryta 2012 m. birželio 24 d.) paskirta 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Kardomąsias priemones E. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir periodišką registravimosi policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodišką registravimosi policijos įstaigoje, panaikinti. Kardomoji priemonė - dokumento paėmimas pratęstas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

L. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį terminą nuo 23 val. iki 6 val. ryto būti namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. birželio 24 d. iki 2012 m. birželio 26 d. Kardomąsias priemones L. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Iš L. M. priteista R. K. 250 Litų turtinės žalos atlyginimo ir 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Solidariai iš L. M. ir E. P. priteista V. V. naudai 250 litų turtinės žalos atlyginimui ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. apie 22.10 val., Vilniaus g. 18 A, Pagėgių m. viešoje vietoje - prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliais veiksmais - tyčia spyrė automobilyje Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiam A. S. į kairę ranką, sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d., apie 22 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš prekybos centro „Norfa“, esančio adresu Vilniaus g. 18A, Pagėgių m., automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė A. S. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajam 4000 litų turtinę žalą.

L. M. ir E. P. nuteisti už tai, kad 2012 m. birželio 24 d., apie 2.00 val., autobusų stovėjimo stotelėje, esančioje Bardinų k., Lumpėnų sen., Pagėgių sav., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra įžūliais veiksmais L. M. tyčia keturis kartus iššovė iš dujinio revolverio ME 38 Compact ir sugriebęs R. K. už plaukų, norėjo ją įsitemti į automobilį, o E. P. vieną kartą degtinės buteliu trenkė per galvą R. K. gynusiam V. V., tuo V. V. padarydamas muštą žaizdą galvoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, apeliantas pažymi, kad civilinį ieškinį baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 109 str., 113 str. 1 d., 113 str. 2 d., 110 str. l d., 111 str. 1 d. Tai įpareigoja prokurorą ir teismą būti aktyviems baudžiamajame procese sprendžiant civilinio ieškinio klausimus. Apeliantas nurodo, kad teismas, prieš nagrinėdamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius byloje pažymėjo, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Apeliantui nesuprantama, kodėl už tai, kad E. P. sudavė V. V. buteliu per galva, padarydamas nukentėjusiajam sužalojimą, kartu su juo solidariai V. V. patirtą neturtinę ir turtine žalą atlyginti turi ir jis. L. M. įsitikinimu, teismas nagrinėdamas V. V. civilinį ieškinį nepagrįstai pripažino jį atsakovu, nes spręsdamas šio ieškovo ieškinio reikalavimus, vadovavosi nukentėjusiojo duotais parodymais apie patirtą neturtinę žalą tik dėl E. P. veiksmais sutrikdytos jo sveikatos. Nuteistasis pažymi, kad V. V. sveikatos sužalojimo bendrai su E. P. nepadarė, todėl ir bendrininkavimo požymių, veikiant bendrai su E. P. , jo veiksmuose negali būti nustatyta. Be to, teismas nenustatė, kokiais jo veiksmais buvo sužalota V. V. sveikata. Kad jis bendrai su E. P. nusikalstamos veikos nedarė, patvirtina ir tai, kad teismas, priteisė tik iš jo vieno, o ne iš abiejų solidariai, nukentėjusiajai R. K. jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl jo nusikalstamų veiksmų, nes priešingu atveju teismas, nuspręsdamas priteisti V. V. naudai neturtinę žalą iš jo ir E. P. solidariai, turėjo priteisti ir R. K. patirtą turtinę ir neturtinę žalą solidariai iš jo ir E. P.. Teismas, nustatęs, kad sužalojimą nukentėjusiajam V. V. padarė būtent E. P., turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turėjo priteisti vien tik iš jo, o ne iš jų abiejų solidariai. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė V. V. patirtas 250 Lt proceso išlaidas priteisti iš jo ir E. P. solidariai. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu priteisdamas iš jo R. K. neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, nenurodė, kokiais įrodymais vadovaujantis nustatė, kad jo neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala jos sveikatai, koks sveikatos sužalojimas jai nustatytas ir kuo tai pasireiškė. Tai leidžia manyti, kad galimai neturtinė žala iš jo R. K. priteista nepagrįstai ir neteisėtai. L. M. įsitikinimu, teismo priimtas nuosprendis dėl civilinių ieškinių yra neteisingas. Teismas neįvertino visų civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų ieškiniai jo atžvilgiu dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti.

Teismo posėdyje prokuroras J. Petuchovas prašo prokuroro skundą patenkinti, sumažinti E. P. paskirtą bausmę iki 45 parų, o L. M. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo L. M. gynėjas advokatas P. Orlovas prašo tenkinti L. M. skundą. Nuteistojo E. P. gynėja advokatė T. Borik palaiko prokuratūros prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo L. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. (toliau tekste BPK) nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl prokuroro skundo motyvų

Klaipėdos apygardos prokuratūra Tauragės apylinkės prokuratūra apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą E. P. atžvilgiu, paskyrė 90 parų arešto, kai įstatymas nepilnamečiui numato iki 45 parų arešto. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Nustatyta, jog nuteistajam E. P. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla, dėl veikų numatytų BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. buvo nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, E. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu E. P. nuteisė už visas nusikalstamas veikas, nes E. P. nusikaltimą padarė nepraėjus metams laiko, todėl ankstesnis sprendimas nustojo galioti. Tauragės apylinkės teismas konstatavo, kad E. P. veikas atliko būdamas nepilnametis, nes 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu buvo kaltinamas už veikas atliktas 2011 m. rugpjūčio 30 d., o 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už veikas atliktas 2012 m. birželio 24 d. E. P. pilnamečiu tapo 2012 m. birželio 29 d.. Tačiau pirmos instancijos teismas, nors ir konstatavo, kad veikos atliktos nepilnamečio, pagal BK 284 str. 1 d. už veiką, padarytą 2011 m. rugpjūčio 30 d. paskyrė 20 parų arešto, pagal BK 178 str. 2 d. – 60 parų arešto, pagal BK 284 str. 1 d. už veiką, padarytą 2012 m. birželio 24 d.– 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 90 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrinant bausmes ir skiriant nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, būtina atsižvelgti į tai, jog nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu bei paminėtu ankstesniu nuosprendžiu padarymo metu nuteistasis E. P. buvo nepilnametis, todėl jam, kaip nepilnamečiui, laikantis BK 90 str. 4 d. nuostatų, galutinė subendrinta bausmė gali būti skiriama ne didesnė kaip 45 parų arešto bausmė. Kadangi 45 paros – ilgiausia arešto bausmės trukmė, kuri gali būti skiriama nepilnamečiui (BK 90 str. 4 d.), pirmos instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai skyrė E. P. 90 parų arešto. Šioje dalyje Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendis keistinas ir E. P. pagal BK 284 str. 1 d. skirtina 15 parų arešto, pagal BK 178 str. 2 d. – 25 paras arešto, pagal BK 284 str. 1 d. - 35 paros arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė 45 paros arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Dėl nuteistojo L. M. skundo motyvų

L. M. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką - viešoje vietoje, nakties metu, veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju E. P., užpuolė nukentėjusiuosius V. V. bei R. K. ir savo neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis L. M. neneigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka, kad jis, L. M., ir E. P., veikė kartu kaip bendrininkai, kas buvo įvertinta kaip jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir turinti įtakos jų solidariai atsakomybei prieš nukentėjusiuosius. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo jį ir E. P. pripažino veikus bendrininkų grupe. Pasak nuteistojo, nuosprendyje nedetalizuota ir nepagrįsta, kokiu būdu veikoje pasireiškė bendrininkavimo požymiai, byloje nėra nustatyta jokių tyčinių tarpusavio susitarimų daryti bendrą nusikalstamą veiką, jokių konkliudentinių veiksmų ir kitų bendrininkavimo požymių.

Tačiau apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl keisti Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimas reiškia, kad veika padaroma kelių asmenų bendromis pastangomis, svarbu, kad šios pastangos būtų bendro sutarimo rezultatas. Susitarimas gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal bylos medžiagą, L. M. pirmas išlipęs iš mašinos demonstravo savo įžūlius veiksmus V. V. ir R. K. atžvilgiu, vėliau sugriebė R. K. už plaukų ir tempėsi į mašiną, kelis kartus šovė iš dujinio revolverio. Kai V. V. stojo ginti R. K., į konfliktą įsijungė nuteistojo L. M. bendrininkas E. P., kuris vieną kartą smogė buteliu V. V. į galvą taip padarydamas nežymų sveikatos sutrukdymą. Po šios įvykių sekos L. M. ir E. P. sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Liudytojai R. P., D. P., N. J. matę įvykį, aiškiai nurodė šias aplinkybes. Įvykių seka rodo, kad nuteistųjų veiksmai, nors ir nebuvo suderinti iš anksto, tačiau vienareikšmiškai buvo nukreipti prieš nukentėjusiuosius. Nors nenustatyta, kad nuteistieji L. M. ir E. P. iš anksto būtų taręsi dėl tokių veiksmų, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog jie vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – nukentėjusiųjų V. V. ir R. K. sveikatą ir viešąją tvarką, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami. Teismų praktikoje konstatuota, kad susitarimas bendrininkauti nebūtinai turi būti išsamiai aptartas iki nusikalstamos veikos pradžios, jis gali būti kilęs ir spontaniškai jau pradėjus realizuoti nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–459/2012). Todėl darytina išvada, kad priešingai nei teigia nuteistasis, bendrininkavimo institutas šioje byloje taikytas tinkamai ir nėra pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu, pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis L. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. P.. Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo L. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu iš L. M. R. K. priteisė 250 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos, o V. V. solidariai iš L. M. ir E. P. priteisė 250 Lt turtinės ir 5000 lt neturtinės žalos. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis L. M. nesutinka dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri priteista V. V. iš jo ir E. P. solidariai, nes, pasak apelianto, neteisėtus veiksmus V. V. atžvilgiu vykdė tik E. P., todėl nebuvo bendrininkavimo. Apeliantas taip pat mano, kad neturtinė žala R. K. priteista nepagrįstai ir neteisėtai, nes pirmos instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovaujantis nustatė, kad jo neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala jos sveikatai. Be to , nesutinka ir dėl turtinės žalos 250 Lt priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Ikiteisminio tyrimo metu civiliniais ieškovais pripažinti ir ieškinius dėl žalos atlyginimo pareiškė V. V. (b. l. 22, 24) ir R. K. (b. l. 25, 29). Šių ieškinių, turtinės ir neturtinės žalos dydžio pagrįstumas buvo nagrinėjami kartu su baudžiamąja byla, dalyvaujant šio proceso dalyviams, t. y. laikantis BPK 113 str. nuostatų. Išnagrinėtoje byloje pripažinti kaltais ir nuteisti nusikalstamas veikas padarę asmenys L. M. ir E. P.. Kaltės, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str. 1 d., nei L. M., nei E. P. neneigia.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusiajam V. V. nuteistasis L. M. žalos nepadarė (ne jis sudavė buteliu į galvą), todėl teismas nepagrįstai žalos atlyginimą solidariai priteisė iš abiejų nuteistųjų.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką L. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. P.. V. V. pateikė ieškinį prašydamas priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą iš L. M. ir E. P. solidariai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.6 str. 3 d. nustatyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė, be kita ko, susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 str. įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui (civiliniam ieškovui) atsako solidariai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinių ieškinių išsprendimo teisingumą konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai turtinę ir neturtinę žalą V. V. priteisė solidariai iš L. M. ir E. P., kaip tai numatyta baudžiamojo proceso įstatyme, taip pat – CK 6.263 str. 2 d. Aiškus priežastinis ryšys tarp nuteistųjų veikų ir sukeltų padarinių (turtinės ir neturtinės žalos) buvimo, dėl atsakomybės už padarytą žalą taikymo, dėl solidariosios kaltininkų pareigos atlyginti visų bendrininkų veiksmais padarytą žalą.

Nors nuteistasis nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai V. V. turtinę ir neturtinę žalą priteisė iš abiejų kaltinamųjų, t.y. iš L. M. ir E. P. solidariai, o R. K. neturtinę žalą priteisė tik iš jo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo yra teisėtas ir pagrįstas. Nukentėjusioji – civilinė ieškovė R. K. pateikė ieškinį prašydama priteisti neturtinę žalą tik iš L. M., nurodydama, kad tik jo neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusioji ieškinyje (b. l. 29) ir teismo posėdžio metu apklausiama nukentėjusiąja (b. l. 204-205) parodė, kokie konkretūs L. M. veiksmai sukėlė jai išgąstį, didelį stresą ir nemalonius išgyvenimus. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ieškinyje suformuluotais reikalavimais ir jų neperžengė, t. y. išsprendė neviršydamas pareikštų reikalavimų.

Apeliantas nepagrįstai mano, kad neturtinė žala R. K. priteista neteisėtai, nes pirmos instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovaujantis nustatė, kad jo neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala jos sveikatai.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Taikant civilinę atsakomybę galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji yra ginama. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu L. M. pripažino kaltu, nuteisė pagal BK 284 str. 1 d. ir nustatė, kad nusikalstami nuteistojo veiksmai, t. y. R. K. tempimas prieš jos valią į automobilį sugriebus jai už plaukų, grasinimas ginklu, šaudymas į orą, ginklo pridėjimas prie draugo V. V. smilkinio, padarė R. K. moralinės žalos, pasireiškusios patirtu stresu dėl įvykusio įvykio, tai sukėlė neigiamų emocijų, išgąstį, baimės jausmą. Dėl L. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji jautėsi pažeminta. Nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai turi pasekmių R. K. gyvenime, t.y. jaučiamas pastovus vidinis nerimas, baimė eiti tamsiu paros metu, nesaugumo jausmas. Teismas nustatė ir įvertino visas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad neturtinė žala padaryta aktyviais, chuliganiškais nuteistojo veiksmais. Neturtinės žalos dydis 5 000 Lt, nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 str. nuostatų, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės šio dydžio nustatymui, todėl nėra pagrindo keisti nuosprendžio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Dėl priteistos turtinės žalos, t. y. už advokato pagalbą surašant ieškinius, pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad šios išlaidos priteistinos pilnai, nes dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų, nukentėjusieji V. V. ir R. K. patyrė po 250 Lt turtinės žalos. Turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais (b. l. 23, 30). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteista turtinė žala neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakyme „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 punkte nustatyto rekomenduotino maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl keisti ar panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti: E. P. pagal BK 284 str. 1 d. (veika, padaryta 2011 m. rugpjūčio 30 d.) paskirti 15 parų arešto, pagal BK 178 str. 2 d. – 35 paras arešto, pagal BK 284 str. 1 d. (veika, padaryta 2012 m. birželio 24 d.) – 35 paras arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 45 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.