Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-04-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-455-563/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-04-14
Bylos Nr.
A15.-455-563/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00261-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Violeta Olcvikienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. S.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-455-563/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00261-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.5.7; 16.9.3; 16.9.10; 21.9.10
Registro objektas (ROIK): 20110355458(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. balandžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2020-01-22 apie 11.16 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio siurblio, apgadino jį kliudydamas ir iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. Padaryta žala viršija 15 (penkiolikos) bazinių nuobaudų dydžių (BND). Tokiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 202-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau ir – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija A. S. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio A. S. 2020-02-04 paaiškinimo matyti, jog A. S. pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau neigė iš jo tyčia pasišalinęs.

2020-04-10 teisme gautas A. S. atstovo prašymas, kuriuo prašoma netaikyti A. S. administracinės nuobaudos arba skirti tik piniginę baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinę atsakomybę. Šio administracinio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ operacijų vadovo J. B. 2020-02-03 pareiškime nurodoma, kad 2020-01-22, apie 11.16 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esančią H2Auto plovyklą atvyko asmuo, vairuojantis automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, išvažiuodamas iš plovimosi vietos, atsitrenkė į dulkių siurblį. Vairuotojas, pastebėjęs apie pažeidimą, apžiūrėjo savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 10). Byloje buvo pateiktas kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, atlikęs automobilio plovimo darbus, išvažiuoja iš plovimo vietos ir automobilio priekinio sparno dešine puse kliudo plovimo aikštelėje stovintį dulkių siurblį. Po eismo įvykio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, pavažiavęs atgal ir po to keletą metrų į priekį, sustoja už automobilių plovyklos, išlipa iš automobilio, apžiūri automobilio priekinio sparno dešinę pusę, po ko grįžta atgal į savo automobilį ir nuvažiuoja. Šis vairuotojo (A. S.) poelgis leidžia manyti, kad jis, stovėdamas netoliese ir apžiūrinėdamas automobilį, suprato, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, iš jos pasišalino. Taip pat viename iš vaizdo įrašų matyti kaip po eismo įvykio netoliese buvę žmonės atsisuka į eismo įvykio vietą. Tai patvirtina, kad, automobiliui atsitrenkus į automobilių aikštelėje stovintį dulkių siurblį, buvo girdimas ir garsas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes patyrė stresą ir buvo ištiktas šoko, nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje, manė, kad tai nedraudiminis įvykis. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).

Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir A. S. kaltę pagrindžia: 2020-02-04 administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės; BIRT ataskaitų žiūryklė; UAB „(duomenys neskelbtini)“ operacijų vadovo J. B. 2020-02-03 pareiškimas; A. S. paaiškinimas; VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. S.; vaizdo įrašas; preliminarus darbų atlikimo aktas, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu dėl dulkių siurblio apgadinimo buvo padaryta 5409,72 Eur žala.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. 2020-01-22, apie 11.16 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio dulkių siurblio, apgadino jį kliudydamas ir iš eismo įvykio vietos, nepranešęs nei sugadinto turto savininkui, nei policijai, pasišalino, eismo įvykio metu padaryta žala (5409,72 Eur), viršijanti penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių - tokiais veiksmais A. S. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. S. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Teismas daro išvadą, kad A. S. padaryti nusižengimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs. Nors pažeidėjas, padaręs eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijos įstaigai ar sugadinto turto savininkui (nukentėjusiajam), tačiau svarbu atkreipti dėmesį į pačias eismo įvykio aplinkybes. Asmenų, kurių sveikatą savo veiksmais A. S. galėjo sutrikdyti, įvykio vietoje nebuvo, automobilio greitis, kaip matyti iš vaizdo įrašo, įvykio metu nebuvo didelis. Apklausiamas administracinio nusižengimo tyrimą atlikusioje institucijoje pažeidėjas neneigė, jog automobilį vairavo būtent jis, kas rodo, kad jis nebuvo abejingas jo neteisėtais veiksmais atsiradusioms pasekmėms. Vertindamas A. S. asmenybę teismas pažymi, jog jis anksčiau nėra padaręs analogiškų administracinių nusižengimų, susijusių su eismo įvykio sukėlimu ar neteisėtu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant A. S. administracinę nuobaudą – baudą, ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Skaitmeninė laikmena su vaizdo medžiaga, nutarimui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. S. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, - 10 Eur (dešimties eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, - 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; Nr. LT78 7290 000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis - ROIK: 20110355458.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė