- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 1-2001-738/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00396-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Ieškovas
- D. J.
- Kaltinamasis
- T. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, gynėjui advokato pad. Gintarui Tamulioniui, nukentėjusiajam-civ. ieškovui D. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis Kauno plaukimo sporto mokykloje, santechniku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2014 m. balandžio 16 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje, ties Spindulių gatvės ir Panerių gatvės sankirta, Kaune, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, D. J. norint išlipti iš automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį tyčia prispaudė priekinėmis vairuotojo pusės durimis prie automobilio, sudavė vieną smūgį ranka į kairės pusės ausį ir vieną smūgį į dešinės pusės pakaušį, griebęs už rūbų pargriovė ant žemės, spyrė dešine koja vieną kartą į galvą kairėje pusėje prie smilkinio, du kartus į krūtinę, ne mažiau penkis kartus į kojas, padarydamas kairio smilkinio sumušimą, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis savo kaltės iš esmės neneigė ir parodė, kad jis važiavo Via Baltica keliu iš Ringaudų. Į antrą eismo juostą išvažiavo mašina, bet lenkimo nedarė. Jis kiek pristabdė. Leidžiantis kalnu nuo Megos, automobilis “Citroen 5” aplenkė jį ir užkirto kelią, jis bandė sustoti, tada nukentėjusysis pradėjo važiuoti, vėl pradėjo stoti. Pakui kaltinamasis sustojo ir ėjo link automobilio “Citroen 5”, nukentėjusiajam pasakė “ką darai”. Tuo metu nukentėjęs, stovėdamas už atvertų automobilio durelių, bandė jam suduoti, todėl priverdamas dureles jis prispaudė nukentėjusįjį. Nukentėjęs norėjo trenkti jam dar kartą, jis atsitraukė. Nukentėjęs bandė jam įspirti, traukėsi atbulas link savo automobilio galo ir nukrito. Gulėdamas bandė jam įspirti. Kiek kartų spyrė negalėjo pasakyti tiksliai. Kai nukentėjęs pakėlęs koją bandė jam įspirt, kaltinamasis jam įspyrė į sėdmenis. Paskui jis nuvažiavo. Su juo kartu važiavo A. K.. Vėliau jį sustabdė policija ir jis buvo sulaikytas. Jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė. Jo automobilio pristabdymas jokio pavojaus nekėlė. Iš salono niekas jokių daiktų nemėtė. Kai jie stovėjo, matė sustojusią dar vieną mašiną. Įvykio metu jis vilkėjo juodą striukę, džinsus, vasarinius batus. Nukentėjęs vilkėjo treningines kelnes, megztinį ir kedus. Su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodė, kad sutiktų atlyginti nukentėjusiajam apie 1000 Lt.
Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2014-04-16 važiavo Vakariniu aplinkeliu į Via Baltic kelią 90 km/h greičiu. Važiavo antra eismo juosta, nes pirma eismo juosta buvo užimta. Iš paskos važiavo automobilis didesniu greičiu nei jis. Jam šviesomis rodė pasitraukti. Jis neturėjo kur trauktis. Paskui pasitraukė, persirikiavo į kitą eismo juostą. Kai jį aplenkė, kažkokią šiukšlę metė į jo mašiną, bet tiksliai negalėjo patvirtinti, kad tai kaltinamasis numetė. Kaltinamasis jį aplenkė ir priešais jį įvažiavo į pirmą eismo juostą. Jis priekyje važiuojant staiga užstabdė, bet jis spėjo sureaguoti ir stabdė pats. Paskui jis dar kartą užstabdė. Nukentėjęs važiavo paskui kaltinamąjį ir fotografavo. Viena nuotrauka neišėjo. Jis nufotografavo kaltinamojo mašiną. Paskui jam reikėjo tiesiai važiuoti. Pagalvojo, kad suks į dešinę. Parodė posūkį. Kaltinamasis važiavo prieš jį. Kai jis buvo priekyje, nukentėjęs nenorėjo, kad kaltinamasis jam trukdytų, jį aplenkė. Kai leidosi žemyn, nukentėjęs laukė kur jis suks. Galvojo jei jis suks į dešinę, tai jis suks į kairę, bet pasuko į dešinę. Panerių g. yra policijos poskyris. Kaltinamasis buvo įpykęs ir bandė piktybiškai jį aplenkti. Kai kaltinamasis išvažiavo prieš jį, užblokavo kelią ir jis neturėjo kur važiuoti. Jis lipo iš savo mašinos, kai kaltinamasis priėjo prie jo mašinos, bet dar nespėjus išlipti iš mašinos, kaltinamasis jį privėrė durimis. Paskui sudavė smūgį į kairę ausį. Jis nespėjo nieko padaryti, tik išlindo pro dureles, kaltinamasis jį pagriebė už atlapų ir parvertė ant žemės. Kaltinamasis buvo su metaliniais batais. Kai jis gulėjo ant žemės, kaltinamasis jam spyrė į galvą, krūtinę, pilvą. Buvo apžiūrėtas ekspertų kitą dieną. Jis atsisakė rentgeno, nes nenorėjo spindulių. Dėl šio įvykio jis patyrė skausmą, šoką, jautė pažeminimą, nes buvo mušamas kitų asmenų akivaizdoje, nepatogumus, nes teko vykti į policiją, namo grįžo vėlai, dėl to pergyveno artimieji, taip pat turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo veiksmus. Reiškia 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojas V. K. parodė važiavęs nuo Lapių pusės į Kauną. Pravažiavus tiltą Vilnius Klaipėda. Pastebėjo dvi stovinčias mašinas. Stovėjo du vyriškiai. Persirikiuodamas į pirmą eismo juostą pamatė, kad jie šūkavo, vienas nukrito. Kodėl jis nukrito, nepastebėjo. Jis sustojo kelkraštyje. Aukštas vyriškis nuėjo į autobusiuką ir nuvažiavo. Jis supratęs, kad jis autobusiuko vairuotojas, o tas kur buvo nukritęs, buvo Citroeno vairuotojas. Jis matė vieną spyrį. Kaip vyriškiai buvo apsirengę – negali atsakyti. Nukentėjęs skambino policijai, klausė ar jis galės paliudyti. Nukentėjęs vilkėjo lengvais rūbais. Dar buvo privažiavusi viena moteris. Moteris klausė kas įvyko. Jis tik matė kaip vyrai mosikavo rankomis ir kažką aiškinosi. Nukentėjęs buvo susijaudinęs, jam drebėjo rankos. Citroeno vairuotojas buvo nukritęs.
Liudytoja J. A. parodė, kad ji važiavo Spindulių gatve, stovėjau prie gatvelės norėdama išvažiuoti į Panerių gatvę, laukė kol pravažiuos mašinos. Pravažiavo mikroautobusas, dar sustojo kita mašina ir ji negalėjo pravažiuoti. Pamatė, kaip iš autobusiuko išlipo du vyriškiai išsitraukė vairuotoją iš lengvo automobilio ir pradėjo spardyti vyriškį gulintį ant žemės. Ar buvo suduoti smūgiai rankomis – neprisimena. Ar spardė abu vyriškiai negali pasakyti, nes viskas vyko kelias sekundes. Tuo metu buvo išsigandusi. Anksčiau jai neteko matyti tokių įvykių. Ten buvo dar keli žmonės. Įvykis truko kelias sekundes. Ji įvykį stebėjo iš mašinos.
Liudytojas A. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė kad Panerių gatve važiavo su T. M.. Vakarų aplinkeliu jiems važiuojant antra juosta, prieš juos išlindo Citroen ir užkišo. Vėliau jie jį aplenkė ir pamatė, kad jis mosikuoja rankomis ir keikiasi. Jį pralenkę stabtelėjo ir nuvažiavo. Paskui ties Panerių gatve jis staiga užlindo prieš juos. Leidžiantis nuo Megos tilto, lėtėjimo juostoje, jis atvažiavo iš antros eilės ir metėsi į pirmą juostą, lėtėjimo juostą ir aplenkęs juos, pradėjo stabdyti, jie buvo priversti stabtelti. Nukentėjusysis trukdė važiuoti. Kai jie sustojo, T. M. išlipo iš mašinos ir nuėjo link Citroeno. Atsidarė durys ir matė kaip nukentėjusysis sudavė smūgius T. M., bet jis atsitraukė. Tada jis išlipo iš mašinos, buvo dar žmonių. Kai atsisuko, pamatė, kad ateina T. M.. Jie abu sėdo į mašiną ir nuvažiavo.
Liudytojas S. P. parodė,kad 2014-04-16 jis važiavo automobilyje keleiviu. Vairuotoja buvo Diana. Jie važiavo iš Megos pusės, link Demokratų g., Panerių gatve. Pamatė dvi stovinčias mašinas. Jie važiavo antra eismo juosta. Priekyje stovėjo baltas autobusiukas, markės neprisimena, už jo stovėjo pilkos spalvosautomobilis, markės neprisimena. Matė kaip vienas asmuo muša kitą. Pradžios nematė. Įvykis truko gal 10 sekundžių. Detaliai negali nurodyti kaip vyko, bet buvo spiriama į kūną. Kiek kartų buvo spiriama neprisimena. Buvo šviesus paros metas. Spardymą matė sėdėdamas automobilyje, o kai išlipo, muštynės baigėsi. Spardymas vyko arčiau nukentėjusio automobilio. Jis norėjo pagelbėti. Tas asmuo, kuris mušė įsėdo į autobusiuko vairuotojo pusę ir nuvažiavo. Ar ten buvo daugiau stovinčių žmonių – nepamena. Toje vietoje buvo dar sustojusi viena mašina, ją vairavo moteris. Nukentėjusio klausė kas nutiko ir pasiūlė, kad galės paliudyti. Nukentėjęs nereikalavo iškviesti greitosios. Tuo metu pas nukentėjusį aiškių sužalojimų nematė. Nukentėjęs gulėdamas ant žemės rankomis dengėsi. Kokius veiksmus atliko nukentėjęs, nematė.
Šalies argumentai
Pareiškimu (b.l. 13) D. J. kreipėsi į policiją dėl jo sužalojimo.
Dokumentų pateikimo protokolu (b.l.18) D. J. pateikė specialist išvadą.
2014-04-17 specialisto išvadoje D. J. konstatuotas kairio smilkinio sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l.34).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir yra kaltas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 284 str.1d. kvalifikuota teisingai ir pagrįstai, nes kaltinamasis elgėsi įžūliai, smurtavo viešoje, vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tokie jo veiksmai neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, privertė sustoji kitų automobilių vairuotojus, trukdė pravažiuoti, t.y. kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 284 str. 1d. kvalifikuojančius požymius.
Baudžiamoji atsakomybė, civilinis ieškinys, advokato atstovavimo išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės neneigia nusikaltęs ir gailisi dėl padarytos veikos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
T. M. neteistas. Byloje gautas kaltinamojo sesers V. P. prašymas perduoti T. M. jos atsakomybei pagal laidavimą, be užstato (b.l. 129). Pagal LR BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Esant V. P. prašymui perduoti T. M. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltės neneigė, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi T. M. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja V. P. yra kaltinamojo sesuo, daug bendrauja su broliu, abu prižiūri 74 metų savo motiną. Ji yra vyresnė ir broliui yra autoritetas. V. P. neteista (b.l.138), turi neįgalumą, dirbo UAB “Kauno kailiai”, tačiau patyrė plaštakos traumą, neteko 45 procentus darbingumo ir jai teko iš darbo išeiti (b.l.131). Nežiūrint į tai, V. P. nurodė teismui, kad ji yra verta pasitikėjimo. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Pats kaltinamasis, kaip jau minėta, neneigia kaltės, sutinka nukentėjusiajam atlyginti 1000 Lt žalos, o nukentėjusysis patvirtino, kad jį tenkins teismo nuožiūra priteistas civilinis ieškinys.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms LR BK 40 str. 1 d.-3 d., teismas sprendžia, kad T. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, T. M. skiriamas laidavimas be užstato.
Nukentėjusysis D. J. pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vertindamas nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat vertindamas nukentėjusiajam padarytos žalos dydį jo paties įvertintą pinigais, privalo atsižvelgti į pagrindinius dalykus, t.y. ar nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys yra adekvatus nusikaltimo sunkumui, jo sukeltoms pasekmėms.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo D. J. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos pagrįstumas yra neginčijamas, nes ši žala padaryta nusikaltimu, dėl kurio jis neišvengiamai patyrė stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Taigi, teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo veiksmus iki įvykio, padarytą žalą, į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo realias galimybes padarytą žalą atlyginti, į šia konkrečia nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nepatogumus, grįžo namo vėlai, dėl to pergyveno artimieji, vėliau turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo veiksmus, kreiptis teisinės pagalbos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas žemesniųjų teismų praktiką, yra ne kartą pasisakęs, kad teismai, spręsdami nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimus, neprivalo atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį tik tais atvejais, kai neturtinė žala padaroma nusikaltimais žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam sveikata buvo surikdyta nežymiai, todėl nukentėjusiojo D. J. ieškinys mažintinas ir jam iš kaltinamojo priteistinas 1000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodo, kad D. J., teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal tarnybos 2014-09-18 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-T-3340-4219, susidarė 80 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo (b.l.113), tačiau kaip matyti iš paminėto tarnybos sprendimo, vadovaujantis Įstatymo 14 str. 5 d. 1 p., valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos dalis D. J. yra 100 procentų (b.l.115), todėl šiuo nuosprendžiu išlaidos už gynybą iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji šioje proceso stadijoje ir neskirtina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.
T. M. perduoti laiduotojos V. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo T. M. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), atitikmuo eurais – 289.62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus šešiasdešimt du euro centus) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo advokato atstovavimo išlaidų (80 Lt) iš kaltinamojo T. M. nepriteisti.
Kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.