- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- A-2930-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02394-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. 2018 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštą (sprendimą) Nr. 34SD-5039-(14.34.104) ir Tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. raštą (sprendimą) Nr. ISS-1983-(7.5).
2. Pareiškėjo nuomone, atkuriant nuosavybės teises į jo tėvui J. M. priklausiusią žemę, buvo neteisėtai pakeistos natūra grąžintino žemės sklypo ribos. Žemė, kurioje yra dvi kapinaitės, kelias ir upelis, niekada nepriklausė pareiškėjo tėvui, todėl jos išpirkimas projekto autoriaus K. B. 2005 m. gruodžio 19 d. lygiavertiškumo nustatymo kadastriniame projekte yra neteisėtas. Nustatinėjant lygiavertiškumą, pareiškėjo tėvui priklausiusio žemės sklypo ribos buvo neteisėtai pakeistos, dėl ko jam priklausiusi miško dalis pateko į laisvos valstybinės žemės fondą, be to, dėl medienos tūrio pokyčio pasikeitė šios žemės vertė. Lygiavertiškumo nustatymas buvo atliekamas neišreikalavus visų būtinų dokumentų, neatsižvelgiant į dar vis vykstančią administracinę bylą, nedalyvaujant pareiškėjui, o neteisėtai atimta miško dalis buvo parduota kitiems asmenims. Pareiškėjas pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsiasi jau 29 metus, o šiuo metu pareiškėjas negali pasirinkti jam siūlomų žemės variantų, nes jam nepateikiama reikiama informacija (pvz., dabartinė buvusios tėvo žemės vertė).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrių, prašydamas rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti buvusį jo tėvo J. M. žemės sklypą 18 ha (10 ha miško, 7,5 ha ariamos žemės ir 0,5 ha namų valdos žemės), namų valdą 0,5 ha perkelti į zoną greta jo nuomojamos žemės, taip pat perkelti buvusio neišlikusio miško plotą už (duomenys neskelbtini) kanalo aplink (duomenys neskelbtini) kaimo (už kanalo) kapinaites, patikslinti buvusios žemės ir miško ribas, nustatyti projekto autoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. lygiavertiškumo nustatymo kadastriniame projekte padarytas klaidas. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašyme Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriui nurodė, kad jis nėra gavęs kvietimo dalyvauti 2018 m. liepos 26 d. susirinkime ir informacijos apie 2018 m. birželio 27 d. prašymo nagrinėjimą, teigė siekiantis nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte pareiškėjui nurodė, jog jo prašymuose keliamus klausimus Tarnyba jau yra išnagrinėjusi, jam buvo atsakyta Tarnybos 2015 m. birželio 18 d. raštu Nr. 1SS-1574-(9.5.), kurį teismas pripažino teisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai naujų įrodymų, jo prašymai palikti nenagrinėti. Pareiškėjas skunde teismui kelia klausimus, kuriuos atsakovas jau išnagrinėjo ir į kuriuos jau atsakė, atsakovo atsakymų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismine tvarka.
5. Atsakovas akcentavo, kad Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2018 m. liepos 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštais pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į V ir X eilių pretendentų susirinkimus dėl valios pareiškimo dėl projektuojamo žemės sklypo ribų, tačiau jis neatvyko į pretendentų susirinkimus. Nustačius, kad 2018 m. liepos 16 d. raštas, kuriuo pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į 2018 m. liepos 26 d. pretendentų susirinkimą, jam išsiųstas neregistruotu laišku, ir atsižvelgiant į pareiškėjo tvirtinimą, kad jis šio rašto negavo, jam pranešta, kad jis bus raštu pakartotinai kviečiamas atvykti į papildomai organizuojamus V ir X eilių pretendentų susirinkimus.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. M. skundą.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrių, prašydamas atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. M. 18 ha (10 ha miško, 7,5 ha ariamos žemės ir 0,5 ha namų valdos žemės) nacionalizuotą žemę, patikslinti natūrinės žemės ir miško ribas, imtis veiksmų dėl neteisėtai kitiems subjektams perduotos ir jo tėvui priklausiusios žemės grąžinimo. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu (prašymu) Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriui nurodė, jog nėra gavęs kvietimo dalyvauti 2018 m. liepos 26 d. organizuojamame V ir X eilių pretendentų susirinkime, taip pat dar kartą prašė natūra grąžinti jo tėvui priklausiusią žemę.
8. Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu (sprendimu) Nr. 34SD-5039-(14.34.104) pareiškėjo prašymų netenkino. Sprendime nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymuose keliamus klausimus dėl natūrinės žemės ir miško ribų patikslinimo, dėl kitiems subjektams perduotos ir jo tėvui priklausiusios 18 ha žemės grąžinimo pareiškėjui, yra išnagrinėjusi Tarnyba ir jam atsakyta 2015 m. birželio 18 d. raštu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016 pastarąjį Tarnybos raštą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjo prašymai dėl šių klausimų nenagrinėtini. Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius taip pat paaiškino, kad skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 16 d. raštu pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į V ir X eilių pretendentų susirinkimus dėl valios pareiškimo dėl projektuojamo žemės sklypų ribų, tačiau į pretendentų susirinkimą neatvykus, pakartotinai 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu buvo kviečiamas atvykti į 2018 m. rugpjūčio 16 d. papildomai organizuojamą V ir X eilių pretendentų susirinkimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo atsakymą, kad jis negavo kvietimo, ir nustačius, kad 2018 m. liepos 16 d. raštas pareiškėjui buvo išsiųstas neregistruotu laišku, nurodyta, kad pareiškėjas bus pakartotinai kviečiamas atvykti į papildomai organizuojamus V ir X eilių pretendentų susirinkimus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tarnyba ginčijamu 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu (sprendimu) Nr. ISS-1983-(7.5) atmetė pareiškėjo skundą ir skundžiamą teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymuose keliami klausimai dėl natūrinės žemės ir miško ribų patikslinimo, dėl kitiems subjektams perduotos ir jo tėvui priklausiusios 18 ha žemės grąžinimo toje pat vietoje, buvo išnagrinėti Tarnybos ir jam atsakyta 2015 m. birželio 18 d. raštu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016 atmetė pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2015 m. birželio 18 d. rašto panaikinimo ir kitų keliamų reikalavimų, susijusių su įpareigojimu atkurti pareiškėjo tėvo žemę, ją grąžinant natūra, dėl kitiems asmenims perduotos jo tėvui priklausiusios žemės išpirkimo, žemės ribų tikslinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-212-552/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, su prašymais kreipdamasis į Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrių, pateikė naujus faktinius duomenis, kurie leistų abejoti ankstesnio Tarnybos arba teismo sprendimo pagrįstumu. Taigi, Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo prašymų dalis dėl natūrinės žemės ir miško ribų patikslinimo, kitiems subjektams perdavimo žemės, natūrinio žemės grąžinimo, paliko nenagrinėtas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu.
11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl kvietimų dalyvauti pretendentų susirinkime pagrįstumo, apžvelgė Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.) (toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nuostatas. Akcentavo, kad Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2018 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 34VĮ-937-(14.34.2.) nusprendė rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Skyrius 2018 m. liepos 16 d. raštu kvietė pareiškėją atvykti į 2018 m. liepos 26 d. 10 val. organizuojamą V–X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame jis turės išreikšti valią dėl jam projektuojamo žemės sklypo ribų. Pareiškėjui neatvykus į 2018 m. liepos 26 d. susirinkimą, Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius pakartotinai 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu pakvietė pareiškėją atvykti į 2018 m. rugpjūčio 16 d. 10 val. organizuojamą V–X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu (prašymu) pranešus apie tai, kad jis negavo 2018 m. liepos 16 d. rašto, ir nustačius, kad pranešimas išsiųstas neregistruotu laišku, Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius ginčijamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas bus raštu pakartotinai kviečiamas atvykti į papildomai organizuojamus V ir X eilių pretendentų susirinkimus. Skyriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu pareiškėjas pakartotinai pakviestas dalyvauti susirinkime dėl jam projektuojamo žemės sklypo ribų. Teismas konstatavo, jog nors Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius neinformavo pareiškėjo registruotu laišku apie organizuojamą V ir X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, tačiau šis pažeidimas buvo ištaisytas pareiškėją iš naujo pakviečiant į organizuojamą V ir X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą. Pareiškėjas nepaneigė nurodytų aplinkybių.
12. Teismo vertinimu, ginčijamas Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes jame nurodytas teisinis reguliavimas ir faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas sprendimas. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo sprendimą panaikinti. Tais pačiais argumentais nėra teisinio pagrindo panaikinti ir ginčijamą Tarnybos raštą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.
III.
13. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 8 d. sprendimo prašo tenkinti jo skundą.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas mano, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo argumentais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, priimdamas sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui, remiasi neteisinga kartografine medžiaga (kapinaičių, kelio ir upelio užimta žemė niekada nepriklausė pareiškėjo tėvui). Teigia, kad Tauragės apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. V-805 yra neteisėtas vien dėl to, kad buvo pažeistos tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl nebuvo pagrindo įtraukti pareiškėją į kadastrinių projektų rengimą. Atsakovas nepagrįstai vilkina atkurti pareiškėjui nuosavybės teises, nepaistant to, kad Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas posėdyje pripažino, kad projekto autorių J. P. ir E. K. kadastriniai projektai buvo paskaičiuoti teisingai ir teisėtai. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 6 straipsnio (nuostatų, susijusių su apmokėjimu pinigais) teisėtumo patikrinimo. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teismas rėmėsi duomenimis apie ankstesnius teisminius procesus, bet nenagrinėjo pačio ginčijamo rašto, t. y. atsakovo atsisakymo išnagrinėti 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymuose keliamus klausimus.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Dėl Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto (sprendimo) Nr. 34SD-5039-(14.34.104).
17.1. Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius pareiškėjo prašymų dalis dėl natūra grąžintos žemės ir miško ribų patikslinimo, perdavimo žemės kitiems subjektams, žemės grąžinimo natūra paliko nenagrinėtas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu.
17.2. Byloje nustatyta, kad tapatūs pareiškėjo prašymai Tarnybos buvo išnagrinėti ir pareiškėjui atsakyta 2015 m. birželio 18 d. raštu.
17.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016 atmetė pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2015 m. birželio 18 d. rašto panaikinimo ir kitų pareikštų reikalavimų dėl įpareigojimų atkurti nuosavybės teisę į pareiškėjo tėvo žemę, ją grąžinant natūra, dėl kitiems asmenims perduotos jo tėvui priklausiusios žemės išpirkimo, žemės ribų tikslinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-212-552/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
17.4. Pareiškėjas, su prašymais kreipdamasis į Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrių, nepateikė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių teisinė situacija būtų pakitusi, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo prašymų dalis dėl natūra grąžintos žemės ir miško ribų patikslinimo, perdavimo žemės kitiems subjektams, žemės grąžinimo natūra, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Skyriaus teisėtai palikti nenagrinėti.
18. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie ankstesnius teisminius procesus ir privalėjo nagrinėjo pačio ginčijamo rašto, t. y. atsakovo atsisakymo išnagrinėti 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymuose keliamus klausimus, nepagrįstumo.
18.1. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
18.2. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.
18.3. Kadangi Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius dalį pareiškėjo prašymų paliko nenagrinėtus, nes jie jau buvo Tarnybos išnagrinėti ir pareiškėjui atsakyta 2015 m. birželio 18 d. raštu, o šio rašto pagrįstumas ir teisėtumas įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šioje byloje nėra teisinių pagrindų šiems pareiškėjo prašymams nagrinėti (įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė).
19. Dėl kvietimų dalyvauti pretendentų susirinkime.
19.1. Byloje nustatyta, kad Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2018 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 34VĮ-937-(14.34.2.) nusprendė rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.
19.2. Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2018 m. liepos 16 d. raštu kvietė pareiškėją atvykti į 2018 m. liepos 26 d. 10 val. organizuojamą V–X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą. Pareiškėjui neatvykus į 2018 m. liepos 26 d. susirinkimą, skyrius pakartotinai 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu pakvietė pareiškėją atvykti į 2018 m. rugpjūčio 16 d. 10 val. organizuojamą V–X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu (prašymu) pranešus apie tai, kad jis negavo 2018 m. liepos 16 d. rašto, ir nustačius, kad pranešimas išsiųstas neregistruotu laišku, Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyrius ginčijamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas bus raštu pakartotinai kviečiamas atvykti į papildomai organizuojamus V ir X eilių pretendentų susirinkimus.
19.3. Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu pareiškėjas pakartotinai pakviestas dalyvauti dėl jam projektuojamo žemės sklypo ribų.
19.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisės dalyvauti organizuotame V ir X eiliškumo grupės pretendentų susirinkime nebuvo pažeistos.
20. Kadangi byloje nesprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo taikymo, iš esmės nėra teisinių pagrindų svarstyti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio (nuostatų, susijusių su apmokėjimu pinigais) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
21. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės procesinei bylos baigčiai.
22. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.