Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „duomenys neskelbtini“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovės tarnybos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „duomenys neskelbtini" Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo" (toliau – ir Nutarimas), prašo priteisti iš atsakovės jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-9, 13-29, I tomas).

Pareiškėja nurodė, kad atsakovės tyrimo metu buvo nagrinėta, ar pareiškėja aiškiai, išsamiai ir laiku informavo klientus apie turizmo paslaugų teikimo sąlygas. Konkreti nagrinėta sąlyga, paskelbta pareiškėjos svetainėje duomenys neskelbtini: „Sutarties pasirašymas dar negarantuoja, jog turisto pasirinktam viešbučiui bus patvirtinta rezervacija. Apie rezervacijos patvirtinimą turistui bus pranešta atskirai. Nepatvirtinus rezervacijos, pasirašyta sutartis dėl apgyvendinimo konkrečiame viešbutyje, netenka galios. Turistas turi teisę pasirinkti alternatyvų kelionės variantą sudarydamas naują sutartį." Pareiškėjos veiksmai buvo vertinami pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau - NKVVDĮ) 3 str. 2 d. 1 p. požymius.

Skunde paaiškino, kad vartotojas G. B. sudarė sutartį dėl turizmo paslaugų teikimo. Viena iš sutarties sąlygų buvo aukščiau nurodyta Tarnybos nagrinėta sąlyga. Kadangi viešbučio rezervacija buvo nepatvirtinta, su vartotoju sudaryta sutartis nustojo galioti ir vartotojui buvo grąžinti jo sumokėti pinigai, kadangi kitos sutarties sudaryti vartotojas nepageidavo. Vartotojas kreipėsi į atsakovę dėl pareiškėjos veiksmų vertinimo, kadangi vartotojas teigė, jog jis buvo suklaidintas pareiškėjos pateikto pasiūlymo, t.y. jam buvo nežinoma, kad viešbutis gali būti nepatvirtintas ir dėl to nustos galioti visa sutartis. Atsakovės tyrimo metu nustatyta, jog vartotojo apsilankymo pareiškėjos internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) visos turizmo paslaugų teikimo sąlygos buvo skelbiamos du kartus iki sutarties sudarymo momento. Paskutiniame kelionės užsakymo žingsnyje vartotojas aktyviais veiksmais patvirtino, kad su sutarties sąlygomis sutinka. Be to, pareiškėja yra tik kelionių agentas, t.y. tarpininkas, kuris savo internetinėje svetainėje duomenys neskelbtini pardavinėja kelionės organizatorių organizuojamas turistines keliones. Šiuo konkrečiu atveju buvo vertinami pareiškėjos interneto svetainėje duomenys neskelbtini pateikti pasiūlymai įsigyti kelionių organizatoriaus UAB „T. T." organizuotas turistines keliones. Pareiškėjos internetinėje svetainėje yra skelbiamos būtent kelionių organizatoriaus UAB „T. T." parengtos sutarties sąlygos. T.y. atsakovės vertintas sąlygas paruošė ne pareiškėja, o UAB „T. T.", todėl už sutarties sąlygų turinį pareiškėja nėra atsakinga. Atsakovė Nutarimu pripažino, kad pareiškėja neįvykdė pareigos aiškiai, suprantamai ir laiku pateikti visas sąlygas apie kelionės sąlygas, įskaitant ir sąlygą apie apgyvendinimo vietą. Nutarime nustatyta, jog tokia pareiškėjos veikla atitinka NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. požymius, todėl yra draudžiama.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė netinkamai pritaikė NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. Nutarime nenustatyta NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. sąlygų visuma. NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. įtvirtina dvi sąlygas, kurių visuma reikalinga nesąžiningai komercinei veiklai konstatuoti: 1) komercinė veikla neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir 2) komercinė veikla iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nutarime pareiškėjos veiklos atitiktis profesinio atidumo reikalavimams nenagrinėta ir profesinio atidumo reikalavimų pažeidimas nenustatytas. Todėl Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 str. 1 d., kuri įpareigoja individualų administracinį aktą pagrįsti teisės aktų normomis.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė nepagrįstai nustatė, jog sutarties sąlygos buvo pateiktos neišsamiai, neaiškiai ir ne laiku. Iki sutarties sudarymo buvo pateikta informacija apie tai, kad viešbutis gali būti nepatvirtintas ir dėl to sutartis nustos galioti net 2 kartus. Vis dėlto atsakovė vertino, kad toks atskleidimas nebuvo aiškus, išsamus ir pateiktas laiku. Atsakovės išvada prieštarauja imperatyvioms normoms, reglamentuojančioms sutarčių sudarymą ir galiojimą. Pareiškėjos internetinė svetainė yra parengta taip, jog prieš sudarant sutartį klientai privalo aktyviais veiksmais išreikšti savo valią sutikti su sutarties sąlygomis ir sudaryti sutartį, t.y. pateikti akceptą - turi pažymėti varnelę prie patvirtinimo, jog „su Kelionės sutarties sąlygomis sutinku". Jeigu klientas aktyviais veiksmais neakceptuoja sutarties sąlygų, pareiškėjos internetinėje svetainėje objektyviai nėra galimybės užsakyti kelionę ir sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartį.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamame Nutarime pareiškėjos veiksmų atitiktis profesinio atidumo reikalavimams nenagrinėta. NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. gali būti pritaikyta tik egzistuojant joje įtvirtintai sąlygų visumai, todėl nesant bent vienos iš sąlygų, ūkio subjekto veiksmai negali būti pripažinti atitinkantys NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. požymius. Nepaisant to, kad netinkamas NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. pritaikymas savaime patvirtina Nutarimo neteisėtumą.

Pareiškėja pažymėjo, kad pateikdama klientams turistinės kelionės sąlygas internete, rūpestingai laikosi profesinio atidumo reikalavimų ir laikosi praktikos standartų, t.y. sąlygas skelbia taip, kaip jas skelbia ir kiti šioje srityje veikiantys ūkio subjektai. Pareiškėjos siūlomos kelionės organizatorius buvo UAB „T. T.", kuris ir suformulavo turistinės kelionės sąlygas. UAB „T. T." internetinėje svetainėje visos turistinių kelionių sutarties sąlygos yra pateikiamos prieš pat sutarties sudarymą ir užtikrinama, kad klientas susipažintų su sutarties sąlygomis, pažymėdamas jo valią sudaryti sutartį patvirtinančią varnelę. Pareiškėja, kuri yra tik kelionių organizatoriaus tarpininkė, savo ruožtu, kelionės sutarties sąlygas pateikė ne tik tokiu būdu ir forma kaip UAB „T. T.", bet netgi žymiai aiškiau ir išsamiau. Pareiškėja sutarties sąlygas pateikia net 2 kartus, skirtinguose užsakymo žingsniuose. Paslaugų teikimo sąlygos yra pateikiamos dar prieš atliekant pasiūlymo rezervaciją. Nuoroda į sutarties sąlygas yra pateikta daug ryškiau, išskiriant ją iš bendro teksto, t.y. parengta taip, jog neabejotinai atkreiptų klientų dėmesį. Klientai yra informuojami apie turistinės kelionės sutarties sąlygas prieš sutarties sudarymą, kur jie turi aktyviais veiksmai išreikšti savo valią sudaryti sutartį ir patvirtinti, kad su sąlygomis susipažino. Taigi, pareiškėja negali būti laikoma nesilaikančia profesinio atidumo reikalavimų ir nusistovėjusių praktikos standartų. Be to, aplinkybę, jog pareiškėja skiria itin didelį dėmesį klientams patogaus informacijos pateikimui patvirtina ir tai, jog pareiškėjai sužinojus, kad vartotojas kreipėsi į atsakovę dėl tariamo informacijos neatskleidimo, įdėjo papildomą, 3 kartą pateikiamą sąlygą apie tai, jog viešbučio rezervacija nėra garantuojama ir nepatvirtinus viešbučio, sutartis nustoja galioti.

Vartotojų ekonominio elgesio iškreipimo faktą atsakovė grindė NKVVDĮ 6 str. 1 d. 2 p. Tačiau atsakovės išvada dėl iškreipto vartotojų ekonominio elgesio nepagrįsta objektyviais duomenimis. Taigi, tam, kad asakovė galėtų nustatyti NKVVDĮ 6 str. 1 d. 2 p. pažeidimą, turėjo nurodyti, kokie objektyvūs duomenys patvirtina, kad pareiškėja neaiškiai, nesuprantamai ar ne laiku pateikė vartotojams sutarties sąlygas. Tokių duomenų tyrimo metu nesurinkta. Priešingai, atsakovės tyrimo medžiaga patvirtina, kad informacija vartotojams yra pateikiama aiškiai, suprantamai ir laiku.

Nors vartotojas G. B. ir nurodė, jog jis neva buvo suklaidintas pareiškėjos, šiuos vartotojo teiginius paneigia aplinkybė, jog G. B. pažymėjo varnelę, kuria patvirtino, jog sutarties sąlygas perskaitė ir su jomis sutinka. Priešingu atveju jis net nebūtų galėjęs sudaryti sutarties. Jeigu vis dėlto jis pateikė melagingą patvirtinimą ir sutartį sudarė sutarties sąlygų neperskaitęs, pareiškėjai negali kilti vartotojo melagingų patvirtinimų sukeltos neigiamos pasekmės. 2018 m. gruodžio 13 d. vykusio posėdžio metu pats vartotojas patvirtino, jog dar iki sutarties sudarymo jam buvo žinoma, kad viešbučio rezervacija nėra garantuojama, tačiau jis vis tiek priėmė sprendimą sutartį sudaryti. Jeigu atsakovė laikė, kad vis dėlto objektyvius faktus patvirtina vartotojo paaiškinimai dėl jo suklaidinimo, turėjo pasisakyti, kodėl neatsižvelgė į to paties vartotojo aktyviais veiksmais išduotą patvirtinimą, kad su sąlygomis sutinka ir į jo paaiškinimus, kuriais patvirtino, jog žinojo, kad viešbučio rezervacija negarantuojama. Tam, kad būtų galima padaryti bent prielaidą dėl galimo kitų vartotojų suklaidinimo, atsakovė taip pat turėjo surinkti ir nustatyti objektyvius duomenis, patvirtinančius, kad toks suklaidinimas iš tiesų galėtų egzistuoti. Tačiau tokių duomenų tyrimo metu nesurinkta. Atsakovė Nutarime visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog atvejų, kuomet susiklosto situacija, kad viešbutis yra nepatvirtinamas ir sutartis nustoja galioti, apskritai yra labai mažai - tik 6,7% visų pareiškėjos svetainėje sudaromų kelionių sutarčių. Pareiškėjos internetinėje svetainėje taikoma turistinių kelionių paslaugų sutarčių sudarymo sistema paneigia bet kokias, net ir teorines kitų vartotojų galimo suklaidinimo prielaidas. Pareiškėjos svetainėje vartotojai gali duoti akceptą dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties tik vienu būdu - paskutiniame užsakymo žingsnyje pažymėdami varnelę šalia patvirtinimo „Su Kelionės sutarties sąlygomis sutinku". Varnelės pažymėjimas yra valinis vartotojo veiksmas, t.y. tokiu veiksmu išreiškiama vartotojo valia sutikti su siūlomomis sąlygomis - sutarties akceptavimas. Kitokio sutarties sudarymo būdo pareiškėjos interneto svetainėje tiesiog nėra. Tam, kad vartotojo ekonominis elgesys būtų paveiktas, sutarties sąlygos turėtų pasikeisti po sutarties sudarymo. Tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra. Visos sutarties sąlygos atskleidžiamos iki sutarties sudarymo ir sutartis yra vykdoma išimtinai tik pagal tas sutarties sąlygas, kurias yra patvirtinę abi sutarties šalys.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis vykdo pareigą informuoti vartotoją apie sutarties sąlygas, pateikdamas sutarties sąlygas iki sutarties sudarymo momento. Jeigu vartotojas neperskaito sąlygų, bet pažymi varnelę, kad su jomis sutinka, dėl tokio vartotojo elgesio pareiškėja netampa pažeidusia pareigą informuoti vartotojus. Pažeidimas pasireiškia neteisėtais veiksmais, tačiau tokiu atveju pareiškėja išvis jokių veiksmų neatlieka. Veiksmus atlieka vartotojas, kuris duoda melagingą patvirtinimą apie susipažinimą su sutarties sąlygomis ir tokiu būdu pareiškėjos atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Nors vartotojas, kaip vartojimo sutarties šalis, turi specialų teisinį statusą ir nėra lygiavertis ūkinės veiklos subjektui, jis nėra atleidžiamas nuo bendros sąžiningumo pareigos teisiniuose santykiuose. Todėl jeigu vartotojas duoda melagingą patvirtinimą, pareiškėjai negali už tai kilti atsakomybė.

Jeigu sutartis netenka galios, vartotojui yra siūloma sudaryti nei lygiavertę, nei nelygiavertę, o naują sutartį. Joje visos sutarties sąlygos (viešbučio žvaigždučių kiekis, kelionės kaina, oro linijos) yra nustatomos iš naujo. Aplinkybė, kad yra sudaroma nauja sutartis ir reiškia, kad bus pasiūlytos naujos sąlygos. Išvardinti, kokios naujos sąlygos bus siūlomos nėra jokio tikslo - vartotojas ir kelionių organizatorius turi sudaryti visą naują sutartį. Jeigu dalis naujos ir senos sutarties sąlygų sutaptų, tai nereiškia, kad galioja senos sutarties sąlygos. Reiškia tai, kad naujoje sutartyje irgi siūlomos tokios pat sąlygos. Atsakovei tyrimo metu buvo aiškiai nurodyta, jog tuo atveju, kai dėl viešbučio rezervacijos nepatvirtinimo sutartis nustoja galioti, pareiškėja pasiūlo vartotojui keliones, kurios savo turiniu yra panašiausios (kelionės data, kryptis ir pan.) į pirminę kliento pasirinktą kelionę ar jai prilygsta. Tačiau pareiškėja neturi pareigos pakeisti sudarytos sutarties nauja, kai sutartis netenka galios. Priešingai, sutarties sąlygose aiškiai nurodyta, kad sutartis yra ne pakeičiama, o sudaroma nauja. Be to, kaip minėta, sutarties sąlygų formuluotes rengia ne pareiškėja, o kelionių organizatorius.

Taigi, apibendrinant pareiškėja nurodė, kad Nutarimas neteisėtas, kadangi atsakovė nenustatė NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. sąlygų visumos - t.y. nenustatė vienos iš privalomų šios teisės normos taikymo sąlygų - profesinio atidumo reikalavimų pažeidimo, atsakovės išvados dėl vartotojų ekonominio elgesio iškreipimo nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl prieštarauja VAĮ 8 str. 1 d., atsakovės atlikto tyrimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėja įvykdė visas jai įstatymų nustatytas pareigas dėl sutarties sąlygų atskleidimo iki sutarties sudarymo momento, t.y. sutarties sąlygas atskleidė laiku, jas pateikė aiškiai ir išsamiai, užtikrindama, kad sutartys būtų sudaromos tik su tais vartotojais, kurie su siūlomomis sutarties sąlygomis sutinka. Todėl remiantis nurodytais argumentais, pareiškėja prašo skundą tenkinti.

Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja pažymėjo, jog visos aplinkybės vartotojui buvo žinomos. Neegzistavo tokios aplinkybės, kurias žinodamas vartotojas nebūtų priėmęs sprendimo. Vartotojas patvirtino, jog dar iki sutarties sudarymo jam buvo žinoma, kad viešbučio rezervacija nėra garantuojama, tačiau vis tiek priėmė sprendimą sudaryti sutartį. G. B. pažymėjo varnelę, kad perskaitė ir jam žinomos sutarties sąlygos, su jomis sutiko. Jokios kitos aplinkybės nutarime dėl suklaidinimo nenustatytos. Būtent atsakovui tenka pareiga surinkti pažeidimo faktą patvirtinančius duomenis. Nutarime yra surinkti duomenys, kad vartotojas gavo visą sandorio sudarymui reikalingą informaciją. Teigia, kad jokie pareiškėjo veiksmai, galintys iškreipti vartotojo elgesį, nenustatyti. Suklaidinimo galimybė turi būti grindžiama konkrečiais faktiniais duomenimis. Visos sutarties sąlygos iki sutarties sudarymo vartotojams pateiktos buvo net du kartus: prieš atliekant kelionės rezervaciją ir prieš patvirtinant užsakymą. Pažymėjo, jog internetinėje svetainėje yra taikomos tokios priemonės, kad neperskaičius ir nesutikus su sutarties sąlygomis, objektyviai yra neįmanoma sudaryti sutarties. Vartotojas turi aktyviais veiksmais išreikšti savo valią sudaryti sutartį - pažymėti varnelę, kad sutinka su sutarties sąlygoimis. Teisės aktuose nenumatyta, kad ūkio subjektai turi imtis papildomų, specifinių priemonių, kad tam tikros sąlygos būtų matomos geriau už kitas. Be to, neaišku, kokios sąlygos turi pirmenybę prieš kitas sąlygas, ir kokios turėtų būti pateikiamos aiškiau, anksčiau. Nei teismų praktikoje, nei teisės aktuose nėra reglamentuota, kad informacijos apie sutarties sąlygas pateikimas internetu turėtų būti įgyvendinamas kitaip, nei jas pateikiant popieriniu formatu. Taigi, teigia, kad sutarties sąlygos buvo pateiktos iki sutarties sudarymo, todėl jokio pažeidimo nėra. Pareiškėjas prašo tenkinus skundą, priteisti jam iš atsakovės 771,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą (e.b.l. 5-8, 9-13, III tomas).

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 2-9, II tomas).

Nurodė, kad Tarnyba Nutarimu už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjai skyrė įspėjimą.

Pasisakydama dėl pareiškėjos NKVVDĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, atsakovė pažymėjo, kad minimame punkte įtvirtinama, kad nesąžininga komercinė veikla draudžiama. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Tarnybos komisija, nagrinėdama pareiškėjos komercinės veiklos atitikimą profesinio atidumo reikalavimams, skundžiamame Nutarime pažymėjo, kad profesinis atidumas – tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. NKVVDĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį – vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

Atsakovė nurodė, kad NKVVDĮ bei Direktyvoje, nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Taigi, sprendžiant, ar buvo padarytas NKVVDĮ pažeidimas, Tarnybai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakako nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Dėl pareiškėjos veiksmų buvo gautas vartotojo G. B. prašymas. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Dėl pareiškėjos veiksmų galėjo būti iškreiptas ir kitų, nesiskundusių Tarnybai asmenų, ekonominis elgesys. Taigi, pareiškėja iškreipė vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kadangi aiškiai bei išsamiai vartotojams nepateikė informacijos apie tai, kad kelionės užsakymo pateikimas interneto tinklalapyje www.makalius.lt ir pinigų pervedimas už kelionę dar negarantuoja, jog vartotojo užsakymas bus įvykdytas, o, atšaukus užsakymą, siūlomos alternatyvos gali būti nelygiavertės (gali kisti viešbučio žvaigždučių kiekis, kelionės kaina, oro linijos ar pan.). Pareiškėjai, kaip verslo subjektui, keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl pareiškėja privalėjo būti atidi, rūpestinga ir suteikti vartotojams teisingą ir neklaidinančią informaciją apie teikiamas paslaugas bei sudaromų sutarčių sąlygas. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos komisija skundžiamame Nutarime konstatavo, kad pareiškėja pažeidė NKVVDĮ 3 straipsnio 1 dalį, kadangi veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą.

Atsakovė nurodė, kad įvertinus interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pateiktas sutarties sąlygas, matyti, jog minėta informacija vartotojams yra pateikiama pačioje sutarties pabaigoje, po baigiamosiomis nuostatomis ir kaip papildoma, ne tokia svarbi informacija (šiam sutarties punktui nėra priskirtas net numeris). Be to, minima sutarties nuostata nėra kaip nors aiškiau išskirta ar greit vartotojui pastebima. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos komisija skundžiamame Nutarime pažymėjo, jog pareiškėja neatsako už tai, kaip yra išdėstomos UAB „T. T.“ turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos, tačiau žinodama, jog pasitaiko tokių atvejų, kai vartotojų užsakytos kelionės yra atšaukiamos nepatvirtinus viešbučio, kaip protingas ir atidus verslo subjektas, savo srities profesionalas, galėjo ir turėjo pateikti vartotojams papildomai šią esminę informaciją. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei informacija turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygose vartotojams būtų pateikiama visiškai aiškiai ir gerai matomoje vietoje, tokia informacija, jog užsakymo pateikimas ir pinigų pervedimas dar negarantuoja, jog vartotojo užsakymas bus įvykdytas, kadangi yra esminė išlyga, vartotojams turėtų būti pateikiama kuo anksčiau bei išsamiau – pavyzdžiui, pačiame pirmame pasiūlymo lange (lape), kad vartotojas, tik pradėjęs ieškoti tinkamo varianto kelionių organizatoriaus UAB „T. T.“ pasiūlymuose, jau žinotų, jog organizuotos turistinės kelionės (kurią sudaro skrydis, viešbutis ir pervežimas) vienas iš esminių elementų – viešbutis nėra garantuojamas ir gali būti nepatvirtintas. Tarnybos komisija papildomai pažymėjo, jog pareiškėja ne kartą nurodė, jog toks sutarčių sudarymas, kai, vartotojui pervedus pinigus, sutartis dar nėra patvirtinama, kol negaunamas patvirtinimas iš viešbučio, yra gerai žinoma tarptautinė kelionių organizatorių praktika, tačiau reiktų atsižvelgti į tai, jog pareiškėja yra šioje srityje dirbantis verslo subjektas, savo srities profesionalas, todėl geriau žino ir supranta apie tarptautinę kelionių organizatorių praktiką negu paprastas, vidutinis Lietuvos vartotojas, taigi, negalima pagrįstai teigti, jog vidutiniai vartotojai kelionių organizavimo ir užsakymo ypatumus žino ir supranta taip pat gerai, kaip pareiškėja. Interneto tinklalapyje buvo pateikiama informacija, jog „nepatvirtinus kelionės užsakymo, siūloma alternatyvi kelionė“ ir tokia informacija nėra detalizuojama ar paaiškinama, todėl, nagrinėjamu atveju, vartotojas G. B. ir tikėjosi, jog atšaukus jo išsirinktą viešbutį, jam bus pasiūlytas tiek pat žvaigždučių ir panašiai tiek pat kainuojantis viešbutis.

Pažymėjo, jog Tarnybai pateiktame prašyme vartotojas nurodė, kad susidariusios situacijos (vartotojas, sumokėjęs už kelionę, pasiėmė atostogas, kurias dėl atšauktos kelionės teko atšaukti, buvo patirti kiti nepatogumai) buvo galima išvengti aiškiai nurodant, jog interneto tinklalapyje www.makalius.lt pateiktas kelionės pasiūlymas yra tik preliminarus, o pasiūlymo alternatyvos gali būti nelygiavertės. Vartotojas G. B. teigė, jog, gavęs minėtą elektroninį laišką, skambino pareiškėjai pasiteirauti dėl sudaromos sutarties ir viešbučio patvirtinimo, tačiau pareiškėjos darbuotojai vartotoją nuramino. Priimdama Nutarimą, Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, jog pokalbio telefonu garso įrašas Tarnybai nebuvo pateiktas, nes yra saugomas tik pusę metų, tačiau pažymėjo, jog, Tarnybos komisijos nuomone, pareiškėja, kaip atidus komercinės veiklos subjektas, galėjo ir turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikintų, jog sudaromos sutarties sąlygos vartotojams būtų tinkamai išaiškintos.

Taip pat atsiliepime atsakovė nurodė, kad Tarnybos komisija atsižvelgė ir į tai, jog, nors vartotojas G. B. nepateikė 2018 m. gegužės 3 d. (t. y. pirkimo dieną) darytų pareiškėjos interneto tinklalapio www.makalius.lt ekrano nuotraukų, iš kurių būtų matyti, jog, vartotojui renkantis konkretų viešbutį, šalia pasirinkto kambario tipo buvo nurodyta, jog yra laisvų kambarių, vartotojas pateikė 2018 m. gegužės 7 d., 2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. darytas minėto interneto tinklalapio nuotraukas, iš kurių matyti, jog minėtomis datomis vis dar buvo rodomas vartotojo išsirinkto 4 žvaigždučių viešbučio „ELIHOTEL (SANT‘ALESSIO SICULO)“ dviviečio kambario „DBL S. R. building“ pasiūlymas už 315 EUR, nors, vartotojo G. B. atveju, viešbutis nebuvo patvirtintas. Tarnybos komisija atsižvelgė ir į tai, jog, kaip nurodė pareiškėja, gali būti, jog 2018 m. gegužės 3 d. laisvų kambarių nebebuvo, tačiau dėl to, kad užsakyti kambariai bet kada gali atsilaisvinti, viešbučio pasiūlymas nėra išimamas, be to, gali būti, jog ir nagrinėjamu atveju, užsakant kitą dieną, vartotojas išsirinktą viešbutį būtų gavęs, tačiau pažymėjo, jog, pardavinėjant keliones, kurių viešbučiai nėra iš anksto garantuoti ir pareiškėja neturi informacijos, kad laisvų kambarių viešbutyje realiuoju laiku iš tiesų yra, vartotojams neturėtų būti pateikiama informacija, nurodanti, jog „laisvų kambarių yra“, tokiu būdu juos skatinant priimti sprendimą dėl sandorio, kurio sąlygų (vartotojo išsirinkto viešbučio) pareiškėja galimai negalės įgyvendinti. Todėl, Tarnybos komisijos nuomone, užrašas, skelbiantis, jog „laisvų kambarių yra“, turėtų būti talpinamas tik tais atvejais, kai tokia informacija yra teisinga, o tais atvejais, kai bendrovė dar turi pasitikrinti, ar laisvų kambarių iš tiesų yra, toks užrašas neturėtų būti skelbiamas, o jei yra skelbiamas – turėtų būti nedelsiant pašalintas. Pareiškėja aiškiai, suprantamai bei laiku nepateikdama vartotojams informacijos apie tai, jog kelionės užsakymo pateikimas interneto tinklalapyje www.makalius.lt ir pinigų pervedimas dar negarantuoja, jog vartotojo užsakymas bus įvykdytas, o, atšaukus užsakymą, siūlomos alternatyvos gali būti nelygiavertės, veikė nesąžiningai ir iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, paskatindama vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis, žinodami išsamią informaciją, galimai nebūtų priėmę. Teigia, kad Tarnybos komisija Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl, pareiškėjai minėtu Nutarimu skirtas įspėjimas, yra paskirtas teisėtai ir pagrįstai. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „duomenys neskelbtini " Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo" teisėtumo (e.b.l. 13-29, I tomas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėjo UAB „ duomenys neskelbtini“ veiksmus, kurie galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas. Tyrimas buvo atliktas pagal 2018 m. gegužės 3 d. gautą vartotojo G. B. skundą dėl UAB „ duomenys neskelbtini" vykdomos veiklos.

Vartotojas G. B. skunde nurodė, kad interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) 2018-05-03 užsakius kelionę į Siciliją laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. bei pasirinkus apsistoti 4 žvaigždučių viešbutyje, 2018 m. gegužės 4 d. bendrovė jį informavo, jog pasirinktas viešbutis negali būti užsakytas, o siūlomos alternatyvos - arba brangesnės, arba tik 3 žvaigždučių viešbučiuose. Vartotojas nurodė, jog užsakymo atlikimo metu jam niekur nebuvo pateikiama informacija, jog sumokėjus pinigus, kelionė nebus užsakyta, dėl to patyrė kitų nepatogumų. Vartotojas nurodė, kad visos situacijos nebūtų įvykę, jeigu UAB „ duomenys neskelbtini" būtų aiškiai pateikusi informaciją, jog kelionės pasiūlymas yra preliminarus, o pasiūlymo alternatyvos galimai bus nelygiavertės (e. b.l. 15-17, II tomas).

UAB „ duomenys neskelbtini " paaiškinimuose dėl skundo nurodė, kad vartotojas G. B. pasinaudojo kelionių organizatoriaus „T. T." pasiūlymu, į kurį vartotojas buvo nukreiptas iš tai aprašančio pasiūlymo interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini), paspaudus mygtuką „Perku". Paspaudus nuorodą, atidaroma kelionių organizatoriaus „T. T." pasiūlymų sistema „ duomenys neskelbtini", kuri rodo tuo metu galiojančius pasiūlymus, kainas bei kitą informaciją. Prieš užsakant kelionę (dar neatlikus užsakymo), vartotojas turi teisę susipažinti su kelionių organizatoriaus “T. T." sutarties sąlygomis. Sutarties sąlygose nurodoma: „Sutarties pasirašymas dar negarantuoja, jog turisto pasirinktam viešbučiui bus patvirtinta rezervacija. Apie rezervacijos patvirtinimą turistui bus pranešta atskirai. Nepatvirtinus rezervacijos, pasirašyta sutartis, dėl apgyvendinimo konkrečiame viešbutyje, netenka galios. Turistas turi teisę pasirinkti alternatyvų kelionės variantą, sudarydamas naują sutartį. Turistui atsisakius sudaryti naują sutartį, kelionių organizatorius turi grąžinti turistui įmokėtus pinigus už netekusią galios sudarytą sutartį". Vartotojas G. B. sutiko su sutarties sąlygomis ir patvirtino, jog jam yra žinoma, kad sutarties pasirašymas negarantuoja viešbučio kambario patvirtinimo ir esant tokiai situacijai, siūloma alternatyvi kelionė, sudarant naują sutartį. Kelionių pasiūlymai ir viešbučių variantai interneto tinklalapyje www.makalius.lt/keliones rodomi automatiškai pagal kelionių organizatoriaus “Tez tour" tuo metu esančią pasiūlą. Nepatvirtinus kambario, pasiūlymas interneto tinklalapyje www.makalius.lt nėra naikinamas arba skelbiamas negaliojančiu, kadangi nuorodoje yra galimybė rinktis daugiau kambario tipų, taip pat kambarių kiekis ir tvirtinimo galimybės keičiasi kasdien. Pareiškėja nurodė, kad kelionių agentūros/tarpininkai įsipareigoja klientus informuoti apie kelionės sutarties sąlygas bei pasirašyti sutartį su vartotojais. Vartotojai, pažymėję varnelę prieš apmokant už kelionę, jog sutinka su sutarties sąlygomis, tokiu būdu pasirašo sutartį su organizatoriumi (e.b.l. 33-34, II tomas).

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, įvertinusi aplinkybes, 2018 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. I2NKV-86 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „ duomenys neskelbtini" galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo" (e. b.l. 44-47, II tomas).

2018 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė papildomą atsakovės reikalautą informaciją ir įrodymus: UAB „ duomenys neskelbtini " bei UAB „T. T." tarpininkavimo sutartį dėl įsipareigojimo tarpininkauti parduodant UAB „T. T.” iš anksto organizuotas turistines keliones arba bet kurią iš turizmo paslaugų. Dar kartą paaiškino, kad minėtoje sutartyje, su kuria vartotojai susipažįsta ir tai patvirtina „varnele", yra nurodyta, kad „sutarties pasirašymas dar negarantuoja, jog turisto pasirinktam viešbučiui bus patvirtinta rezervacija. Apie rezervacijos patvirtinimą turistui bus pranešta atskirai. Nepatvirtinus rezervacijos, pasirašyta sutartis, dėl apgyvendinimo konkrečiame viešbutyje, netenka galios <...>. Nesumokėjus šiose sąlygose nustatyta tvarka nurodytos kelionės kainos ar jos dalies, sutartis netenka galios.". Nepatvirtinus rezervacijos, sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis netenka galios ir tarp šalių susiklostę turizmo paslaugų teikimo teisiniai santykiai pasibaigia. Turistas turi teisę pasirinkti alternatyvų kelionės variantą sudarydamas naują sutartį. Vartotojui G. B. buvo pasiūlyta keletas alternatyvių kelionių, o šiam nesutikus, jam buvo grąžinti pinigai. Taip pat nurodė, kad visa esminė informacija vartotojui buvo skelbiama viešai - sutarties sąlygose, kurių perskaitymą vartotojas patvirtino „varnele". Sutarties sąlygos yra pateikiamos aiškiai, suprantamai ir pirmuose pirkimo žingsniuose, todėl negalima teigti, jog jos neaiškios ar nesuprantamos. UAB „ duomenys neskelbtini " paaaiškino, kad brendrovės veikla negali būti laikoma nesąžininga komercine veikla, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nei profesinio atidumo reikalavimų pažeidimo, nei vartotojų ekonominio elgesio iškreipimo (e.b.l. 60-63, 64-69, II tomas).

2018 m. rugsėjo 7 d. UAB “T. T." rašte Tarnybai nurodė, kad bendrovės yra pasirašiusios susitarimą dėl duomenų perdavimo, pagal kurį informacijos kiekio ir turinio paėmimas skelbimui interneto tinklalapyje duomenys neskelbtini išimtinai nuo UAB „ duomenys neskelbtini”. UAB „duomenys neskelbtini" nurodė, kad jos turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygose nurodyta, kad „Sutarties pasirašymas dar negarantuoja, jog turisto pasirinktam viešbučiui bus patvirtinta rezervacija. Apie rezervacijos patvirtinimą turistui bus pranešta atskirai. Nepatvirtinus rezervacijos, pasirašyta sutartis dėl apgyvendinimo konkrečiame viešbutyje netenka galios. Turistas turi teisę pasirinkti alternatyvų kelionės variantą sudarydamas naują sutartį. Turistui atsisakius sudaryti naują sutartį, kelionių organizatorius turi grąžinti turistui sumokėtus pinigus už netekusią galios sudarytą sutartį". UAB „ duomenys neskelbtini" nurodė, kad, kaip įprasta paslaugų teikimo sferoje, pasirašant sutartį imamas avansas, apie tai nurodyta tiek turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygose, tiek turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinėse sąlygose (e.b.l. 73-74, II tomas).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. lapkričio 6 d. patikrino interneto tinklalapyje duomenys neskelbtini vartotojams pateikiamą informaciją ir nustatė, kad be sutarties sąlygų, pačiame paskutiniame kelionės rezervavimo žingsnyje, prieš pereinant prie mokėjimo, vartotojams yra pateikiama informacija, kad „Su Kelionės sutarties sąlygomis sutinku. Sutinku, kad sutarties pasirašymas dar negarantuoja, jog pasirinktam viešbučiui bus patvirtinta rezervacija. Apie rezervacijos patvirtinimą bus pranešta atskirai. Nepatvirtinus rezervacijos, pasirašyta sutartis, dėl apgyvendinimo konkrečiame viešbutyje, netenka galios. Turiu teisę pasirinkti alternatyvų kelionės variantą sudarydamas naują sutartį. Atsisakius sudaryti naują sutartį, kelionių organizatorius turi grąžinti įmokėtus pinigus už netekusią galios sudarytą sutartį." (e.b.l. 80, II tomas).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė pranešimą Nr. 3-3016 „Dėl UAB „ duomenys neskelbtini" galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veikos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo", kuriame padarė išvadą, jog UAB „ duomenys neskelbtini" pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio I dalies nuostatą, kadangi UAB „ duomenys neskelbtini" veikla laikytina nesąžininga pagal 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Baigti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „duomenys neskelbtini” galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo", kuriuo nutarė baigti tyrimą dėl UAB „duomenys neskelbtini” veiksmų, galimai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas (e.b.l. 119-132, 133-134, II tomas).

2018 m. gruodžio 20 d. Tarnybos komisija priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo konstatavo, kad nagrinėjama UAB „ duomenys neskelbtini” veikla, reklamuojant ir parduodant prekes (skrydžio bilietus, organizuotų turistinių kelionių paketus ir pan.) interneto tinklalapyje duomenys neskelbtini laikytina komercine veikla bei atitinka Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtintą komercinės veiklos sąvoką, taip pat konstatavo, kad pareiškėja savo veiksmais suklaidino vartotoją, iškreipė jo ekonominį elgesį, kadangi aiškiai bei išsamiai vartotojams nepateikė informacijos apie tai, kad kelionės užsakymo pateikimas interneto tinklalapyje duomenys neskelbtini ir pinigų pervedimas už kelionę dar negarantuoja, jog vartotojo užsakymas bus įvykdytas, o atšaukus užsakymą, siūlomos alternatyvos gali būti nelygiavertės. Tokiais savo veiksmais, pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą. Nurodė, kad pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Šiuo atveju buvo gautas vieno vartotojo skundas, todėl laikė, kad nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus vartotojų (ir nesiskundusių) suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas, kad pareiškėja veikė nesąžiningai, paskatindama vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis, žinodami išsamią informaciją, galimai nebūtų priėmę. Tarnybos komisija nutarė už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skirti UAB “duomenys neskelbtini" įspėjimą (e. b .l. 13-29, I tomas).

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad komercinė veikla vartotojams yra komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad kelionių pardavimo agentas - fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra kelionių organizatorius, bet parduoda ar siūlo įsigyti kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotas turistines keliones. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo turistui valstybine kalba privalo pateikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją, o 5 dalis nustato, jog kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas atsako už pateiktos informacijos, kuri yra neatskiriama organizuotos turistinės kelionės sutarties dalis, teisingumą, išsamumą ir tikslumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis nustato, kad, siūlydamas įsigyti savo teikiamas paslaugas, kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo privalo raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną pateikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie apgyvendinimo vietą, pagrindinius požymius ir jei pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles yra nustatyta, informaciją apie turistinę kategoriją arba klasę. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo, galiojusio iki 2018 m. liepos 16 d., 2 straipsnio 13 dalyje buvo nustatyta, kad kelionių pardavimo agentas - turizmo paslaugų teikėjas, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant (įskaitant, bet neapsiribojant, nuotolinės prekybos būdu parduodant interneto svetainėse ir (ar) per grupinių apsipirkimų interneto svetaines) organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją, o 7 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jog iki turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymo kelionių organizatorius ir (ar) kelionių pardavimo agentas privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų pateikta išsami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija (tai, kur vykstama, transporto priemones, kuriomis vykstama, jų charakteristikas ir kategoriją; apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles); maitinimą; maršrutą; valstybių, į kurias vykstama, pasienio formalumus ir vizų gavimo tvarką, laiką, per kurį vizos gaunamos; turizmo paslaugų teikimo sutarčių įforminimo tvarką ir sąlygas; visą kelionės kainą, kainos dalį, kuri turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką; kelionei organizuoti reikalingą mažiausią turistų skaičių ir galutinį terminą, kada turi būti pranešta turistui apie kelionės atšaukimą dėl nesurinkto mažiausio nustatyto turistų skaičiaus).

Taigi, tiek anksčiau galiojęs, tiek šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas nustato pareigą ne tik kelionių organizatoriui, bet ir kelionių agentui iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo suteikti vartotojams aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie apgyvendinimo vietą.

NKVVDĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir: 1) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, arba 2) iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę. Taigi, įstatymų leidėjas įstatyme aiškiai įtvirtino imperatyvią dviejų sąlygų visumą, kuri turi būti nustatyta, norint konstatuoti, kad ūkio subjekto veiksmai atitinka NKVVDĮ 3 str. 2 d. 1 p. požymius

Pagal NKVVDĮ 2 str. 9 d., profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį reiškia vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (NKVVDĮ 2 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas nustato, kad vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Pažymėtina ir tai, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių - disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių - yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi - pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K.-3-137/2011).

Pasisakant dėl vidutinio vartotojo elgesio iškreipimo produkto atžvilgiu, pažymėtina, jog komercinės veiklos subjekto vykdoma komercinė veikla yra vertinama vadovaujantis vidutinio vartotojo atžvilgiu. Vidutinio vartotojo samprata pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas E. L. C-220/98, Rink). Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas, atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje V. P. v. UAB „T. T.“, Nr. 3K-3-201/2010). Vidutinio vartotojo samprata taip pat pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje administracinėje Nr. A556-997/2008).

Taigi, tam kad konstatuoti pareiškėjos nesąžiningą komercinę veiklą būtina nustatyti dvi tarpusavyje susijusias aplinkybes: komercinė veikla turi neatitikti profesinio atidumo reikalavimų bei iš esmės iškreipti arba galėti iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos duomenis ir įrodymus, UAB “duomenys neskelbtini” komercinė veikla negali būti vertinama kaip nesąžininga bei neatitinkanti profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipianti (ar galinti iškreipti) vartotojų ekonominį elgesį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja savo internetiniame tinklapyje duomenys neskelbtini kaip kelionų agentas (tarpininkas) pardavinėja kelionės organizatorių (nagrinėjamu atveju UAB “T. T.”) organizuojamas turistines keliones. Prie kiekvienos siūlomos kelionės užsakymo yra pateikos paslaugų užsakymo sąlygos, UAB “T. T.” Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos. Vartotojai susipažinimą su sutarties sąlygomis turi patvirtinti „varnele" (du kartus prieš užsakant, prieš apmokant) (e. b.l. 81, 82, II tomas), ir tik tuomet galimas kelionės rezervavimas. Matyti, kad pateiktose kelionių organizatoriaus sutarties sąlygose aiškiai yra nurodyta: “Sutarties pasirašymas dar negarantuoja, jog turisto pasirinktam viešbučiui bus patvirtinta rezervacija. Apie rezervacijos patvirtinimą turistui bus pranešta atskirai. Nepatvirtinus rezervacijos pasirašyta sutartis dėl apgyvendinimo konkrečiame viešbutyje netenka galios. Turistas turi teisę pasirinkti alternatyvų kelionės variantą, sudarydamas naują sutartį” (e. b. l. 83-87, II tomas). Taigi, nėra pagrindo laikyti, kad esminė informacija nuo vartotojo buvo slepiama ar klaidinanti, ji buvo skelbiama viešai - sutarties sąlygose, kurių perskaitymą vartotojas privalo prieš rezervuojant kelionę, patvirtinti net du kartus „varnele". Nelaikytina, kad sutarties sąlygų pateikimas vartototjui internetinėje svetainėje duomenys neskelbtini buvo pateiktas netinkamai.

Nagrinėjamu atveju vartotojas G. B. užsakė kelionę, kaip pats nurodė, perskaitė sutarties sąlygas, su jomis susipažino (e.b.l. 177-188, II tomas), prieš rezervuojant ir prieš sumokant, uždėjo reikiamose vietose varneles (e.b.l. 80-87, 81, 82, II tomas). Tai, kad vartotojas šias sąlygas savaip interpretavo ar tinkamai nesuprato, nėra pagrindas laikyti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai savo veikloje, klaidinančiai vartotojo atžvilgiu. Be to, raginimas vartotojams susipažinti su sąlygomis buvo net du kartus. Nuoroda į sutarties sąlygas yra pateikta daug ryškiau, išskiriant ją iš bendro teksto, t. y. parengta taip, jog neabejotinai atkreiptų vartotojų dėmesį. Teisės aktuose nenumatyta, kad ūkio subjektai turi imtis papildomų, specifinių priemonių, kad tam tikros sąlygos būtų matomos geriau už kitas. Tai, kad po vartotojo skundo, pareiškėja ėmėsi papildomų veiksmų ir įdėjo papildomą, 3 kartą pateikiamą sąlygą apie tai, jog viešbučio rezervacija nėra garantuojama ir nepatvirtinus viešbučio, sutartis nustoja galioti, nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėja patvirtina savo klaidinantį elgesį vartotojų atžvilgiu. Priešingai, tai patvirtina pareiškėjos atidumą bei rūpestingumą, pastangas, siekiant, kad visiškai būtų išvengta galimų nesusipratimų ateityje, siekiant dar labiau atkreipti vartotojų dėmesį, skatinant juos įsigilinti į sutarties sąlygas, jas perskaityti, tai atitinka profesinio atidumo reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba 2018 m. lapkričio 6 d. patikrinusi interneto tinklalapyje duomenys neskelbtini vartotojams pateikiamą informaciją, taip pat nustatė, kad, be sutarties sąlygų, prieš pereinant prie mokėjimo, vartotojams yra pateikiama informacija, kad: „Su Kelionės sutarties sąlygomis sutinku. Sutinku, kad sutarties pasirašymas dar negarantuoja, jog pasirinktam viešbučiui bus patvirtinta rezervacija. Apie rezervacijos patvirtinimą bus pranešta atskirai. Nepatvirtinus rezervacijos, pasirašyta sutartis, dėl apgyvendinimo konkrečiame viešbutyje, netenka galios. Turiu teisę pasirinkti alternatyvų kelionės variantą sudarydamas naują sutartį. Atsisakius sudaryti naują sutartį, kelionių organizatorius turi grąžinti įmokėtus pinigus už netekusią galios sudarytą sutartį.“. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad vartotojui uždėjus varnelę, kad susipažino ir sutiko su sutarties sąlygomis, nėra pagrindo abejoti, kad vartotojas iš tikrųjų skaitė ir suprato sutarties sąlygas prieš užsakant kelionę. Patvirtinus sutarties sąlygas uždėjus varnelę, sutarties sąlygų nesupratimo, neįsigilinimo į jas pasekmės tenka pačiam vartotojui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nurodytos sutarties sąlygos būtų dviprasmiškos, neaiškios, nekonkrečios, ar reikalaujančios specialių žinių, tam, kad jas suprasti.

Iš pateiktų sutarties sąlygų, be to, kad viešbučio rezervacijai reikalingas atskiras patvirtinimas, yra visiškai aišku ir tai, kad nepatvirtinus viešbučio, sudaryta sutartis nutraukiama. Ir norint užsakyti naują (kitą) kelionę, būtina sudaryti visiškai naują sutartį. Atšaukto pasiūlymo sąlygos tokiu atveju pareiškėjos ir vartotojo nebesaisto, nes sutartis po rezervacijos netvirtinimo, kaip minėta, yra laikoma nutraukta. Vartotojui nėra siūloma sudaryti nei lygiavertės, nei nelygiavertės sutarties, siūloma sudaryti visiškai naują sutartį. Joje visos sutarties sąlygos (viešbučio žvaigždučių kiekis, kelionės kaina, oro linijos) yra nustatomos iš naujo. Nagrinėjamu atveju nutraukus sutartį pareiškėja grąžino vartototojui sumokėtą pinigų sumą už kelionę.

Teismo vertinimu, byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad Nutarime nurodoma pareiškėjo veikla laikytina nesąžininga komercine veikla NKVVDĮ prasme, o juo labiau – kad ji atitinka NKVVDĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų klaidinančių veiksmų apibūdinimą: Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, priimto, pažymėtina, įgyvendinant 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“), be kita ko, nustato, kad: nesąžininga komercinė veikla draudžiama (NKVVDĮ 3 str. 1 d.). Kaip minėta, komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir: 1) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, arba 2) iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę (NKVVDĮ 3 str. 2 d.). Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Nesąžininga komercine veikla laikoma ir kita komercinė veikla, kuri atitinka NKVVDĮ 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus (NKVVDĮ 3 str. 3 d.). Klaidinančia komercine veikla yra klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas (NKVVDĮ 3 str. 4 d.). NKVVDĮ 7 straipsnyje nurodyti klaidinančios komercinės veiklos, kurios nereikia įrodinėti, atvejai, t. y. pateikiami komercinės veiklos, kuri preziumuojama esant klaidinančia, pasireiškimo apibūdinimai, tuo tarpu, kokie veiksmai šio NKVVDĮ prasme taip pat gali būti laikomi klaidinančiais, nustato NKVVDĮ 5 straipsnis, o kokie – klaidinančiu informacijos neatskleidimu, nustato NKVVDĮ 6 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. A-1352-624/2016).

NKVVDĮ prasme klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių NKVVDĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų elementų – produkto egzistavimo arba pobūdžio; pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, naudingumo, pavojingumo, atlikimo, sudėties, priedų, pagalbos ir skundų nagrinėjimo vartotojui įsigijus produktą, pagaminimo ar pateikimo metodo ir datos, pristatymo, tinkamumo paskirčiai, vartojimo (naudojimo) sąlygų, kiekio, techninių reikalavimų, geografinės arba komercinės kilmės, rezultatų, kurių galima tikėtis jį vartojant (naudojant), arba produkto bandymų ar patikrų rezultatų; komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, komercinės veiklos tikslų ir produkto pardavimo būdų, pareiškimo arba žymens, susijusio su komercinės veiklos subjekto ar produkto tiesioginiu ar netiesioginiu rėmimu arba produkto patvirtinimu ir kt. (NKVVDĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju – produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo) – apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (NKVVDĮ 5 str. 1 d.). Klaidinančiais veiksmais taip pat laikoma komercinė veikla, kuri skatina arba gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, t. y. sprendimą dėl vartotojo ekonominiams interesams prieštaraujančio sandorio.

Tuo tarpu, atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs: 1) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimas arba 2) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, arba 3) komercinės veiklos tikslo, jeigu jis neaiškus pagal kitas aplinkybes, neatskleidimas (NKVVDĮ 6 str. 1 d.). Jeigu vykdant komercinę veiklą informacijai perduoti naudojamos informacijos perdavimo priemonės yra ribotos apimties arba laiko atžvilgiu, sprendžiant, ar informacija buvo neatskleista, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą ir kitas priemones, kurių komercinės veiklos subjektas ėmėsi siekdamas, kad informacija būtų prieinama vartotojams kitais būdais (NKVVDĮ 6 str. 2 d.). Jeigu neaišku pagal kitas aplinkybes, esmine laikoma ši komercinio pasiūlymo informacija: 1) pagrindinės produkto savybės (kiek tai tikslinga naudojamų informacijos perdavimo priemonių ir produkto atžvilgiu); 2) komercinės veiklos subjekto buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas ir, jei reikia, komercinės veiklos subjekto, kurio vardu jis veikia, buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas; 3) galutinė produkto kaina arba apskaičiavimo būdas (jeigu dėl produkto pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto), galimos papildomos vartotojo išlaidos, pristatymo ar pašto išlaidos arba informacija apie tai, kad gali tekti patirti tokių papildomų išlaidų (jeigu šios išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto); 4) apmokėjimo, pristatymo, komercinės veiklos vykdymo ir skundų nagrinėjimo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų; 5) jeigu suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sandorį arba jo atsisakyti, – informacija apie šios teisės buvimą. Taigi tam, kad komercinės veiklos subjekto veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip klaidinantis informacijos neatskleidimas, be kita ko, turi būti nustatyta, kad vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, t. y. sprendimą dėl vartotojo ekonominiams interesams prieštaraujančio sandorio. Tam, kad klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas galėtų būti laikomi klaidinančia komercine veikla NKVVDĮ prasme, visais atvejais turi būti nustatyta, kad ja yra ar gali būti daroma žala vartotojo ekonominiams interesams: kaip numatyta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, nustatyta, kad vartotojui iki sutarties sudarymo buvo žinoma apie sutarties sąlygas, sąlygos buvo jam pateiktos aiškiai (du kartus: prieš rezervuojant ir prieš apmokant), sąlygų turinys (prasmė) taip pat konkretus ir nedviprasmiškas, klaidinančiai pateikiamos informacijos pateikimo nenustatyta. Vartotojui buvo tinkamai pateikta informacija apie tai, kad viešbutis gali būti nepatvirtintas, dėl to sutartis nustos galioti. Atsižvelgiant į aptartą vidutinio vartotojo sampratą, nelaikytina, kad nurodytų sąlygų esmė iškreipė ar galėtų iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Atsakovė nurodė, kad pažeidimui konstatuoti, pakako nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia objektyviais įrodymais. Atsakovės argumentas, kad vien tai, jog dėl pareiškėjos veiksmų buvo gautas vartotojo skundas, jau galima teigti, kad nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus vartotojų suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas, yra niekuo nepagrįstas. Vartotojui buvo pateikta išsami informacija, todėl nėra pagrindo laikyti, kad esant sąlygai, jog kelionės užsakymo pateikimas interneto tinklalapyje duomenys neskelbtini ir pinigų pervedimas dar negarantuoja, jog vartotojo užsakymas bus įvykdytas, o, atšaukus užsakymą, siūlomos kitos naujos alternatyvos gali būti nelygiavertės, dėl to vartotojas būtų galimai priėmęs kitokį sprendimą dėl sandorio. Nenustatyta jokių pareiškėjos veiksmų (elgesio), skatinančių ar nesąžiningai įtakojančių vartotojo apsisprendimą. Atsakovė iš esmės Nutarime rėmėsi vartotojo nurodyta pozicija dėl nesuprastų sutarties sąlygų, vartotojo subjektyviu vertinimu. Nurodytas argumentas, kad nepatvirtinus viešbučio rezervacijos, internetiniame puslapyje ir toliau buvo patalpinta ta pati informacija nagrinėjamu atveju nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningo elgesio. Nutarime padaryta išvada, kad pareiškėja iškreipė vartotojų ekonominį elgesį, kad galėjo jį iškreipti, taip pat kad pareiškėjos komercinė veikla neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, tačiau nurodyti teiginiai iš esmės nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis, faktais, įrodymais. Atsakovė kaip minėta, tyrimo metu patikrinusi pareiškėjos internetinę svetainę, nustatė, kad rezervuojant kelionę, būtina susipažinti su sutarties sąlygomis, patvirtinant tai uždedama varnele. Priešingu atveju, kelionės užsakymas (rezervavimas) būtų negalimas. Paties vartotojo neatsakingi veiksmai, neįsigilinant jam į sutarties sąlygas ar jų neskaitant, nėra pareiškėjo atsakomybė, kaip minėta, to pasekmės kyla pačiam vartotojui. Pats vartotojas pripažino, kad susipažino su sutarties sąlygomis, uždėjo du kartus varneles, kad sutinka su sąlygomis. Nors vartotojas, kaip vartojimo sutarties šalis, turi specialų teisinį statusą ir nėra lygiavertis ūkinės veiklos subjektui, tačiau jis nėra atleidžiamas nuo bendros sąžiningumo pareigos teisiniuose santykiuose.

Taigi, remiantis išdėstytu nenustatyta, kad pareiškėjos komercinė veikla nagrinėjamu atveju būtų nesąžininga, kad neatitiktų profesinio atidumo reikalavimų, kad įvyko konkretus bei realus vartotojų suklaidinimo, t. y. ekonominio jų elgesio, padarant žalą, iškreipimo, faktas. Visa ginčui aktuali informacija vartotojui buvo pateikta tiksliai, aiškiai, neapgaulingai, nedviprasmiškai, išsamiai, laiku, reikalinga vartototui informacija nebuvo nuslėpta, informacijos perdavimas atitinka NKVVDĮ 6 str. 2 d. Todėl nustačius, kad pareiškėjos veiksmai atitinka profesinio atidumo reikalavimus, nagrinėjamu atveju vartotojas nebuvo protingai atidus ir apdairus, pripažintina, kad šiuo atveju Tarnyba nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai išsamiau nevertinami, kadangi nustačius, kad pareiškėjos veiksmuose nėra NKVVDĮ pažeidimo požymių, jie neįtakoja skundžiamo nutarimo pagrįstumo. Nutarimo pagrįstumas vertinamas dviem kriterijais: pareiškėjos komercinės veiklos atitikimo profesinio atidumo reikalavimams ir ar komercinė veikla neiškreipė ar galėjo iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Teismas apie tai pasisakė ir įvertino. Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, naikinamas 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „duomenys neskelbtini“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio už skundą, kurį prašo priteisti, taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 771,36 Eur atstovavimo išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (e. b. l. 9-13, III tomas). Todėl, skundą tenkinus, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi pareiškėjai priteistina iš atsakovės 23 Eur žyminio mokesčio, 771,36 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Iš viso priteistina 794,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „duomenys neskelbtini“ skundą tenkinti.

Panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „duomenys neskelbtini“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnybos, juridinio asmens kodas 188770044, 794,36 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas 302583106, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.