Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2014 m. balandžio 2 d. 10.15 val. kelio Šiauliai-Pasvalys 13 kilometre, Šiaulių rajone automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. L., be gabenimą ar įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno naudotas lengvojo automobilio pneumatines padangas – 83 vnt., vieneto kaina 21,22 Lt, naudotus lengvojo automobilio lietus ratlankius su padangomis – 11 vnt., vieneto kaina 23,57 Lt, naudotus lengvojo automobilio ratlankius su padangomis – 4 vnt., vieneto kaina 23,57 Lt, naudotus lengvojo automobilio lengvo lydinio ratlankius - 1 vnt., kurio svoris 10 kg, vieno kilogramo kaina 4,80 Lt, viso sulaikyto krovinio vertė 2162,81 Lt, tai sudaro 16,637 MGL.

A. L. teismo posėdžio metu prisipažino administracinio teisės pažeidimo padarymu ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Teisme paaiškino, kad jis viską vežė draugams. Važiavo, nes vienas draugas prašė nuvežti langus, o atgal važiuojant parvežti, nes girdėjo, kad galima pigiai nupirkti padangų, kai kur galima tų padangų paimti už dyką, todėl draugai paprašė parvežti. Jis nupirko 83 vnt. padangų ir 4 ratlankius, o kitas padangas važiuojant pro garažus jam atidavė žmonės, jie jam atidavė 12 vnt., tas padangas gavo už dyką. Grįžtant jį sustabdė muitinės pareigūnai. Veždamas padangas jis turėjo tik vieną dokumentą, jį tikrino Švedijos muitinėje ir praleido, Latvijoje irgi tikrino, prašė dokumentų, jis padavė, paprašė atidaryti autobusiuką, viską apžiūrėjo, jis jiems parodė 83 vnt. padangų įsigijimo dokumentą - invoisą. Tuo metu viskas gerai buvo ir jie jį paleido. Paskui su M. B. prie Lietuvos sienos pradėjo ieškoti to dokumento, kad pirko 83 vnt. padangų, ir jie to dokumento neberado. Jis nežino, ar jis nusimetė automobilyje, ar kažkur muitinėje. Važiavo toliau, nes nebeliko ką daryti. Lietuvoje sustabdė muitinės pareigūnai ir nebeturėjo jiems ką parodyti. Mano, kad pametė tą dokumentą ar pasiliko muitinėje pas pareigūnus, kurie prašė pateikti visus dokumentus ir jis jiems pateikė dokumentus. Pirminiame paaiškinime nenurodė, kad kažką pirko, o nurodė, kad viską Švedijoje prisirinko prie garažų, padangas, išmestas į sąvartyną, nes nerado to dokumento dėl pirkimo ir nežinojo, ką jiems pasakyti. Jo klausė, ar turi dokumentus, sakė, kad jis neturi jokių dokumentų, o teisme teigia, kad jis buvo tų prekių įsigijęs. Į priekį važiavo vienas, tas padangas pirko irgi vienas, atgal važiavo ne vienas, kartu su juo važiavo M. B., jį pasiėmė iš Stokholmo, kartu su keturiais ratais. Iš protokole nurodytų daiktų jis vežėsi 83 vnt. pirktų padangų, dar 12 padangų prisirinko, o M. B. buvo keturi ratlankiai su padangomis, visa kita jis vežė sau. Buvo išrašytas ne važtaraštis, o „invoisas“ ir jį jam išrašė Švedijos pardavėjai, kai išrašė, padavė, ant to lapo buvo parašyta, kad už 83 vnt. padangų ir 4 vnt. ratlankių sumokėjo 1312 kronų. Kvitų neberado išvažiavęs iš Latvijos muitinės, tuo momentu neturėjo, o paskui susiskambino su draugu, kuris gyvena netoli tos vietos, kur pirko padangas, jis nuėjo ir paprašė, jam jis kvitą įdėjo į voką ir turėjo šiomis dienomis gauti laišką. Tačiau to kvito kol kas dar negavo. Draugas atsiuntė lapą, kad išsiuntė tą kvitą paštu. Jo kelionės tikslas į Švediją buvo ne komercinis, jis vežė 4 vnt. langų draugui, kuris dirba statybose, jis jo prašė, o atgal jo paprašė parvežti, nes girdėjo, kad galima gauti ir prisirinkti pigiai padangų, jo prašė dėdė A. J., dar prašė draugas, kuris turi daug automobilių, ir jis sutiko. Jis vežė padangas draugams, ne sau, jis turi tik vieną transporto priemonę. Tas padangų kiekis turint daug draugų, pažįstamų nėra labai didelis. Už šitas visas padangas, kiek jis ten sumokėjo, būtų už tą patį atidavęs, o dėdei dovanų parvežęs ir viskas, ne užsidirbimui jas vežė. Šiuo metu jis niekur nedirba, padangom jis neprekiauja, yra registruotas darbo biržoje, ieško darbo. Pateiktų teismui rašytinius įrodymus iš Švedijos, kad iš tikrųjų buvo tas įsigijimą ir gabenimą patvirtinantis dokumentas, kuris suteikia teisę ir leidžia LR tam tikrą kiekį gabenti. Kai buvo sulaikytas su transporto priemone, M. B. sakė, kad jo yra 4 vnt. padangų su lietais ratlankiais, kad paliktų jas. Muitinės pareigūnai nepatikėjo, iš pat pradžių lyg norėjo grąžinti, bet paskui kažkur pradėjo skambinti, po pokalbio vėl atgal į krūvą sudėjo, sakė, kad jų M. B. negrąžins, prašė parodyti jų įsigijimo dokumentus, nors jis ir sakė, kad jos yra grynai jo. Jei būtų nubaustas, tų padangų vertė būtų žala, jis sumokėjo už padangas, kurias vežė draugui, tai būtų žala, kuri jį skaudžiai paliestų, nes yra bedarbis, turi skolų antstoliams. Žadėjo susimokėti antstoliams, bet kad neliks iš ko jiems sumokėti, teistas nėra. Yra nevedęs, gyvena su motina, tėvas gyvena atskirai, jie abu invalidai ir turi jais abiem rūpintis.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas Vilmantas Poškus teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolas surašytas teisingai, o šitas administracinis teisės pažeidimas yra pavojinga veika, kai prekės gabenamos be įsigijimo, gabenimo dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių jie buvo nepaimti. Šiaip yra suformuota ir teismų praktika, todėl ar būtų pateiktas įsigijimo dokumentas ar važtaraštis, tai tikrai nešalintų paties pažeidimo. Jeigu yra duomenų, kad galbūt keturios padangos priklauso asmeniui, kuris tuo metu vyko, bet nepateikė dokumento, tai aišku paliekama teismui spręsti, ar tuos keturis ratus palikti, ar konfiskuoti.

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad pažeidėją prisimena dėl įvykio, buvo gabenamos padangos be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Ji patikrino automobilį, nustatė pažeidėją, pildė protokolą. Rašė protokolą ir pastebėjo važiuojantį autobusą, kolegės paprašė tą autobusą sustabdyti. Atliekant patikrinimą autobuse, buvo rastos prekės - dviratis, monitorius, šaldytuvas, skalbimo mašina, padangos ir keli ratlankiai. Kadangi vairuotojas neturėjo gabenamoms padangoms jokių dokumentų, o kiekis komercinis - 102 padangos, buvo priimtas sprendimas, kad tai pažeidžia ATPK 163¹¹ str. nuostatas, todėl buvo surašytas protokolas. Pažeidėjas įvykio vietoje paaiškino, jog padangos ne jo, jos priklauso M. iš Panevėžio, kad ji prekiauja turguje, kad visas padangas gabeno jo nurodytai M. Taip pat paaiškino, kad tas padangas gavo susirinkęs kažkur užsienyje kaip nereikalingas, nenurodė apie tai, kad būtų įsigijęs, pirkęs ar kažkokio dokumento ieškojęs. Nesakė, kad neranda, kad ieško, pažeidėjas neieškojo ir neturėjo dokumento. Iš karto pasakė, kad nieko neturi, kam čia to reikia. Pažeidėjas važiavo ne vienas, buvo keleivis, kuris yra atvykęs į teismą, iš matymo tas pats asmuo. Iškraunant prekes iš transporto priemonės, pažeidėjas minėjo, kad dalis padangų priklauso keleiviui. Kai buvo pradėtos krauti, anot jo, jam priklausančios padangos, jis pasakė, kad tai yra jo padangos, bet įrodyti, kad tai yra jo padangos nei įsigijimo dokumentu, nei kitokiu būdu jis negalėjo. Kadangi transporto priemonėje buvo daug padangų, tai jie negalėjo atskirti, kad galbūt čia kitam asmeniui priklausančios padangos kaip asmeniniai daiktai, todėl buvo sulaikytos visos padangos. Liudytojas nurodė, kad jam priklauso vienai transporto priemonei priklausančios padangos, kiek pamena, keturi vienetai. Pažeidėjo transporto priemonė buvo sustabdyta, kiek pamena, 1.15 val. Paskui buvo važiuota išsikrauti į Šiaulių tiekimo bazę, išsikrovė padangas maždaug per valandą, keleivis pasakė, kad padangos jo, iškrovimo ant rampos metu, praėjus tam tikram laiko tarpui. Paprašė įrodyti, kad tai yra jo keleivio padangos, kuris sėdėjo toje pačioje transporto priemonėje, nes jis teigė: „tų padangų nekraukite, jos yra mano“. Jei žmogus vežasi asmeninius daiktus, jeigu šiuo atveju transporto priemonėje būtų buvęs tik vienas komplektas padangų, tai galima būtų traktuoti kaip asmenines, savo reikmėm, savo transporto priemonei vežamas padangas, bet šiuo atveju buvo ne tik vienas komplektas, iš viso 102 padangos, tai kaip galima nustatyti, kad tos 4 padangos priklauso keleiviui, neturint nei jokių dokumentų, įrodančių, kad tai jo padangos. Kai pasakė, kad keturios padangos yra jo, jų kažkaip atskirai nepažymėjo, todėl kad šias padangas gabeno pažeidėjas. Jei keleivis pirko tas padangas, galėjo pateikti automobilio, ant kurio bus dedami ratai, dokumentus, ji prašė to automobilio dokumentų, bet šiuo atveju jis nieko jiems nepateikė. Jei jis įrodytų, kad tai yra jo, pateiktų įsigijimo dokumentą, jam būtų grąžinę, tų padangų nebūtų sulaikę. Kadangi šiuo konkrečiu atveju padangos buvo su automobilio markės žymenimis. Sustabdytas vairuotojas elgėsi arogantiškai, buvo šioks toks sąmyšis. Vairuotojas elgėsi nemandagiai, nekultūringai, matyt pyko dėl to, kad yra sulaikomos prekės. Kai stabdė, pažeidėjas sustojo, jis nepažeidė teisės aktų, kurie reglamentuoja kiekvieno mūsų elgesį su pareigūnais. Be jos buvo dar du pareigūnai, tai D. J. ir S. Š.. Visi jie bendravo su pažeidėju.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra iškviestas į posėdį. Jis lapkričio mėnesį buvo Švedijoje su savo automobiliu ir pasikeitė padangas, buvo žiema, ten gyvena jo draugas. Buvo grįžęs į Lietuvą ir kovo mėn. vėl nuvyko pas draugą. Ten sužinojo, kad A. L. atvažiuoja į Švediją. Žinojo, kad jis atvažiuoja su autobusiuku, su juo susiskambino, prie to paties paprašė, kad parvežtų jo transporto priemonės ratus, kuriuos buvo palikęs pas draugą ir dar keletą turimų asmeninių daiktų - buvo du televizoriai, šaldytuvas, slidės. Važiuojant namo, tikrino Švedijoje, Latvijoje. A. L. turėjo dokumentus, jis jų nežiūrėjo, kai pareigūnai prašė jo pateikti, jis ir rodė jiems dokumentus, bet kokius, jis nežino, nesigilino, nežino, ar ten švediškai ar angliškai, jis švediškų nelabai supranta, bet kažkokie buvo. Ar jie įsigijimo, negali pasakyti. Švedijos ir Latvijos pareigūnai žiūrėjo krovinio dokumentus, žiūrėjo ką veža, klausė, kieno čia tie daiktai, jis sėdėjo automobilyje, o A. L. vienas ėjo ir rodė, nes šiaip negalima išlipti ir vaikščioti. Švedų ir latvių pareigūnus matyt, kad tenkino tie dokumentai, kuriuos rodė A. L., pažiūrėjo ir viskas. Po to jau sustabdė pareigūnai Lietuvoje. Pareigūnai rado tai, ką vežė, pilnas autobusiukas buvo pridėtas padangų ir kitų daiktų. A. L. sakė, kad veža tas padangas dėdei ir draugams. Jis pasakė, kad įrašytų į pasiaiškinimą, kad veža ratus E. S., nes dokumentaliai mašina yra ne jo vardu, bet ta mašina yra jo šeimos. Apklausdami pareigūnai nesiaiškino aplinkybių, jo taip pat pareigūnai neapklausė. Iš tų padangų savo jis vežė keturis ratus. Turi dokumentus automobilio, tai automobilis jo vaikų mamos, automobilis jos vardu, bet naudojasi kartu. Automobilis „Volkswagen Sharan“ yra jų šeimos ir tos padangos buvo tinkamos būtent tam automobiliui, turi šio automobilio dokumentus. Kad ji yra tikrai jo vaikų mama, matosi iš vaikų gimimo liudijimų. Tos padangos, kurios buvo jo, nebuvo pažymėtos, tiesiog tinkamos automobiliui „Sharan“ ir vienintelės buvo tokios tarp visų kitų padangų. Jis pareigūnams iš karto pasakė, kad jų nekrautų, nes važiavo iš karto į sandėlį ir sakė, kad čia keturios padangos yra jo asmeninės. Jie iš pradžių lyg reagavo, nekrovė, po to pasiskambino kažkur ir jiems pasakė viską konfiskuoti. O po to, kai buvo ofise, pasakė, kad jis atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku ir viskas. Keturių ratų įsigijimo dokumentų neturi, juk mašiną perkant niekas nieko neduoda. Informavo pareigūnus, kad tai jo padangos, kai jie nuvažiavo į vietą, kai pradėjo iškrauti. Jis nesakė, kad jo yra 30 padangų ar 40. Jo buvo prašyta dokumento, įrodančio, kad tai yra jo nuosavybė, tai buvo grynai jo automobilio padangos. Jo automobilis „Volkswagen Sharan“, jo buvo 4 lieti ratai - ratlankiai su padangom. Pareigūnai tų keturių ratų nepasižymėjo, nors jis konkrečiai buvo nurodęs pareigūnams kurie yra jo, buvo atkrovę juos į šalį, jis krovikams iš karto pasakė, kad krautų juos į šalį, nes jų jis neduos, vienas pareigūnas sakė, bus kaip bus ir teisme nuspręs, ar atiduoti. Po to įvykio jautėsi labai blogai. Jis, grįžęs namo, parašė į Šiaulių apskrities VPK, kad neteisėtai paėmė jo asmeninius ratus, kurie priklauso jo šeimos automobiliui. Ir dabar labai susijaudinęs, netgi nežino ką pasakyti, nes tikisi, kad čia įvyko kažkoks nesusipratimas iš pareigūnų pusės. Muitinės pareigūnai neprašė parodyti tos transporto priemonės, nuo kurios buvo nuimti ratai, registracijos liudijimo. O jis tuo metu su savimi šio dokumento neturėjo, nes važiavo A. L. automobiliu. Jei būtų pareikalavę vėliau, būtų juos pristatęs, jis šiandien į posėdį atvyko tuo pačiu automobiliu „Volkswagen Sharan“, šiai dienai pažintų savo ratus.

Motyvuojamoji dalis

Be A. L. paaiškinimų, liudytojų parodymų teismo posėdžio metu, jo kaltė įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 4LMC802589 (4 b. l.), A. L. pasiaiškinimu (5-6 b. l.), Klaipėdos teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyrio teikimu dėl informacijos pateikimo apie gabentų prekių vertę (7 b. l.), fotonuotraukomis (9-10 b. l.), pažyma apie administracines nuobaudas (11, 24-25 b. l.), M. B. pareiškimas (27-28 b. l.), VĮ „Regitra“ pažyma apie A. L. priklausančią transporto priemonę (32 b. l.), fotonuotraukos (61-63 b. l.), automobilio „VW Sharan“, priklausančio E. S., registracijos liudijimo kopija (64 b. l.), prekių įsigijimo dokumentas sąskaita-faktūra su vertimu į lietuvių kalbą, Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-05-14 daiktų (prekių) apžiūros protokolas Nr. 136 S.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ATPK 163¹¹ straipsnyje įtvirtinta veika užtraukia administracinę atsakomybę, kai prekės gabenamos be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N556-148/2007, N62-2709/2010). Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N14–1220/06, Nr. N16–266/2007). Pažymėtina, kad šio pažeidimo sudėtis yra formalioji. Kvalifikuojant veiką pagal aptariamą straipsnį, būtina nustatyti du momentus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. L. važiavo iš Švedijos ir jo vairuojamas autobusas buvo sustabdytas muitinės pareigūnų. Patikrinus transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad autobuse buvo gabenamos padangos ir ratlankiai su padangomis. Muitinės pareigūnams paprašius pateikti gabenamo krovinio dokumentus, A. L. dokumentų pareigūnams nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad visas padangas jis Švedijoje susirinko išmestas prie garažų į sąvartyną. Tuo tarpu teismui jis teigė, kad 83 vnt. padangų jis nusipirko Švedijoje, taip pat teismui jis pateikė ir 83 vnt. padangų bei 4 vnt. ratlankių įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Aiškindamas parodymų pasikeitimo priežastis, A. L. teigė, kad sustabdžius jį Lietuvos muitinės pareigūnams, jis nerado dokumento dėl pirkimo, todėl ir nežinojo, ką pasakyti pareigūnams. Teisme apklausta liudytoja I. B. taip pat patvirtino, kad sustabdžius transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją patikrinus, buvo rastos padangos ir ratlankiai su padangomis, tačiau A. L. prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentų nepateikė. Pažymėtina, kad gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau, pvz. nagrinėjant bylą teisme, įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kvalifikavimui neturi ir nėra pagrindas atleisti prekes (krovinį) gabenantį asmenį nuo administracinės atsakomybės, nes kaip minėta, ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika laiko prekių gabenimą be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad LR ATPK 163¹¹ pastaboje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys šio kodekso 163² straipsnyje nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Nagrinėjamu atveju A. L. teismui pripažino, kad padangas ir ratlankius gabeno ne sau, o dėdei ir draugams. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas M. B.. Be to, iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad A. L. savo vardu yra registravęs tik vieną transporto priemonę, t.y. „Mercedes Benz 310“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokios aplinkybės bei gabentų padangų ir ratlankių kiekis tik patvirtina, kad A. L. vežamas krovinys nebuvo skirtas jo asmeniniam vartojimui, asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.

Teisme nagrinėjant bylą, paaiškėjo, kad kartu su A. L. įvykio metu važiavo ir jo draugas M. B.. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L., bet ir teisme liudytoju apklaustas pats M. B. ir liudytoja apklausta muitinės pareigūnė I. B.. Nagrinėjamu atveju paaiškėjo, kad tarp A. L. įsigytų ir gabentų padangų bei ratlankių su padangomis, 4 vnt. lengvojo automobilio lietų ratlankių su padangomis buvo M. B.. Teismas nustatė, kad muitinės pareigūnams sustabdžius A. L. vairuojamą transporto priemonę ir paimant gabentas padangas bei ratlankius su padangomis, ne tik A. L., bet ir pats M. B. pareigūnams nurodė, kad 4 vnt. ratlankių su padangomis priklauso pastarajam. Teisme apklausta I. B. taip pat patvirtino tokias aplinkybes, tačiau teigė, kad M. B. tyrimo metu nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio savo nuosavybės teisės į gabentus daiktus. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą teisme, M. B. pateikė teismui savo šeimos automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopiją, iš kurios matyti, kad automobilis priklauso E. S., kuri, kaip nurodė M. B., yra jo vaikų mama. Kaip jau minėta, ATPK 163¹¹ straipsnio pastaboje pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys šio kodekso 163² straipsnyje nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Teisme išnagrinėjus bylą nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti, kad 4 vnt. lengvojo automobilio lietų ratlankių su padangomis, priklausančių M. B., buvo skirti kitokioms nei asmeninėms reikmėms tenkinti, kas leidžia teismui neginčijamai teigti, kad M. B. priklausantys 4 vnt. lengvojo automobilio lietų ratlankių su padangomis yra jo šeimos nuosavybė, skirta jo asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.

Dėl tokių priežasčių A. L. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, pašalinant iš kaltinimo 4 vnt. automobilio lietų ratlankių su padangomis, apžiūrėtų ir aprašytų Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-05-14 daiktų (prekių) apžiūros protokolu Nr. 136 S, atitinkamai tikslintina ir bendra gabentų prekių vertė, nurodant, kad gabentų prekių vertė yra 2162,81 Lt, o tai sudaro 16,637 MGL.

Tokių aplinkybių visumos analizė, gabento krovinio vertė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad A. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 2 dalį.

A. L. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Be to, A. L. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu, neturi, yra nedirbantis, siekia įsidarbinti, todėl registruojasi Lietuvos darbo biržoje, pateikti duomenys iš antstolių rodo, kad iš jo yra išieškomos skolos, SODROS duomenys rodo, kad A. L. yra įsiskolinęs Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimus už savarankiškai dirbantį asmenį. Tokios aplinkybės duoda pagrindo pripažinti A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties (ATPK 31 str. 1 d. 3 p.). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad A. L. metų laikotarpyje administracine tvarka už tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi galiojančių administracinių nuobaudų už kitos rūšies administracinės teisės pažeidimų padarymą. Todėl, atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir neesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad A. L. savo gyvenamojoje vietoje yra teigiamai charakterizuojamas, abu tėvai, kuriais rūpinasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi neįgalumą, baudžiamas už nežymiai didesnės vertės krovinio, nuo kurio iškyla administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalį, t.y. 2162,81 Lt (16,637 MGL) vertės padangų ir ratlankių gabenimą be įsigijimo dokumentų, atsižvelgtina ir į tai, kad teismui A. L. pateikė gabenamų prekių įsigijimo dokumentus, kuriuos, kaip paaiškėjo, galėjo netyčia pasilikti jį tikrindami kitos šalies muitinės pareigūnai ir jam negrąžinti, todėl teismo vertinimu A. L. veiksmais kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai padaryta nebuvo, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda (ATPK 30, 30¹, 31 str.). Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, nes nors ir minimalios 1500 Lt baudos paskyrimas su gabento krovinio konfiskavimu, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 500 Lt dydžio bauda be prekių (krovinio) konfiskavimo, būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Daiktai - 4 vnt. lengvojo automobilio ratlankių su padangomis, apžiūrėti ir aprašyti Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-05-14 daiktų (prekių) apžiūros protokolu Nr. 136 S, grąžintini M. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, A. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą be krovinio (lengvojo automobilio pneumatinių padangų – 83 vnt., lengvojo automobilio lietų ratlankių su padangomis – 11 vnt., lengvojo automobilio ratlankių su padangomis – 4 vnt., ir lengvojo automobilio lengvo lydinio ratlankio 1 vnt., kurio svoris 10 kg) konfiskavimo.

Daiktus - 4 vnt. lengvojo automobilio ratlankių su padangomis, apžiūrėtų ir aprašytų Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-05-14 daiktų (prekių) apžiūros protokolu Nr. 136 S, grąžinti M. B..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.