- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- ATP-590-594/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01457-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas 2014-02-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. už tai, kad ji 2014-02-18, 17 val. Kaune, prie Savanorių pr. 346 vairuodama automobilį Toyota CorollaVerso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė stovintį automobilį, įvykus eismo įvykiui nesustojo, apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokias veiksmais ji pažeidė KET 9, 132, 231.1, 231.2, 232 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Kauno apylinkės teismas 2014-04-04 priėmė nutarimą, kuriuo V. P. nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. - 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda - 3000 bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o skirdamas nuobaudas ir subendriną nuobaudą, apylinkės teismas vadovavosi ATPK 30² str., 33 str. nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja V. P. prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą, dalyje, dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. jos atžvilgiu nutraukti. Skunde ji teigia, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis dėl jos kaltės įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados šioje byloje yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nevisapusiškai. Teismas nepagrįstai sureikšmino tai, kad pareiškėjos automobilis yra minivenas, kuriame vairuotojas sėdi ir viską mato iš aukščiau. Pareiškėja nurodė, jog jos automobilis Toyota Corolla Verso 2006 m. yra kompaktiško miniveno klasės, jo aukštis yra 1,62 metro. Palyginimui, apgadinto automobilio Honda Civic 2007 m. aukštis yra 1,44 metro, taigi, pareiškėjos automobilis yra aukštesnis vos 18 centimetrų. Be to, pareiškėja nurodė, jog pati yra mažo ūgio - tik 1,60 m, todėl kompaktiško miniveno klasės automobilis jai nesuteikia geresnio matomumo, tokio, kad galėtų visais atvejais pamatyti nejuntamą kontaktą priekinio bamperio dešiniame šone, nes kontakto vieta yra visiškai nematoma vairuotojui.
Taip pat pareiškėja savo skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino braukimo žymės ilgį, o ne kontakto stiprumą. Automobilių kontakto būta ne smūginio, o slystančio pobūdžio. Toks kontaktas nėra triukšmingas, nesukuria didelio pasipriešinimo judančiai virš 1500 kg sveriančiai transporto priemonei, todėl jo tikrai buvo galima nepajusti. Be to, sąmoningai šalintis iš įvykio vietos pareiškėjai nebuvo jokio tikslo, kadangi jos vairuojamas automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o taip pat ir transporto priemonių (KASKO) draudimu. Pareiškėja teigia esanti pareiginga vairuotoja, turinti 15 metų vairuotojos stažą ir praeityje niekad nebuvo padariusi administracinių teisės pažeidimų. Skunde pažymi, kad apie tai, kad padarė pažeidimą, sužinojo tik po to, kai paskambinęs pareigūnas ją apie tai informavo ir apžiūrėjusi savo automobilį pastebėjo, kad ant jo išties yra braukimo žymė. Įsitikinusi, kad jos automobilis tikrai buvo kažkokiame eismo įvykyje visokeriopai bendradarbiavo su policija ir savo kaltės neneigė. Automobilių kontaktas nepaliko jokių deformacijų, o tik nubrozdintų dažų žymę, todėl padaryto eismo įvykio nepamatė, neišgirdo ir nepajuto. Iš įvykio vietos išvažiavo nė neįtardama, jog kliudė stovintį automobilį.
Pareiškėja savo skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu liudytoja S. Ž. nurodė, kad „priėjo vaikinas ir padavė lapelį, ant kurio buvo užrašytas automobilio numeris ir markė“, tačiau tokio lapelio byloje nėra, taip pat nėra ir jokių šio liudytojo kontaktų. 2014-03-24 teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, neva lapelį padavęs vyriškis sakė, kad automobilis nuo kontakto net sujudėjo, tačiau tokio pasakojimo vertinti kaip įrodymo nėra pagrindo. Pareiškėjos teigimu, padarytas eismo įvykis yra smulkus, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis. Sužinojusi apie padarytą eismo įvykį ir radusi ant savo automobilio braukimo žymes, padarytą įvykį pareiškėja pripažino, dėl jo nuoširdžiai gailisi, geranoriškai bendradarbiavo su policija. Yra 61 metų amžiaus, niekada nebuvo bausta administracine tvarka ir jokių administracinių nuobaudų neturi, jos vairavimo stažas didelis, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi apeliantei inkriminuoti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, pagrįsti objektyvia bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis V. P. skundas tenkintinas.
Ginčo dėl V. P. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Apeliantės V. P. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, prašant administracinę bylą, dalyje, dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. jos atžvilgiu nutraukti.
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Pirmosios instancijos teismas spendė, jog automobiliams padaryti apgadinimai akivaizdūs, jie padaryti dėl V. P. kaltės, jog ji neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį, suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau nežiūrint to, policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilio nuotraukose (b. l. 5-6, 11), eismo įvykio schemoje (b. l. 4) užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, nubrauktas tik dažų sluoksnis. Pareiškėja neneigia, kad važiuodama galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto ir nesuprato, kadangi automobilių kontakto būta ne smūginio, o slystančio pobūdžio, nebuvo jokio garso, todėl jo tikrai buvo galima nepajusti. Teismo posėdžio metu nurodė, jog apie tai, kad padarė pažeidimą, sužinojo tik po to, kai paskambinęs pareigūnas ją apie tai informavo ir apžiūrėjusi savo automobilį pastebėjo, kad ant jo yra braukimo žymė. Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į jos elgesį po eismo įvykio. Nors ji nepajutusi ir nepastebėjusi vairuojamo automobilio kontakto su kitu automobiliu ir nuvažiavo, tačiau sekančią dieną sužinojusi, jog galimai padarė pažeidimą ir įsitikinusi, t.y. apžiūrėjusi ir pamačiusi ant mašinos esantį įbrėžimą, kad jos automobilis tikrai buvo kažkokiame eismo įvykyje, bendradarbiavo su policija ir savo kaltės neneigė. Taip pat pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos pareiškėjai nebuvo jokio tikslo, kadangi jos vairuojamas automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o taip pat ir transporto priemonių (KASKO) draudimu, todėl jos padarytą žalą kitam automobiliui bei jos pačiam automobiliui būtų atlyginę draudimo bendrovės. Nors pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi teismo posėdžio metu duotais liudytojos S. Ž. parodymais, dalyje, jog priėjęs vyriškis matė, koks automobilis kliudė jos automobilį, iš įvykio vietos pasišalino ir neva jis matė, kaip S. Ž. automobilis nuo smūgio sujudėjo, tačiau liudytojos minėtas vyriškis teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo, jo parodymai nebuvo patikrinti, jo duomenys nebuvo nustatyti, todėl remtis liudytojos S. Ž. parodymais šioje dalyje ir vertinti juos kaip įrodymus, negalima.
Aptartos aplinkybės paneigia V. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėja suprato, jog ji apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad V. P. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, ji nepagrįstai nubausta už šį pažeidimą (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, nutarimo dalis, kurioje V. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir taikant ATPK 33 str. paskirta nuobauda subendrinta su nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d., naikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nutaria:
V. P. apeliacinį skundas tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimo dalį, kuria V. P. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubausta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Kitą nutarimo dalį, kuria V. P. pripažinta kalta padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir nubausta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.