- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-242-238/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. A., A. Š.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė, Vytautas Gineika
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. A. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
A. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – 75 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirta – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, A. Š. paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių keitimo taisyklėmis, baudą pakeitus areštu, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 55 paros arešto. Arešto bausmę paskirta atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. A. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad bendrininkaudami įvykdė vagystę įsibraunant į saugomą teritoriją: 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 4.08 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio (V. A. nustatytas 1,40 promilių girtumas, A. Š. – 0,34 promilių girtumas), veikdami bendrininkų grupėje, atsukdami saugomos UAB „(duomenyts neskelbtini)“, esančios (duomenyts neskelbtini) pastato, teritorijos segmentinės tvoros tvirtinimo varžtus ir iškeldami teritorijos apsauginės tvoros segmentą iš jo tvirtinimo stovo, įsibrovė į įmonės saugomą teritoriją ir iš jos pagrobė UAB „(duomenyts neskelbtini)“ priklausanti karutį 36,38 eurų vertės ir vibracinę plokštę Honda GX160 5.5. - 1250 eurų vertės, padarydami UAB „(duomenyts neskelbtini)“ bendrą turtinę žalą 1 286,38 eurų.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti – sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jo bendrininkui A. Š. teismas skyrė 55 paras arešto, o jam skyrė bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams nepagrįstai, skirdamas bausmę teismas rėmėsi tik tuo, kad nuteistasis atlieka arešto bausmę ir į tai, kad dar yra priimti kiti, neįsiteisėję nuosprendžiai.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti – skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, arba arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Vytautas Gineika prašė apeliacinį skundą tenkinti, sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, sušvelninti paskirtą bausmę. Prokurorė Vilija Šalčiuvienė prašė nuteistųjų V. A., A. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistųjų V. A. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateiktų apeliacinių skundų turinių matyti, jog nuteistieji V. A. ir A. Š. nesutinka su jiems paskirtų bausmių dydžiais.
7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl V. A. bausmės
10. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad V. A. nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. A. teisingai įvertino tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį, baigtą, turtinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau pagrįstai apylinkės teismas pripažino ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas ir 13 punktas). Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę V. A., taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas net 11 kartų, daugiausiai už tyčinius turtinius nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, baudų nėra sumokėjęs, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare gydėsi 2014 m. – 2019 m. – 3 (tris) kartus. Paskutinis gydymas nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 8 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Teismas vertino ir tai, kad jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, teigdamas, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio elgesys, o dėsninga antivisuomeninio elgesio išraiška, todėl bausmės tikslams pasiekti ir nuteistojo nusikalstamam elgesiui pakeisti paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi nuteistasis padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą būdamas teistas ir neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nemoka, nedirba, taip pat jo ankstesni teistumai yra susiję su tyčinėmis nusikalstamomis veikomis. Teisėjų kolegija konstatuota, kad apylinkės teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės dydis yra mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams buvo sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.
11. Pagal teismų sistemos LITEKO duomenis matyti, kad vienas iš nuosprendžių, kuriuos apylinkės teismas minėjo, skirdamas bausmę nuteistajam, jau yra įsiteisėjęs, todėl skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas (už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje), gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti V. A., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, taigi šiuo metu jis privalo būti izoliuotas nuo visuomenės.
Dėl A. Š. bausmės
12. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad A. Š. nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. Š. teisingai įvertino tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį, baigtą, turtinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau pagrįstai apylinkės teismas pripažino ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas ir 13 punktas). Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę A. Š., taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas net 12 kartų, tarp kurių ir už tyčinius turtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare gydėsi 2019 m. rugpjūčio 27 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu, duomenų, kad būtų registruotas priklausomybės ligų centre, nėra. Teismas vertino ir tai, kad jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nuteistasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą, atkreipė dėmesį į tai, kad šį nusikaltimą padarė praėjus vos porai mėnesių po to, kai buvo nuteistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus ir buvo paskirta bausmė – bauda, šiuo metu nedirbantis, o taip pat įvertino ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl teisėjų kolegija konstatuota, kad apylinkės teismas įvertinęs visų aplinkybių visumą pagrįstai skyrė – arešto bausmę 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirta arešto bausmė 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms buvo sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė – 50 (penkiasdešimt) parų arešto. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.
13. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios arešto bausmės paskyrimas (už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje), gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti A. Š., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, taigi šiuo metu jis privalo būti izoliuotas nuo visuomenės.
14. Taigi, apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui tiek V. A., tiek A. Š.. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apeliantų asmenybes, kitas aplinkybes. Tokiu būdu teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas.
15. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšys, tiek jų dydžiai yra paskirtos sankcijos ribose ir nėra per griežtos nei V. A., nei A. Š.. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliaciniai skundai.
16. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistųjų V. A. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų V. A. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.