Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo bei nuteistojo V. U. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63, 64¹ straipsnių nuostatomis, V. U. paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63, 64¹ straipsnių nuostatomis, R. J. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš nuteistųjų V. U. ir R. J. solidariai, nukentėjusiosios Z. K. naudai priteista 6 000 eurų dydžio neturtinė žala.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

V. U. ir R. J. nuteisti už tai, kad nuo 2016 m. spalio 27 d. 23.00 val.

iki 2016 m. spalio 28 d. 1.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, atvirai, panaudodami jėgą – V. U. išspiriant koja pirmąsias lauko duris ir taip išlaužus durų skląstį, o R. J. jėga su ranka trūktelėjus duris, užsklęstas skląsčiu, tokiu būdu išlaužus ir vidines namo duris, įsibrovė į Z. K. priklausančio namo, esančio Ukmergės r., Taujėnų sen., Balelių k., Ąžuolo g. 1A, vidų prieš pastarosios valią.

Be to, kaltinamieji V. U. ir R. J. bendrininkų grupe išžagino Z. K., o būtent: nuo 2016 m. spalio 27 d. 23.00 val. iki 2016 m. spalio 28 d. 1.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę nukentėjusiajai Z. K. priklausantį namą, adresu Ukmergės r., Taujėnų sen., Balelių k., Ąžuolo g. 1A, turėdami tikslą su Z. K. lytiškai santykiauti prieš jos valią, panaudojo fizinį smurtą – jėga parvertus nukentėjusiąją ant lovos, V. U. numovė nukentėjusiajai kelnes, kelnaites bei sijoną, R. J. numovė marškinėlius ir megztinį, tada R. J. laikant nukentėjusiosios Z. K. kojas, tokiu būdu atimant galimybę jai priešintis bei pasinaudojant nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl senatvės ir sunkios sveikatos būklės, V. U. įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, tokiu būdu lytiškai santykiavo su ja natūraliu būdu. Po ko pasikeitus vietomis ir V. U. laikant nukentėjusiosios kojas, R. J. įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir atliko lytinį aktą su nukentėjusiąją, tokiu būdu bendrininkų grupe išžagino nukentėjusiąją Z. K., panaudodami fizinį smurtą ir padarydami odos nubrozdinimą kairiojoje didžiojoje lytinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų mažųjų lytinių lūpų gleivinėse, šlaplės išeinamosios angos aplinkoje, paviršinę plėštinę žaizdą ir įtrūkimą makšties prieangyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat atimdami galimybę jai pasipriešinti bei pasinaudodami bejėgiška nukentėjusiosios būkle išžagino nukentėjusiąją Z. K..

Be to, kaltinamasis R. J. tenkino savo lytinę aistrą su Z.K. prieš jo valią oraliniu būdu, o būtent: nuo 2016 m. spalio 27 d. 23.00 val. iki 2016 m. spalio 28 d. 1.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, būdamas įsibrovęs į Z. K. priklausantį namą, adresu Ukmergės r., Taujėnų sen., Balelių k., Ąžuolo g. 1A, po to, kai jis veikdamas bendrininkų grupe su V. U. išžagino nukentėjusiąją Z. K., pasinaudodamas prieš tai pavartotu fiziniu smurtu, palaužta nukentėjusiosios valia pasipriešinti bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl senatvės ir sunkios sveikatos būklės, priėjo prie gulinčios ant lovos nukentėjusiosios Z. K., turėdamas tikslą oraliniu būdu patenkinti savo lytinę aistrą prieš jos valią, įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir liepė jį čiulpti, tokiu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

2. R. J. gynėjo advokato apeliaciniu skundu apeliacinio skundo argumentai.

2.1. N. R. J. gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą bei remiantis BK 75 straipsniu paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2.2. Advokato teigimu, R. J. paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad nors nuteistasis padarė du sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau atsižvelgus į visas šių nusikaltimų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, padarymo būdą, motyvus ir tikslus, pasekmes, nuteistojo asmenybę nėra pagrindo skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Advokatas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistieji turėjo išankstinį sumanymą išžaginti nukentėjusiąją ir kryptingai veikė ir tai rodo didelį šių asmenų pavojingumą, neatitinka bylos aplinkybių ir yra faktiniais duomenimis nepagrįsta prielaida.

2.3. Advokato teigimu, R. J. padaryta veika buvo atsitiktinė, tai nebuvo iš anksto suplanuotas sąmoningas veiksmas. Nurodo, kad jo ginamasis su draugu pas nukentėjusiąją užėjo žinodami, jog ji mėgėja išgerti, priimti kompanijas ir turėjo tikslą pas ją pasivaišinti. Šį faktą patvirtino ir pati nukentėjusioji pripažindama, kad jaunuoliai pas ją lankėsi jau ne pirmą kartą, užeidavo pas ją išgerti alkoholių gėrimų. Pažymi, kad po išgertuvių jie jau ruošėsi išeiti, tačiau sumanymas pasantykiauti kilo spontaniškai. Advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad nuteistuosius apsilankyti pas nukentėjusiąją paskatino ne iš anksto susiformavęs nusikalstamas ketinimas išžaginti vienišą, senyvo amžiaus nukentėjusiąją, o pastarosios gyvenimo būdas – polinkį bendrauti su alkoholį vartojančiais asmenimis. Advokato manymu, nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas minimalus fizinės prievartos būdas – laikymas už kojų. Pažymi, jog jai nebuvo grasinama, nebuvo suduodami smūgiai ir pan. Advokato nuomone, pasekmės nėra sunkios, padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas kaip lytinio akto išvada. Nurodo, kad seksualinio prievartavimo metu, nukentėjusiajai aiškiai išreiškus nepasitenkinimą ir nesutikimą, šis veiksmas iš karto buvo nutrauktas. Pažymi, kad nukentėjusioji apie nusikaltimo padarymo aplinkybes pasakoja

linksmai su humoru, kas rodo, jog jokios moralinės traumos ji nepatyrė. Advokato nuomone, visa tai rodo nedidelį nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

2.4. Advokato įsitikinimu, apylinkės teismas visiškai nevertino to, kad nusikaltimai padaryti dėl R. J. susiklosčiusios nepalankios socialinės aplinkos. Nurodo, kad R. J. tuo metu buvo tik ką baigęs mokyklą, negalėjo susirasti darbo, neturėjo jokių alternatyvų laisvalaikiui praleisti, neturėjo galimybės dalyvauti nei kultūriniuose, nei sporto renginiuose. Pažymi, jog šiuolaikinė situacija kaime, t.y. masinis nedarbas, girtuokliavimas, socialinė atskirtis, sukuria palankią terpę nusikalstamumui.

2.5. Advokato teigimu, apylinkės teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo ginamojo asmenybę. Nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas labai jauno amžiaus, neturėdamas pilnai susiformavusių moralinių nuostatų, pakankamos socialinės brandos ir patirties, jis lengvai pasidavė neigiamai aplinkos įtakai. Nurodo, kad nuteistasis adekvačiai vertina savo poelgį, gėdijasi jo, gailisi. Pažymi, kad nuteistasis šiuo metu dirba, stengiasi, kad būtų atlyginta nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, turi pozityvius ateities planus. Todėl paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, visi jo planai žlugtų, būtų padaryta žala jo dabartiniams teigiamiems socialiniams ryšiams, jis netektų darbo ir pan.

2.6. Advokatas vadovaudamasis BK 75 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2K-7-386-746/2015) pažymi, kad įstatymas numato galimybę atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, taip įtvirtindamas baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas. Advokato nuomone, įvertinus R. J. jauną amžių, tai, kad jis pirmą kartą teisimas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamos veikos padarytos atsitiktinai, sunkių pasekmių jos nesukėlė, didelę įtaką nusikaltimo padarymui turėjo neigiama socialinė aplinka, yra lengvinanti aplinkybė R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, šiuo metu dirba yra susaistytas socialiniais ryšiais, todėl yra pagrindas atidėti R. J. paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

3. V. U. savo apeliacinio skundo argumentai.

3.1.N. V. U. savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį dėl bausmės paskyrimo ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą 2 metams.

3.2. Nuteistojo manymu, jam paskirta bausmė yra neteisėta ir nepagrįsta, paremta prielaidomis ir emocijomis, priimta pažeidus BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, pažeidus BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimus bei nepagrįstai nepritaikius BK 75 straipsnio nuostatų.

3.3. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis priimtas jo atžvilgiu yra prieštaringas, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytų reikalavimų.

3.4. Apeliantas savo skunde nurodo, kad apylinkės teismo padaryta išvada, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas tik po sulaikymo, nepaneigia jo bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir jo padėjimo išsiaiškinti nusikalstamą veiką, joje dalyvavusius asmenis ir jų vaidmenį. Pažymi, jog padėjimas išsiaiškinti nusikalstamą veiką pasireiškė duomenų, kurie iki tol nebuvo žinomi ikiteisminio tyrimo institucijai pateikimu, dėl ko ikiteisminio tyrimo institucija patvirtino šiuos duomenis kitais įrodymais. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė teisingus parodymus, suteikė pareigūnams išsamią informaciją apie kitą nusikalstamoje veikoje dalyvavusį asmenį ir pan.

3.5. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodo motyvų, kokiu pagrindu daro išvadą, kad bausmės paskirtis nebus įgyvendinta be realios laisvės atėmimo bausmės. Nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad bausmės vykdymo atidėjimas pažeistų bausmės individualizavimo principą. Pažymi, kad jis yra pilnai prisipažinęs ir supratęs savo kaltę, po įtarimų pateikimo, vykdė jam skirtus įpareigojimus, paskirtus apribojimus ir procesines pareigas, įsidarbino, todėl nesutinka, kad bausmės vykdymo atidėjimas pažeistų visuomenės interesus ir teises.

3.6. Apeliantas nesutikdamas su apylinkės teismo išvada, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, kadangi ji padaryta bendrininkų grupe, įsilaužus į nukentėjusios būstą, nurodo, jog pastaroji aplinkybė neįrodo išankstinio tikslo padaryti sunkią nusikalstamą veiką. Pažymi, jog tikslas išžaginti kilo spontaniškai ir šios nusikalstamos veikos iniciatorius buvo R. J. Nurodo, kad nebūtų paviešintas pats apsilankymo faktas pas nukentėjusiąją jie prisistatė kitais vardais, tačiau tai niekaip nenusijęs su padaryta nusikalstama veika. Nurodo, kad pas nukentėjusiąją buvo lankęsi ir ankščiau pristatydami svetimais vardais, tačiau šie apsilankymai nebuvo susieti su padarytais nusikaltimais.

3.7. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog kaltinamieji iki teismo posėdžio dienos nei kiek neatlygino nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos. Nurodo, kad teismas neįvertino objektyvių galimybių atlyginti žalą nebuvimo. Pažymi, kad jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nesilankyti nukentėjusiosios Z. K. gyvenamojoje vietoje bei su nebendrauti, todėl bet koks kontaktas būtų traktuojamas kaip kardomosios priemonės pažeidimas. Pažymi, kad teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vadovavosi emocijomis, todėl neturėdamas duomenų su kuo yra sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pateikė vertinimus dėl jo paties turėtų išlaidų dviejų advokatų paslaugoms apmokėti, kas rodo išankstines neigiamas nuostatas jo atžvilgiu.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti ir nuteistiesiems paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

6. N. R. J. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo bei nuteistojo V.

U. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Dėl nuteistojo R. J. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinio skundo

7.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašoma paskirti nuteistajam trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą bei remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

7.2. Patikrinus byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui bausmę bei nustatė jos dydį. Patikrinus baudžiamąją bylą apelianto skundo motyvų aspektu apygardos teismas neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų bei BK 63 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas bendrinimo taisyklių.

7.3. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. J. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padaryti trys tyčiniai, baigti nusikaltimai, vienas nesunkus, vienas apysunkis ir vienas sunkus. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi) ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Apylinkės teismas tinkamai įvertino R. J. asmenybę: apeliantas ankščiau teistas nebuvo, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu turi darbą. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą ir nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei jų sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, šias bausmes subendrino apėmimo būdu. Be to, R. J. pripažįstant kaltę ir esant kitoms BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, apylinkės teismas pagrįstai pritaikė šio straipsnio nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmių rūšis bei nustatė jų dydžius, nuteistajam paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo ginamojo padaryta veika buvo atsitiktinė, kad tai nebuvo iš anksto suplanuotas sąmoningas veiksmas, kad nusikaltimai padaryti dėl susiklosčiusios nepalankios socialinės aplinkos, kad nuteistasis neturėjo jokių alternatyvų laisvalaikiui praleisti, neturėjo galimybės dalyvauti nei kultūriniuose, nei sporto renginiuose, kad dėl padarytų nusikaltimų nekilo sunkių padarinių ir pan., tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio.

7.4. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (pakeista 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d. ir galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo, įsigaliojusio 2017 m. spalio 7 d.) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7.5. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. J. nusikalstami veiksmai yra atlikti 2016 m. spalio 27 d., tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje teismas gali spręsti klausimą dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo ir svarstyti apie bausmės tikslų pasiekimą be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimas iš esmės atliekamas du kartus. Pirmą kartą tuomet, kai teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti. Antrą kartą, kai nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina pakartotinai, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t.y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.).

7.6. Apeliacinės instancijos teisme pakartotinai įvertintus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai R. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad nuteistasis nusikalto pirmą kartą, anksčiau jis teistas nebuvo, nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas labai jauno 18 metų amžiaus, iš esmės neturėdamas pilnai susiformavusių moralinių nuostatų, pakankamos socialinės brandos ir patirties, dėl padaryto nusikaltimo pilnai prisipažino, gailisi, šiuo metu nuteistasis dirba (t.3, b.l.8-9), bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu teismui pasižadėjo dirbti, pasitaisyti, atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, turi pozityvius ateities planus, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (t.3, b.l.7). Pažymėtina ir tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t.y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis būtų padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą ar kad nevykdo teismo jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Šiuo atveju sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą labai svarbu išsaugoti nuteistojo teigiamus socialinius ryšius, paliekant jam galimybę dirbti ir mokytis, įsigyti specialybę.

7.7. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendžiu R. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, paskiriant nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktuose bei 75 straipsnio 3 dalyje numatytus įpareigojimus. Parenkant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei pasekmes.

8. Dėl V. U. apeliacinio skundo.

8.1 N. V. U. savo apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį jo atžvilgiu pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, bei padarė BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų pažeidimus, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad šie apeliacinio teismo argumentai yra nepagrįsti.

8.2. Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimo pažymėtina, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti grindžiamas tuo, kad atmetami kai kurie kaltinamųjų, jų gynėjų prašymai, o tam tikri prokuroro prašymai yra tenkinami, ar apskritai nesutikimu su teismo išvadomis. N. V. U. skunde nenurodoma jokių objektyvių duomenų, dėl teismo šališkumo, todėl laikytina, kad tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl pastarieji atmetami kaip nepagrįsti.

8.3. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis V. U. nurodo, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo padaryti BK 54, 61 straipsnių reikalavimų pažeidimai, tačiau patikrinus byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui bausmę bei nustatė jos dydį. Patikrinus baudžiamąją bylą apelianto skundo motyvų aspektu apygardos teismas neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų, 61 straipsnyje nurodytų reikalavimų, bausmė paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nepažeidžiant BK 63 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas bendrinimo taisyklių.

8.4. Apylinkės teismas, parinkdamas V. U. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padaryti du tyčiniai, baigti nusikaltimai, vienas nesunkus ir vienas sunkus. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi) ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Apylinkės teismas tinkamai įvertino V. U. asmenybę: apeliantas ankščiau teistas nebuvo, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu turi darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvena kartu su savo motina, kuriai nustatytas keturiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, turi sūnų, taip pat draugę, kuri šiuo metu laukiasi kūdikio.

8.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą ir nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei jų sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, šias bausmes subendrino apėmimo būdu. Be to, V. U. pripažįstant kaltę ir esant kitoms BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, apylinkės teismas pagrįstai pritaikė šio straipsnio nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą

subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmių rūšis bei nustatė jų dydžius, nuteistajam paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

8.6. Kita vertus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl BK 41 ir 75 straipsnių nuostatų taikymo. Nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo galimybę.

8.7. Įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijoje, numatydamas galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Kaip paminėta ankščiau šioje nutartyje skundžiamu nuosprendžiu nuteistų asmenų nusikalstamos veikos padarytos galiojant BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d.) įstatymo redakcijai. Taigi, BK 75 straipsnio 1 dalis, nuteistojo V. U. nusikaltimų padarymo metu leido atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, todėl ši įstatymo nuostata gali būti taikoma ir šioje baudžiamojoje byloje.

8.9. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytus argumentus ir vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes: jaunas nuteistojo amžius (23 metai), pastarasis nusikalto pirmą kartą, dėl padarytų nusikaltimų jis prisipažino, davė teisingus parodymus, suteikė pareigūnams išsamią informaciją apie kitą nusikalstamoje veikoje dalyvavusį asmenį, taip padėdamas tyrimui, pradėjo dirbti (t.3, b.l.16-18), darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (t.3, b.l.19), gyvena su rimtų sveikatos problemų turinčia motina, turi sūnų (t.3, b.l.13-15), jo draugė laukiasi kūdikio (t.3,b.l.11), bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu teismui pasižadėjo dirbti, išlaikyti šeimą, pasitaisyti (t.3, b.l.22). Pažymėtina ir tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t.y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis būtų padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą ar kad nevykdo teismo jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Šiuo konkrečiu atveju labai svarbu išsaugoti nuteistojo teigiamus socialinius ryšius, paliekant jam galimybę dirbti ir mokytis, įsigyti specialybę. Taigi akivaizdu, kad byloje esantys duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad šiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

8.10. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendžiu V. U. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktuose bei 75 straipsnio 3 dalyje numatytus įpareigojimus. Parenkant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes.

9. Apibendrinant visa tai kas išdėstyta konstatuotina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis keistinas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant nuteistajam R. J. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, su įpareigojimais, taip pat atidedant V. U. paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą su įpareigojimais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. J. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą bei nuteistojo V. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 10 punktus bei 75 straipsnio 3 dalį šiuo nuosprendžiu V. U. paskirtos galutinės 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti V. U. tokias pareigas:

tęsti darbą; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų adresu Ąžuolyno g. 16, Viškonių km. Taujėnų sen. Ukmergės rajone, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;nevartoti alkoholinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.per bausmės atidėjimo laiką atlyginti nukentėjusiajai Z. K. priteistą neturtinę žalą.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 10 punktus bei 75 straipsnio 3 dalį 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu R. J. paskirtos 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti R. J. tokias pareigas:

tęsti darbą; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų adresu Ūkininkų g.4, Balelių km. Ukmergės rajone, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;nevartoti alkoholinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.per bausmės atidėjimo laiką atlyginti nukentėjusiajai Z. K. priteistą neturtinę žalą.

Kitą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.