Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimo K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

K. N. apeliaciniu skundu iš esmės ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo, nesutikdamas su veikos kvalifikacija pagal ATPK 171 str. 1 d.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo ribose, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo 2014-06-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 171 str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių buvimo K. N. veiksmuose.

ATPK 171 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už prekybos naftos produktais licencijose nustatytos tvarkos pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-7) ir jų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 49-52), K. N. rašytinis paaiškinimas pareigūnams (b. l. 8-9), Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas (b. l. 26-27) įrodo, kad 2013 m. gruodžio 2 d., apie 10.30 val., K. N. (duomenys neskelbtini), esančiame garaže Nr. 8, po 3,7 Lt už vieną litrą siūlė pirkti 30 litrų dyzelinio kuro neturėdamas tam licencijos. Pažymėtina, kad pareigūnų parodymai teismo posėdyje buvo nuoseklūs, logiški, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, jie visiškai atitiko rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes. Nenustatyta, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Duomenų, kad pareigūnai būtų darę psichologinį spaudimą K. N., byloje taip pat nėra. Tuo tarpu K. N. nebuvo nuoseklus. Teisme jis keitė savo įvykio versiją – aiškino, kad niekam nesiūlė pirkti kuro, niekam jo nepardavė ir jokių pinigų negavo. Tačiau savo paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 8-9) aiškiai nurodė, kad buvo susitarta dėl kuro pirkimo kainos – 3,7 Lt už litrą ir teigė, jog norėjo užpilti kuro, t. y. siekė įvykdyti sulygtą sandorį. Todėl pirmos instancijos teismas K. N. parodymus pagrįstai vertino kritiškai, kaip prieštaraujančius objektyviems byloje surinktiems duomenims. Apelianto versijų nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių jo paaiškinimų tikrumu ir leidžia juos vertinti kaip pasirinktą gynybos versiją.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo veika negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 171 str. 1 d., nes byloje nėra įrodymų dėl kuro pardavimo, t. y. pareigūnai kuro iš jo neįgijo – jis kuro niekam neįpylė ir už tai jam nebuvo sumokėti pinigai. Kaip minėta, K. N. įvykio dieną rašytame paaiškinime teigė, jog buvo susitaręs su jo nurodytu adresu atvykusiu nepažįstamu vyriškiu, kad šiam bus užpilta pigesnio dyzelinio kuro. Nors pokalbio metu buvo kalbėta apie „bulves“, tačiau iš tolesnės įvykio eigos akivaizdu, kad tikroji K. N. valia buvo parduoti 30 litrų dyzelinio kuro. Į klausimą po kiek vienas litras, jis be jokių svarstymų atsakė, kad po 3,7 Lt. Be to, aiškiai nurodė atvykusiam vyriškiui privažiuoti prie garažo durų, pažymėjo, jog norėjo užpilti būtent kuro. Policijos pareigūnas, dalyvavęs vykdytoje operacijoje, teismo posėdžio metu pažymėjo, kad susitarus dėl kainos, buvo atsuktas bakas, atidarytas dangtelis, K. N. dėjo pistoletą į baką kuro užpylimui, tačiau savo veiklos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. sutarto parduoti dyzelino neperdavė, nes pirkėjas prisistatė esantis policijos pareigūnas, kuris paaiškino, jog yra atliekamas patikrinimas pagal gautą kriminalinės žvalgybos informaciją ir nutraukė pažeidimo darymą.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas klaidingai aiškina pirkimo-pardavimo sandorio sampratą bei iš jo sudarymo kylančias pasekmes. Pirkimo-pardavimo sutarties sampratą pateikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnis. Minėta sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Esminės sandorio sudarymo sąlygos yra sutarties dalykas ir kaina. Abi šios sąlygos analizuojamu atveju buvo tenkintos, t. y. sutarta, kad bus parduota 30 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro kaina 3,7 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kada šalys susitaria dėl visų esminių sutarties punktų ir įstatymo nustatyta forma išreiškia savo valią. Taigi šių sutarčių sudarymo momentui neturi įtakos tai, kada sutarties dalykas yra faktiškai perduodamas pirkėjui. Pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti pakanka tik įsipareigojimo fakto, kai susitariama už tam tikrą kainą perduoti nuosavybės ar patikėjimo teisę į daiktą (prekę). Neretai pasitaiko, kad pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas sutampa su jos sudarymo momentu, tačiau tai nėra būtina sutarties galiojimo sąlyga. Taigi svarbu skirti pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo momentą ir nuosavybės (patikėjimo) teisės perėjimo pirkėjui (patikėtiniui) momentą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad K. N. išreiškė savo tikruosius ketinimus dėl kuro pardavimo, tačiau perduoti kuro ir gauti už jį sutartos pinigų sumos nespėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta K. N. argumentą, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas turi būti naikinamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pažeidimo. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai (ATPK 250 str. 1 d. 7 p.). Minėto straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-05-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminai analizuojamoje byloje buvo pratęsti vieneriems metams nuo 2013-12-02, t. y. nuo pažeidimo išaiškinimo dienos. Terminas partęstas laiku, t. y. dar nesuėjus 6 mėnesių laikotarpiui. Vadinasi, priimant procesinį sprendimą 2014-06-18, terminas skirti administracinę nuobaudą dar nebuvo suėjęs.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-06-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti K. N. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

K. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.