Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjo atstovui asociacijos Europos teisės ir finansų centro vadovui Karoliui Simniškiui,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Erikai Kliaugienei,

2015 m. sausio 15 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos bei metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2015-01-05 patikslintu skundu (b. l. 112-117) atsakovui Lietuvos valstybei (toliau – ir atsakovas), atstovaujamam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), prašo iš atsakovo priteisti:

- 70488,00 Lt (20414 eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą;

- 5 proc. metinių palūkanų nuo visos prašomos priteisti sumos už laikotarpį nuo 2014-03-29 iki faktinio visiško žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė patikslintą skundą ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kildinamas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro policijos pareigūno veiksmų – surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Faktinės aplinkybės

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2014-03-29 1.29 val. siuntimu vairuotojas K. B. siunčiamas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę nustatyti, ar jis nėra apsvaigęs (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 11).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014-03-29 Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo pateikti duomenys apie tai, kad 2014-03-29 2.15 val. K. B. šlapime rasta barbituratų (BAR) (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 14).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014-03-29 Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu nustatyta, jog 2014-03-29 2.45 val. apžiūrėjus K. B. užfiksuota, kad jo akys paraudusios, ašarotos, sloguoja, eina tiesiai, laikosi krypties, daro posūkius, Rombergo pozoje stabilus, judesiai tikslūs, nosies galą siekia užsimerkęs, vyzdžiai simetriški, reaguoja į šviesą, kalbus, orientuotas laike ir vietoje, atmintis nuosekli, prisimena įvykio aplinkybes, kalba rišli, artikuliacija adekvati. Šiame akte padaryta išvada, kad K. B. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – barbituratų (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 15).

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulis R. B. 2014-03-29 2.45 val. K. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-9696063-14 apie tai, kad jis Šiaurės pr. Kretingos g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 3).

Klaipėdos AVPK 2014-03-29 3.15 val. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo Nr. 30A-9696133-14 K. B. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki kol išblaivės (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 10). Pagal Klaipėdos AVPK 2014-03-29 Laikino leidimo šaknelę Nr. 30V-9696063-14 matyti, kad K. B. gavo laikiną leidimą vairuoti transporto priemones (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 12).

Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo pažymoje pateikti duomenys apie tai, kad 2014 m. kovo 29 d. 4.20 val. K. B. šlapime jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 19).

Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio R. B. 2014-03-29 tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo apie nagrinėjamą įvykį nurodyta, kad 2014-03-29 apie 1.00 val. buvo pastebėta, jog K. B. važiavo be artimųjų šviesų. Pradėjus vytis automobilį, jis staiga sustojo autobusų stotelėje, nors dar nebuvo stabdomas. Taip pat nurodoma, kad privažiavus prie automobilio ir įjungus švyturėlius, automobilis staiga pradėjo važiuoti į priekį, užvažiavo ir sustojo ant šaligatvio. Paaiškinta, kad pareiškėją patikrinus alkotesteriu nustatyta, jog jis blaivus. Nurodo, kad bendraujant su K. B. pastebėta, kad jo akys paraudusios, akių vyzdžiai išsiplėtę, jo elgesys kėlė įtarimų, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 5) .

Klaipėdos priklausomybės ligų centro 2014-04-07 pažymos Nr. 422 duomenimis K. B. nėra įtrauktas į Priklausomybės ligų centro įskaitą (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 21).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014 nutarta administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą K. B. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį, nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarimas įsiteisėjęs (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 medžiaga – b. l. 26-28).

Dėl žalos ir neteisėtų veiksmų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2012-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios įstatymų normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Iš bylos matyti, kad Klaipėdos AVPK veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtai jam surašytu 2014-03-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30V-9696063-14 apie tai, kad jis padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės nusižengimą. Nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar surašant šį administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo pažeistos tokius veiksmus reglamentuojančių įstatymų normos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-05-28) (toliau – ir ATPK) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 126 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 248 straipsnis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

ATPK 269 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole; jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.

Protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328–329). Pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostatas, ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja apylinkės teismai, todėl pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla buvo perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Taigi, asmens kaltumą už ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padaryną pagal surinktus įrodymus nustato tik teismas, o pagal policijos pareigūnų surinktus duomenis, jei tam yra pagrindas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Kad nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu pripažintinas neteisėtu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo įvertinimą, turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 straipsnis). Šiame kontekste teismas pažymi, kad nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui šiuo protokolu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014 buvo nutraukta. Pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo surašytas tam tikras administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutraukimo faktas tokiam vertinimui atlikti turi svarbią, tačiau ne lemiamą reikšmę. Procesinis sprendimas (šiuo atveju paminėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014), kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, kad iš esmės tokio administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012). Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto nekonstatavo.

Iš paminėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1663-965/2014 matyti, kad 2014-03-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-9696021-14 iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį buvo nutraukta tik dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. B. 2014-03-29 transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 4.3 punktas nustato, kad tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos (toliau vadinama – toksikologijos laboratorija) teismo medicinos ekspertai. Teismas konstatavo, kad toksinių – narkotinių medžiagų 2014-03-29 2.15 val. nustatymo K. B. šlapime barbituratų teigiamas rezultatas dar neįrodo, kad K. B. vairavo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nes tyrimo rezultatas nepatvirtintas toksikologijos laboratorijoje, netrukus po sustabdymo patikrinimui atlikus medicininę vairuotojo apžiūrą neužfiksuoti apsvaigimo požymiai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tik dėl šių priežasčių suabejojęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014-03-29 Toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo, kuriuo nustatyta, jog 2014-03-29 2.15 val. K. B. šlapime rasta barbituratų (BAR), patikimumu ir konstatavęs, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo apsvaigimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl to nutraukė jo administracinio teisės pažeidimo bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad ne kiekvienu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, kai vėliau byla nutraukiama nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, laikytinas neteisėtais pareigūnų veiksmais, turėtų būti vertinamos visos tokiam faktui konstatuoti reikšmingos aplinkybės – tai ir pagrįstų įtarimų, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, buvimas, tikslų, kurių siekė pareigūnai, teisėtumas, taip pat ir tokių veiksmų galimi subjektyvūs motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012). Policijos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais būtų pagrindas tik nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjui pradėta remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis (t. y. esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims), kurie buvo nurodyti 2014-03-29 administracinio teisės pažeidimo protokole.

Pasisakydamas dėl minėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvados reikšmės nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl jos reikšmės CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, teismas pirmiausia pažymi, kad tai yra įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje įvertinimo patikimumo ir pakankamumo aspektais išvada, kuri buvo reikšminga sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui skirtinos administracinės nuobaudos pagrįstumo. Tačiau, kaip minėta, šioje išvadoje nebuvo nurodyta, kad minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisėtai. Taigi, Klaipėdos apylinkės teismas nekonstatavo, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, tačiau konstatavo, jog surinktų duomenų patikimumas yra abejotinas dėl to, jog medicininę apžiūrą, kurią atliko sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, atlikta nesivadovaujant Metodikos 4.3 punktu ir todėl teismui nepakako įrodymų, pagrindžiančių neabejotiną pareiškėjo kaltę, šie įrodymai buvo nevertinami ir laikomi nepatikimais, tačiau tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas akivaizdžiai neatitiko faktinių aplinkybių.

Pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, reglamentuotas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-07-06 iki 2014-11-05) (toliau – ir Instrukcija) (1 punktas). Pagal Instrukcijos 22.1 punktą policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti. Instrukcijos 69.1 punkte nustatyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; nušalinus nuo vairavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena.

Transporto priemonių vairuotojų, iš jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (1 punktas). Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Šiame punkte taip pat nurodyta, kad medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau vadinama – medicininė apžiūra) yra specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs): policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru (9.1 punktas); policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui prieš pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, o Inspekcijos pareigūnai prieš kreipimąsi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti vidaus vandenų transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius (9.2 punktas); policijos pareigūnai nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (9.3 punktas) Pagal Taisyklių 10 punktą policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusį, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pagal Taisyklių 11 punktą siuntimas pateikiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos specialistui, atliksiančiam pristatytojo transporto priemonės vairuotojo medicininę apžiūrą.

Transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – ir Metodika) (1 punktas).

Kaip minėta, vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1663-965/2014 duomenimis, teismas daro išvada, kad paties pareiškėjo neadekvatūs veiksmai – važiavimas be artimųjų šviesų, staigus sustojimas autobusu stotelėje, nors dar nebuvo stabdomas, staigus pradėjimas važiuoti į priekį, užvažiavimas ir sustojimas ant šaligatvio, privažiavus pareigūnams, taip pat pareiškėjo išvaizda – paraudusios akys, išsiplėtę akių vyzdžiai, pirminio toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo duomenys apie tai, kad pareiškėjo šlapime rasta barbituratų (BAR) ir Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenys apie tai, kad pareiškėjas yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – barbitūratų (BAR) bei galimas vidinis įsitikinimas pagrįstai suteikė pagrindą įtarti, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn bei kad pareigūnas, vadovaudamasis tokią situaciją reglamentavusių ATPK, Instrukcijos ir Taisyklių nuostatomis, elgėsi adekvačiai.

Išvardytos faktinės aplinkybės, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad tokioje situacijoje policijos pareigūnas turėjo teisinį pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, t. y. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o tuo pačiu ir paimti vairuotojo pažymėjimą bei išduoti laikiną leidimą vairuoti. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad Klaipėdos AVPK pareigūnas nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jis privalėjo elgtis ir kad policijos pareigūno veiksmai (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu šiuo atveju negali būti pripažinti neteisėtais valstybės valdžios institucijos pareigūnų veiksmais.

Viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valdžios institucijos veiksmai. Kaip minėta, byloje nenustatyti pareiškėjo skunde nurodyti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio R. B. neteisėti veiksmai 2014-03-29 2.45 val. surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-9696021-14 apie tai, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje. Taigi, pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nenustatęs veiksmų neteisėtumo fakto, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nepasisako dėl pareiškėjo argumentų bei neaptaria pateiktų duomenų, kuriais jis grindžia turtinę ir neturtinę žalą ir nurodytos žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo K. B. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos bei metinių palūkanų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.