- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2505-1000/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01118-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Suinteresuotas asmuo
- G. R., VĮ „Turto bankas“
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. R., VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog po pareiškėjo senelio A. P. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį senelis testamentu paliko pareiškėjui. Šį butą pareiškėjo seneliai A. ir M. P. įgijo santuokos metu. Po pareiškėjo močiutės mirties senelis į notarą dėl savo sutuoktinės palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė jį faktiškai pradėdamas turtą valdyti, t. y. ir toliau liko gyventi bute, naudojosi visais bute esančiais daiktais, buities reikmenimis, mokėjo mokesčius ir pan. Visa tai rodo, jog su paliktu turtu elgėsi kaip savininkas ir tai patvirtina, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po M. P. mirties į notarą dėl palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjo seneliai turėjo dukterį G. R., t. y. pareiškėjo motiną, kuri po savo motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė, ji taip pat nepriėmė palikimo po savo tėvo A. P. mirties, jokių pretenzijų į palikimą neturi. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujanti, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad A. P. per nustatytą terminą po savo sutuoktinės M. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Ji nurodė, jog A. ir M. P. buvo jos tėvai, tėvai santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ji pati tėvui padėjo nuvykti pas notarą, kur A. P. surašė testamentą, kuriuo po jo mirties aukščiau nurodytą butą paliko vaikaičiui, t. y. pareiškėjui. Ji pati po tėvų mirties palikimo nepriėmė, jokių pretenzijų į palikimą neturi.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Taip pat prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo nuosavybės teisių tinkamas įgyvendinimas.
5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo senelis A. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra palikėjos M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojas. Palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl jos turtą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjo senelis A. P., taip pat pareiškėjo motina G. R., kuri dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, po motinos mirties palikimo nepriėmė, sutiko, kad jos motinos palikimą priimtų jos tėvas A. P.. Kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Panevėžio miesto 3-iojo notaro biuro notarė išduota pažyma patvirtina, jog po M. P. mirties įpėdiniai į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
7. Po palikėjos M. P. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį palikėja ir A. P. įgijo santuokos metu ir kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šį butą A. P. testamentu po savo mirties paliko pareiškėjui.
8. Iš byloje esančių pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjo senelis A. P. po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, rūpinosi paliktu turtu ir jį prižiūrėjo, naudojosi visais bute esančiais daiktais. Duomenų, kad pareiškėjo senelis A. P. būtų atsisakęs sutuoktinės palikimo, neįgyvendinęs savo teisių paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po M. P. mirties pareiškėjo senelis A. P., faktiškai pradėdamas turtą valdyti, priėmė mirusiosios palikimą.
9. Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.