Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-317-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
1A-432-317-2010
Teisminio proceso Nr.
61-1-875-2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
T. D.
Nukentėjusysis
Ž. V., V. C., Ž. J.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas
P. A. Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-432-317/2010Teisėjas Romaldas Šuliokas (Proceso Nr. 61-1-875-2006)
Procesinio sprendimo kategorija: (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Vitai Beleckaitei, Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam T. D., jo gynėjams R. Č., R. K., nukentėjusiems Ž. V., V. C., Ž. J., nukentėjusiojo Ž. J. atstovui-advokatui Georgijui Zavtrakovui, specialistams Onai Lukoševičienei ir Linai Lazarenko, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl 2010 m. kovo 30 d. J. rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. -10 MGL (1250 litų) dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista Ž. J., Ž. V., J. B., V. C. kiekvienam po 431, 60 Lt neturinės žalos.

Iš T. D. priteista Ž. J., Ž. V., J. B., V. C. kiekvienam po 1000 litų neturtinės žalos ir po 500 litų bylinėjimosi išlaidų bei 172 Lt proceso išlaidų valstybei.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. nuteistas už tai, jog 2006-08-07 apie 16.15 val., privažiavime prie kelio (duomenys neskelbtini) 3.500 km. (dabar kelias (duomenys neskelbtini)), kuriame leistinas važiavimo greitis apribotas iki 90 km/h, vairuodamas automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas neleistinu 110 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus: KET 175.1 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „lengvaisiais automobiliais ... keliuose su asfalto ar betono danga – leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu ...“; KET 53 punkto reikalavimų nurodymą, kad „...eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo...“; KET 172 punkto reikalavimą, nurodantį, kad “...vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio..., pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą..., eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios... kliūties“; KET 180.3 punkto reikalavimų nurodymą, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nevykdydamas šių reikalavimų, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. J..

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog tokie veiksmai atitinka nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 1d.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog 2006-08-07 apie 16.15 val. vairuodamas automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavime prie kelio (duomenys neskelbtini) 3.500 km. (dabar kelias (duomenys neskelbtini)), kur leistinas važiavimo greitis apribotas iki 90 km/h, važiuodamas neleistinu 110 km/h greičiu, T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus: KET 175.1 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „lengvaisiais automobiliais ... keliuose su asfalto ar betono danga – leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu ...“; KET 53 punkto reikalavimų nurodymą, kad „...eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo...“; KET 172 punkto reikalavimą, nurodantį, kad “...vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio..., pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą..., eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios... kliūties“; KET 180.3 punkto reikalavimų nurodymą įsitikinti, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms.

Nevykdydamas šių reikalavimų, T. D. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu Ž. J.. Šio eismo įvykio metu automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui Ž. J. bei keleiviams Ž. V., J. B. ir V. C. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: Ž. J.- kairio šlaunikaulio skeveldrinis lūžis, kairio blauzdikaulio vidinio kulkšnies lūžis, erozijos dešinės akies ragenoje, trauminis abiejų akių ragenų bei junginių uždegimas; Ž. V.-žaizdelė galvoje, VI šonkaulio lūžimas kairėje; J. B.-muštinė žaizda kairiame kelyje, kairio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas; V. C.-žaizda kairio antakio srityje, VI-VII-VIII šonkaulių lūžimas kairėje.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde prašė pakeisti J. rajono apylinkės teismo 2010-03-30 nuosprendį-dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 1 d. jį išteisinti, nesant įrodymų, jog jis įvykdė šią nusikalstamą veiką.

Skunde nurodo, jog 2006-08-07 autoįvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad eismo taisykles grubiai pažeidė automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Ž. J., kurio vairuojamas automobilis staiga išvažiavo iš šalutinio keliuko (nuovažos į sodybą) prieš pat jo vairuojamą automobilį, nepalikdamas jam galimybės išvengti automobilių susidūrimo.

Apylinkės teismo nuosprendį jis laiko nepagrįstu ir neobjektyvių, kadangi teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė jo kaltę dėl įvykusios avarijos. Nuosprendyje nesiremiama tuo, kad teismo metu jis tvirtino, jog jam dar būnant ligoninėje sunkioje būklėje ir atliekant jo pirmą apklausą, jį suklaidino tyrėjo tyčia neobjektyviai pateikti avarijos duomenys ir melaginga įvykio vietos schema, kurioje nebuvo užfiksuota šoninės nuovažos į gyvenamąją sodybą, iš kur išvažiavo Ž. J. vairuojamas automobilis VW Passat. To pasėkoje jis buvo įtikinėjamas, kad prieš susidūrimą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nespėjo iš jos sugrįžti.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas rėmėsi neobjektyviai sudarytu įvykio planu, kuriame buvo neparodyta, jog autoįvykio vietoje buvo nuovaža-keliukas į šalia esančią sodybą, iš kurios ir iššoko Ž. J. vairuojama automašina. Ekspertams nebuvo pateiktas ir nebuvo įvertintas detalus kelio planas(T.2 b.l. 119), dėl ko bylos tyrime ir nuosprendyje įtvirtinta melaginga nuostata, kad autoavarija įvyko automašinoms važiuojant priešpriešiais ir susidūrinąs įvykęs priešingoje eismo juostoje.

Skundo autoriaus tvirtinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, neobjektyviu autoįvykio schemos pateikimu jam buvo daromas psichologinis poveikis, kurio tikslas buvo įteigti jam jo kaltę išvažiavus į priešingą eismo juostą ir būtent dėl to įvykus avarijai. Apelianto teigimu, tiek VW Passat vairuotojas, tiek du iš trijų buvusių jame keleivių yra dirbę J. policijos komisariate, todėl šios bylos tyrimas iš pat pradžių buvo neobjektyvus ir tendencingas. Tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino. Nors būtent jos buvo lemiamos atliekant byloje neobjektyvų ikiteisminį tyrimą.

Skunde nurodoma, jog teismas visiškai neįvertino autoįvykio metu susidūrusių automobilių vairuotojų blaivumo klausimo, nors byloje buvo nustatyta, kad jis automobilį vairavo blaivus, o Ž. J. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad Ž. J. vairuojamo automobilio keleiviai V. C. ir J. B., būdami neblaivūs, negalėjo tiksliai įvertinti autoįvykio aplinkybių, tačiau jų parodymais teismas tiki ir remia jais nuosprendį.

Apelianto teigimu, byloje dalyvavę ekspertai L. Lazarenko, V. Šakėnas ir O. Lukoševičienė patvirtino, jog autoįvykio aplinkybės buvo netiksliai ir nepakankamai ištirtos- neišmatuoti abiejų automobilių nuvažiavimo po susidūrimo nuo kelio pėdsakai, neužfiksuoti pakelės griovių pločiai, gyliai, šlaitų nuolydžiai, automobilių fotografijos darytos be mastelio, neatspindint jų deformacijų, padaryti kiti ištyrimo netikslumai. Dėl aplaidžiai ir atmestinai atlikto įvykio aplinkybių ištyrimo ekspertai neturėjo galimybės ekspertiniais metodais nustatyti išsamią šio eismo įvykio eigą ir nustatyti pagrindinę techniniu požiūriu sąlygą, kuri lėmė autoavariją.

Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertės O. Lukoševičienei išvadomis, kurios pilnesnės nei kitų dviejų ekspertų, tačiau teismas jomis nesiremia, nes jos neatitinka liudytojų parodymų. Apeliantas nurodo, jog būtent ši išvada yra paremta objektyviais bylos duomenimis, tuo tarpu parodymai liudytojų, kurių dauguma prieš įvykį bendrai girtavo, yra susiję tarpusavyje sena pažintimi ar buvę bendradarbiai, teismui nesukėlė jokių abejonių.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog teismo nuosprendis remiasi mikroautobusu Mersedes Benz važiavusių keleivių V. Š. ir G. V. parodymais, kad jie matė susiduriant automobilius kairėje kelio pusėje, nors tą mikroautobusą vairavęs bei kelią atidžiai stebėjęs T. G. 200 metrų atstumu matė tik dūžtančius automobilius ir lakstančias jų detales. Tačiau šis liudytojas į teismą nebuvo iškviestas, nebuvo apklaustas, o jo parodymai nebuvo pagarsinti ir nuosprendyje nepaminėti. Parodymų prieštaravimai neišsiaiškinti, o panaudoti prieš apeliantą, nors, jo nuomone, pagal BPK nuostatas turėtų būti priešingai.

Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai remiasi tų pačių liudytojų parodymais teigiančiais, kad susidūrimo metu jo automobilis vartėsi ore, nors įvykio vietos fotonuotraukoje yra užfiksuoti automobilio nuslydimo nuo kelio pėdsakai, kurie paneigia vartymosi ore versiją.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamosiose kalbose pasisakę nuteistasis T. D. bei jo gynėjas R. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokurorė bei nukentėjusiojo Ž. J. atstovas- advokatas G. Zavtrakovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas.

Dėl T. D. apeliacinio skundo motyvų:

Apylinkės teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino T. D. kaltu padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl nepagrįsti skundo teiginiai, jog teismas įrodymus ištyrė neobjektyviai. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Nors nuteistasis T. D. tvirtina, jog autoįvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl Ž. J. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo-pastarajam staiga išvažiavus ir šalutinio keliuko į pagrindinį kelią prieš pat T. D. vairuojamą automobilį, tokie jo teiginiai yra paneigti teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Visuma jų patvirtina kaltinime nurodytas autoįvykio kilimo priežastis ir aplinkybes t.y. patvirtina, jog būtent kaltinamasis T. D., vairuodamas automobilį VW Golf, pažeidęs Kelių eismo taisyklių 175.1, 53, 172, 180.3 punktų reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu ir Ž. J. vairuojamu VW Passat automobiliu.

Byloje apklausti nukentėjusieji Ž. J., Ž. V., V. C. ir J. B. nuo pat tyrimo pradžios ir teisme nuosekliai tvirtino, jog 2006-08-07 jie išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) Ž. J. automobiliu VW Passat, važiavo asfaltuotu keliu į U. kryptimi esančią benzino kolonėlę, niekur užsukę nebuvo ir iš jokio keliuko ar nuovažos į pagrindinį kelią priešais T. D. vairuojamą automobilį staiga neišvažiavo. Jie visi nuosekliai tvirtino, kad Ž. J. važiuojant keliu apie 80-90 km/h greičiu, pamatė nuo U. pusės atvažiuojantį T. D. vairuojamą automobilį VW Golf, kuris išvažiavo priešais juos iš priešingos eismo juostos. Ž. J. dar bandant išvengti susidūrimo su T. D. vairuojamu automobiliu, pradėjus stabdyti ir staiga pasukus vairuojamą automobilį dešinėn link kelkraščio, automobilis VW Golf priekine dalimi trenkėsi į Ž. J. vairuojamą automobilį. Visi nukentėję patvirtino, jog susidūrimas įvyko jų važiuojamojoje eismo juostoje, o T. D. išvažiavo į ją savo vairuojamu automobiliu VW Golf.

Tokius nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. T. Š. paaiškino, jog 2006-08-07 apie 16 val. važiavo kartu su G. V. bei kitais keleiviais T. G. vairuojamu mikroautobusu nuo U. link J. miesto pusės. Kylant į kalną, dar prieš degalinę, jų mikroautobusą aplenkė ta pačia kryptimi važiavęs raudonos spalvos automobilis VW Golf, kuris lenkdamas kirto ištisinę kelio liniją. Liudytojas parodė, jog matė, kaip juos aplenkęs automobilis VW Golf staiga pasukęs vairą į kairę, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais jį atvažiuojančiu automobiliu VW Passat, važiavusiu savo eismo juosta. Automobilio VW Passat vairuotojas, prieš pat susidūrimą pamatęs į jo eismo juostą įšvažiuojantį VW Golf, staigiai suko į kelkraštį, tačiau autoįvykio neišvengė-VW Golf savo kairiuoju sparnu trenkėsi į automobilio VW Passat kairę pusę. Po susidūrimo automobilis VW Passat sustojo kairiame griovyje, o VW Golf kelis kartus vertėsi ir sustojo griovyje dešinėje pusėje pagal savo važiavimo kryptį.

Šio liudytojo parodymais kolegija neturi pagrindo abejoti, nes nėra jokių duomenų, jog jis būtų suinteresuotas duoti parodymus nukentėjusiųjų naudai ar dėl kokių tai kitų motyvų apkalbėtų T. D., be to, juos patvirtina ir nukentėjusiųjų bei liudytojo G. V. parodymai.

O štai nuteistojo parodymais teisme pagrįstas abejones kelia ta aplinkybė, jog apylinkės teismo posėdyje T. Š. parodė, jog po autoįvykio praėjus maždaug mėnesiui, į jam priklausantį telefoną paskambino nuteistojo motina V. D., kuri klausinėjo, kaip įvyko minėtas autoįvykis. Jam smulkiai atpasakojus tas pat aplinkybes, kurias jis nurodė ir teisme, V. D. ėmė jo prašyti, kad jis tyrėjams pasakytų, jog automobilis VW Passat važiavo keliu ne nuo J. pusės, o prieš pat autoįvykį išvažiavo iš šalia įvykio vietos dešinėje pusėje esančios sodybos kiemo. Kadangi taip nebuvo, jis atsisakė taip aiškinti tiek tyrimo metu, tiek ir teisme.

Ši aplinkybė duoda pakankamą pagrindą teigti, jog nuteistojo motina V. D. siekė padaryti poveikį šiam liudytojui, kad jis duotų tyrėjams bei teisme melagingus liudijimus.

Nuteistojo T. D. parodymus teisme bei jo skunde išdėstytas įvykio aplinkybes paneigia ne tik nukentėjusieji bei T. Š., bet ir apylinkės teisme apklausti liudytojai G. V., Š. R., A. D., A. Z., o apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. G.. Jie visi nepatvirtina nuteistojo T. D. iškeltos versijos, jog Ž. J. automobiliu atvažiavo ne nuo J. pusės jam iš priekio, o staiga išvažiavo iš dešinėje nuo jo buvusio šalutinio keliuko, vedančio į ten esančią gyvenamą sodybą.

Nepagrįsti faktiniais duomenimis nuteistojo teiginiai skunde, jog pirminius savo parodymus jis davė būdamas labai sunkioje sveikatos būklėje, kad jį suklaidino tyrėjo tyčia neobjektyviai pateikti avarijos duomenys bei melaginga įvykio vietos schema, kad jis tyrėjo buvo įtikinėjamas, jog dėl autoįvykio yra pats kaltas, todėl ir davė neteisingus pirminius parodymus.

Tokius T. D. parodymus bei jo skundo argumentus paneigia ne tik aptartų liudytojų parodymai, bet ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrėjas T. M., nurodęs, jog jis T. D. ligoninėje apklausinėjo gydytojų leidimu ir ne autoįvykio dieną, o praėjus gan ilgam laikui po įvykio. Jis patvirtino, kad T. D. savo pirminius parodymus davė geranoriškai, niekieno neverčiamas. T. M. jis patvirtino, jog darydamas lenkimo manevrą, nespėjo sugrįžti į savo eismo juostą ir dėl to susidūrė su Ž. J. vairuojamu automobiliu. Apie tai, kad Ž. J. vairuojamas automobilis išvažiavo iš kokio tai šalutinio keliuko, T. D. apklausos metu kalbos nebuvo t.y. T. D. apie tai net neužsiminė.

Tokiais tyrėjo parodymais kolegija neturi pagrindo abejoti, nes iš liudytojo T. D. apklausos protokolo matyti, jog jo pirma apklausa Kauno medicinos universiteto klinikose vyko 2006-08-16 t.y. praėjus devynioms paroms po autoįvykio, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog jis tuo metu dar buvo labai sunkioje būklėje, nesuprato ką kalba ir ant ko pasirašo, todėl buvo suklaidintas tyrėjo.

Tokius jo teiginius paneigia net ir jo motinos- V. D. 2007-03-16 parodymai, kuri nurodė, jog jau įvykio dieną t.y. 2006-08-07 apie 21.30 val. reanimacijos skyriuje ji kalbėjosi su sąmoningu savo sūnumi T. D., kuris jau tą dieną nurodė įvykio aplinkybes t.y. kad susidūrė su Ž. J. vairuojamu automobiliu dėl to, jog šis staiga išvažiavo iš dešinėje pusėje buvusio šalutinio keliuko.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai netikėjo tokiais šios liudytojos parodymais ir juos įvertino kaip siekimą padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. D. teiginius, jog T. D. jau 2006-08-07 t.y. tuoj po įvykio nurodė, jog iš kiemo keliuko dešinėje staiga išvažiavęs Ž. J. vairuojamas automobilis užtvėrė jam kelią ir dėl to jis trenkėsi savo vairuojama automašina į automobilį VW Passat, paneigia ne tik T. D. 2006-08-16 apklausos protokolas, tyrėjo T. M. apklausa, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų T. Š., G. V. ir kt. Pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais teismas turėjo ir dėl to, jog T. Š. teigimu, V. D. telefonu prašė jo melagingai tvirtinti, jog Ž. J. automobilis išvažiavo iš keliuko vedančio į sodybos kiemą. Akivaizdu, jog jei T. D. jau įvykio dieną būtų motinai nurodęs tokias jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, jis tikrai jas būtų nurodęs ir 2006-08-16 t.y. po 9 parų pirmą kartą apklaustas tyrėjo T. M.. Iš šio T. D. apklausos protokolo matyti, jog jis ikiteisminio tyrimo pradžioje apie jokį keliuką ir iš jo išvažiavusį Ž. J. automobilį nekalbėjo.

Apylinkės teismas nuosprendyje aptarė visus teisme ištirtus įrodymus, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad buvo remtasi tik neobjektyviai sudarytu įvykio planu, o ekspertams nebuvo pateiktas ir nebuvo įvertintas detalus kelio planas. Visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai buvo pateikti tyrimus atlikusiems specialistams ir visi jie vienaip ar kitaip atsispindėjo pateiktose išvadose ar jų paaiškinimuose teisme, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Kolegija aukščiau aptartais motyvais atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo teiginius, kad jam buvo daromas psichologinis poveikis, kurio tikslas buvo įteigti jo kaltę. Atmestini kaip nemotyvuoti bei nepagrįsti ir teiginiai, kad tyrimas buvo tendencingas, neobjektyvus dėl to, jog VW Passat vairuotojas bei jo keleiviai yra dirbę J. policijos komisariate.

Autoįvykio metu susidūrusių automobilių vairuotojų blaivumo klausimas būtų aktualus, jei autoįvykio kaltininku būtų pripažintas Ž. J.. Gi šiuo atveju kaltininku pripažintas T. D., vairavęs automobilį blaivus, todėl Ž. J. girtumas T. D. kaltei bei nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Apeliantas visiškai nemotyvuotai teigia, kad Ž. J. vairuojamo automobilio keleiviai V. C. ir J. B., būdami neblaivūs, negalėjo tiksliai įvertinti autoįvykio aplinkybių. Iš jų parodymų matyti, jog autoįvykio aplinkybes šie nukentėjusieji įvertino taip, kaip jas ir matė. Kad tos jų nurodytos aplinkybės prieštarauja T. D. pateiktiems duomenims, neduoda pagrindo abejoti šių nukentėjusiųjų parodymais.

Visiškai suprantamas ir paaiškinamas apylinkės teismo sprendimas nuosprendyje remtis mikroautobusu Mersedes Benz važiavusių keleivių V. Š. ir G. V. parodymais, kurie matė susiduriant automobilius kairėje kelio pusėje, nes šie liudytojai būtent ir patvirtino jų matytas autoįvykio aplinkybes. Tai, kad mikroautobusą vairavęs T. G. nematė paties automobilių susidūrimo momento ir jų išsidėstymo kelyje prieš pat autoįvykį, gali būti paaiškinama tuo, jog jis kaip vairuotojas stebėjo kelią betarpiškai priešais savo vairuojamą transporto priemonę, o ne kelią daugiau nei 200 metrų atstumu t.y. kaip V. Š. ir G. V., galėję stebėti kelią laisvai jų norimu atstumu ir apimtimi. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šių trijų liudytojų parodymai yra prieštaringi. Jie ne tik kad neprieštarauja vieni kitiems, bet ir papildo vieni kitus priklausomai nuo to, kokias aplinkybes kiekvienas šių liudytojų matė betarpiškai prieš autoįvykį ir paties autoįvykio metu: V. Š. ir G. V. matė automobilių išsidėstymą ir jų susidūrimą, o T. G. matė tik tai, kas vyko jau po susidūrimo t.y., kad tolumoje pabiro automobilių detalės, o automobilis VW Golf vartėsi dešiniajame kelkraštyje. T. G. parodymų apeliacinės instancijos teisme nepaneigė ir pats nuteistasis, patvirtinęs, jog jo vairuojamas automobilis iš tikrųjų po autoįvykio vertėsi.

Kolegija nesutinka su skundo autoriaus teiginiais, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertės O.Lukoševičienės išvadomis, kurios yra pilnesnės nei kitų dviejų ekspertų-V.Šakėno ir L.Lazarenko išvados.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta nepriklausomos specialistės O.Lukoševičienės išvada. Pažymėtina tai, jog sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį neturi teismo ekspertizės akto statuso. Specialistės O. Lukoševičienės išvados užfiksuotos rašytiniame dokumente, pavadintame „specialisto išvada“, padarytame advokatų „Zabiela ir Zabielaitė“ kontoros prašymu, pagal LR BPK 88 straipsnį nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada pagal BPK 90 straipsnį, todėl nėra pagrindo suteikti šiam dokumentui suteikti pirmenybės.

Išvada specialistės O.Lukoševičienės, kuri nėra įtraukta į specialistų ir ekspertų sąrašą, nėra prisiekusi kaip specialistė bei ekspertė ir prieš atliekant tyrimą nebuvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą, gali būti vertinama tik kaip konsultacinė. Apylinkės teismas šios specialistės išvada pagrįstai nesivadovavo, kadangi ji neatitiko visumos kitų teisme ištirtų įrodymų ir net prieštaravo byloje esantiems objektyviems įrodymams.

Visiškai nepagrįstai apeliantas nurodo, jog būtent ši išvada yra paremta objektyviais bylos duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, jog O.Lukoševičienė išvadoje remiasi tik paties nuteistojo parodymais bei jo pateikta ir tik jam naudinga dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, neatsižvelgiant nei į nukentėjusiųjų, nei į liudytojų V. Š., G. V. Š. R., A. D., A. Z. parodymus, kitus teisme ištirtus įrodymus.

Kolegija, susipažinusi su visais byloje esančiais specialistų tyrimais, daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė ir nesivadovavo O.Lukoševičienės padarytomis išvadomis, nes jos neišsamios, neobjektyvios ir net tendencingos, pagrįstos tik pasirinktinai pateikta medžiaga, o ne visa bylos medžiaga.

Atliekant tyrimą dėl šio eismo įvykio buvo paskirta atlikti eilė užduočių specialistams.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-06-19 specialisto išvadoje specialistas nurodė, jog tikėtina, kad automobilių „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko kelio Jonava- A 6 važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, ties įvykio vietos apžiūros plane užfiksuota galima susidūrimo vieta, o automobilių „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo eiga tikėtina buvo tokia: automobilis „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. D., vairuotojui važiuojant link J. apie 110 km/h greičiu ir nusukinėjant į dešinę, automobilis priekinės dalies kaire puse trenkė į priešpriešiais apie 47 km/h greičiu važiavusio ir vairuotojo Z. J. iš kairės į dešinę nusukinėjamo automobilio ,,VW Passat" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daugiau kairį šoną; susidūrimo metu automobilis „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir dešiniuoju šonu slinkti važiavimo kryptimi link kelio dešiniojo krašto, po to per dešinį šoną vertėsi per stogą ir nuo susidūrimo vietos automobilio svorio centrui persislinkus apie 48 m atstumą, automobilis atsistojo ant ratų padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sukosi prieš laikrodžio rodyklę, daugiau dešiniuoju šonu judėdamas link kelio dešiniojo krašto, jo svorio centrui persislinkus nuo susidūrimo vietos apie 10 m atstumą, tai pat sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Prieš eismo įvykį automobilio „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. D. tikėtina, kad lenkė, važiuodamas kelio A 6- Jonava važiuojamosios dalies kaire puse, o betarpiškai prieš susidūrimą nusukinėjo automobilį link kelio dešiniojo krašto. Tikėtina, kad prieš susidūrimą automobilis „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Ž. J. važiavo kelio Jonava- kelias A 6 važiuojamosios dalies kaire puse ir betarpiškai prieš susidūrimą vairuotojo taip pat buvo nusuktas link šio kelio dešiniojo krašto.

Specialistas konstatavo, jog nustatyti, ar automobilis „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo išvažiuoti iš keliuko esančio kairėje pusėje, žiūrint nuo J. miesto pusės, negalima, kadangi šis keliukas įvykio vietos apžiūros protokole ir plane prie jo neužfiksuotas automobilių, stovėjusių po susidūrimo atžvilgiu (t. 2 b. l. 13-21).

2008-04-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-893 (08) nurodyta, jog 2007 m. birželio mėn. 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-474 (07) programa PC-Crash modeliuojant eismo įvykio eigą buvo nustatyta, kad susidūrimo metu automobilis „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kairės į dešinę, žiūrint važiavimo kryptimi prieš eismo įvykį link J., buvo pasuktas smailiu apie 9° kampu, o „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kairės į dešinę, žiūrint važiavimo kryptimi prieš eismo įvykį link kelio A6 buvo pasuktas smailiu apie 18° kampu, t.y. automobilis „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), betarpiškai prieš susidūrimą judėjo įžambiai kelio Jonava-kelias A6 važiuojamosios dalies.

Eismo įvykis nustatyta eiga galėjo įvykti automobiliui „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judant kelio Jonava-kelias A6 važiuojamosios dalies priešpriešinio eismo juosta ir likus iki susidūrimo su automobiliu „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietos apie 22 m atstumui, vairuotojo Ž. J. nusuktas link šio kelio dešiniojo krašto, automobilis „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į padėtį, kurioje jis susidūrė su automobiliu „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo taip pat nuvažiuoti ir vairuotojui Z. J. pradėjus važiuoti nuo kelio Jonava-kelias A6 važiuojamosios dalies kairiojo krašto, taip pat tikėtina, kad į tokioje padėtyje automobilis „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo atsidurti ir vairuotojui Ž. J. išvažiavus iš dešinėje kelio A6-Jonava esančio keliuko kairiu posūkiu.

Automobilių išorinių sugadinimų požymius ir lokalizaciją sąlygojo tai, kad susidūrimo metu tarp automobilio „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio skydo ir automobilio „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono buvo smailus kampas, atviras link automobilio „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies, judant automobiliams pasuktiems į dešinę, žiūrint vairuotojų T. D. ir Ž. J. judėjimo kryptimis prieš susidūrimą.

Automobilio „VW-Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo T. D. nurodomas eismo įvykio aplinkybes apie tai, kad po susidūrimo jo automobilis persislinko 36,5 m atstumą neįtikėtinos; tokiu atveju po susidūrimo automobilis „VW-Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo judėti pirmine važiavimo kryptimi apie 9,5 m atstumą ir tik po to staigiai keisti kryptį į dešinę, kada tam jau nebebuvo jokios poveikio jėgos į automobilį.

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp minėtų Lietuvos teismo ekspertizių centro išvadų bei kaltinamojo T. D. pateiktos O. Lukoševičienės 2008-06-25 išvados, 2008-10-29 nutartimi paskyrė kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizę, pateikdamas visą baudžiamosios bylos medžiagą bei vaizdo įrašą prie įvykio vietos apžiūros protokolo.

Atlikus šią ekspertizę, 2009-01-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-95 (09) konstatuota, jog užfiksuota ir matoma fotografijose eismo įvykio vietos situacija po eismo įvykio, užfiksuoti ir matomi fotografijose automobilių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai apgadinimai leidžia teigti, kad šio eismo įvykio eigos atskiri elementai buvo tokie: automobilis VW Golf, važiuodamas J. kryptimi, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu VW Passat. Pirminio smūginio sąlyčio metu tarp automobilio VW Golf priekinės frontalinės plokštumos ir automobilio VW Passat kairiojo šono buvo smailusis (mažesnis nei 90°, tačiau didesnis nei 70°) kampas, atviras į dešinę, žiūrint automobilio VW Golf važiavimo kryptimi. To pasėkoje, smūgio impulso atstojamajai jėgai, praeinančiai iš dešinės į kairę kiek kairiau automobilių svorio centrų, automobiliai, po pirminio smūginio sąlyčio sugilėdami vienas į kitą, pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę (automobilis VW Golf sukosi intensyviau nei automobilis VW Passat) ir automobilio VW Golf deformuotai priekinei frontalinei plokštumai suėjus į sąlytį su automobilio VW Passat kairiuoju šonu, automobiliai atsiskyrė vienas nuo kito, po ko, persislinkdami į priekį ir į dešinę buvusiomis prieš eismo įvykį savo važiavimo kryptimis bei nuslysdami nuo kelio sankasos, sustojo užfiksuotose vietose bei padėtyse;

Automobilių VW Golf, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai T. D. bei Ž. J., važiuodami kelio ruožu, kur įvyko šis eismo įvykis, siekdami išvengti eismo įvykio, privalėjo vadovautis saugaus eismo reikalavimais, nurodytais Kelių eismo taisyklėse, - važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, neviršijant leistino šiame kelio ruože maksimalaus greičio 90 km/h. Prieš keisdami važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nesukliudys kitiems eismo dalyviams; lenkimo atveju privalėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, o baigdami lenkti - galės grįžti į savo juostą, nesukliudydami lenkiamai transporto priemonei. Iškilus grėsmei eismo saugumui (jei gali tai pastebėti) privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę;

Pirmo smūgio sąlyčio metu tarp automobilio VW Golf priekinės frontalinės plokštumos ir automobilio VW Passat kairiojo šono buvo smailusis (mažesnis nei 90o, tačiau didesnis nei 70o0 kampas, atviras į dešinę, žiūrint automobilio VW Passat važiavimo kryptimi. To pasėkoje, smūgio impulso atstojamajai jėgai, praeinančiai iš dešinės į kairę kiek kairiau automobilių svorio centrų, automobiliai, po priminio smūginio sąlyčio sugilėdami vienas į kitą, pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę (automobilis VW Golf sukosi intensyviau nei automobilis VW Passat) ir automobilio VW Golf deformuotai priekinei frontalinei plokštumai suėjus į sąlytį su automobilio VW Passat kairiuoju šonu, automobiliai atsiskyrė vienas nuo kito, po ko persislinkdami į priekį ir į dešinę buvusiomis prieš eismo įvykį savo važiavimo kryptims bei nuslydo nuo kelio.

Apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo metu buvo peržiūrėtas specialistams pateikto vaizdo įrašo originalas, kuriame užfiksuota 2006-08-07 įvykio vietos apžiūra. Apklausta ekspertė L.Lazarenko bei konsultacinę išvadą pateikusi O.Lukoševičienė teisme paaiškino, jog apelianto skunde minimas vaizdo įrašas nepadarė jokios įtakos jų duotoms išvadoms.

Kolegija, ištyrusi visus aptartus įrodymus, konstatuoja, jog išskyrus nenuoseklius nuteistojo T. D. parodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog dėl kilusio autoįvykio yra kaltas ne T. D., o Ž. J.. Be nuteistojo parodymų, nėra daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinime aptariamas autoįvykis kilo dėl to, jog būtent Ž. J. vairuojamas automobilis VW Passat staiga išvažiavo į kelią iš šalutinio keliuko, prieš pat T. D. vairuojamą automobilį VW Golf, nepalikdamas kaltinamajam galimybės išvengti susidūrimo.

Specialistų išvados ne tik kad nepaneigia, bet ir patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų V. Š., G. V. Š. R., A. D., A. Z., T. G. parodymus apie įvykio aplinkybes ir paneigia T. D. parodymus bei skunde nurodytas autoįvykio kilimo aplinkybes.

Atsižvelgusi į aukščiau aptartus įrodymus, kolegija daro išvadą, jog nėra objektyvaus pagrindo tikėti T. D. parodymais ir atmesti bei nesivadovauti šiame nuosprendyje aptartais nuosekliais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais ir kitais teisme ištirtais įrodymais. Būtent dėl to kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus T. D. parodymus ir juos įvertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis T. D. teisus teigdamas, jog nukentėjusysis Ž. J. automobilį vairavo neblaivus, tačiau nagrinėjamu atveju autoįvykio kilimo priežastimi buvo ne Ž. J. padarytas pažeidimas, o paties T. D. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai. Aptarta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog būtent T. D. veiksmai – važiavimas viršijant leistiną greitį, nesilaikymas visų būtinų atsargumo priemonių bei įpareigojimų nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, asmenims ar jų turtui, lenkimas neįsitikinus, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms-yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais.

Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, avarijos priežastimi pripažįstama tuomet, kai analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų, įvykis nebūtų įvykęs. Susidariusioje eismo situacijoje, jeigu kaltinamasis T. D. būtų laikęsis kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent T. D. veika, o ne Ž. J. veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl T. D. kaltumo padarius LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nemažą laiko tarpą, tačiau tai įtakojo ilgai trunkančių ekspertizių atlikimas.

Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, skirtingai nuo apelianto T. D. skundo argumentų, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti.

Nors nuteistojo T. D. apeliacinis skundas ir atmestinas, tačiau apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis(LR BPK 326 str. 4d.).

Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė LR BPK 369 str. 3d. numatytą esminį baudžiamojo kodekso pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo, kitų proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai, kas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir LR BPK 329 str. 4p. numatytu pagrindu priimtinas naujas nuosprendis.

Apylinkės teismas esminiai pažeidė LR BPK 305 str. 1d. 1p. reikalavimą nurodyti teismo nuosprendyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes t.y. jos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Kaltinamajame akte, kuris atitiko LR BPK 219 str. reikalavimus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo išsamiai išdėstytos t.y. be kitų aplinkybių buvo nurodyti ir privalomi LR BK 281 str. 1d. numatytai nusikalstamai veikai padariniai - nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas, apibūdindamas įrodyta pripažintos veikos aplinkybes, šių padarinių nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė. Dėl to teismas esminiai pažeidė tiek kaltinamojo, tiek ir kitų proceso dalyvių procesines teises-kaltinamojo teisę žinoti už kokius veiksmus bei padarinius ir kokioje apimtyje jis atsakingas, o nukentėjusiųjų teisę žinoti, už kokius veiksmus ir pasekmes bei kokioje apimtyje yra kaltas T. D.. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuosprendyje aprašydamas nusikalstama pripažintos veikos požymius, apylinkės teismas iš esmės nurodė tik požymius LR ATPK 127 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo, nes esminis požymis, atribojantis LR BK 281 str. 1d. numatytą veiką nuo ATPK 127 str. numatytų veiksmų yra kelių eismo taisyklių pažeidimo pasėkoje kilusios pasekmės-autoįvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui (apie kurį apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje net neužsiminta).

Nuosprendyje nenurodydamas nuo autoįvykio nukentėjusių asmenų bei jų sveikatai padarytos žalos t.y. vieno iš esminių nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio, teismas suvaržė ir nukentėjusiųjų teises, tame tarpe ir jų teisę ateityje reikalauti galimo žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4d., 329 str. 4p.

nusprendė:

Panaikinti J. rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. bei priimti naują nuosprendį:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 1d. bei nuteisti jį 10 MGL (1250 litų) dydžio bauda, uždraudžiant nuteistajam 2(du) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiems Ž. J., Ž. V., J. B. ir V. C. po 431, 60 Lt kiekvienam jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo T. D. nukentėjusiems Ž. J., Ž. V., J. B. ir V. C. po 1000(vieną tūkstantį) litų kiekvienam jų patirtai neturtinei žalai atlyginti bei po 500(penkis šimtus) litų kiekvienam turėtų proceso išlaidų.

Priteisti iš T. D. 172 Lt(šimtą septyniasdešimt du litus) proceso išlaidų valstybei.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Algerdas UrbšysJurgis Kiškis