- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-666/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos
- Atsakovas
- AS „Baltikums Bankas Grupa“
- Trečiasis asmuo
- AAS „Baltikums“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AS „Baltikums Bankas Grupa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 02 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos ieškinį atsakovui AS „Baltikums Bankas Grupa“, tretysis asmuo AAS „Baltikums“, dėl restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija prašė įpareigoti atsakovą AS „Baltikums Bankas Grupa“ grąžinti trečiajam asmeniui AAS „Baltikums“ 100 procentų ADB „Baltikums draudimas“ akcijų. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių bei 2010 m. rugpjūčio 03 d. papildomu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. 2010 m. spalio 08 d. pareiškimu dėl procesinio termino atnaujinimo atsakovo atstovas prašė pripažinti priežastis, dėl kurių buvo praleistas įstatymų nustatytas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, svarbiomis bei atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 02 d. nutartimi atmetė atsakovo atstovo prašymą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas pats atsisakė priimti jam siųstus procesinius dokumentus, terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti baigėsi 2010 m. birželio 20 d., o pareiškimas dėl procesinio termino atnaujinimo paduotas tik 2010 m. spalio 08 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas AS „Baltikums Bankas Grupa“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą praleistų dėl svarbių priežasčių bei jį atnaujinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nutartyje nepasisakė kodėl nelaiko apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis.
2. Teismas apeliantui neįteikė bei neteikė nei vieno procesinio dokumento, apeliantas jokių procesinių dokumentų negavo, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti įstatymo jam suteiktomis teisėmis ir pateikti teismui įstatymų nustatytu laiku pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nežinodamas apie jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus bei jų turinį, jis neturėjo jokios galimybės teikti procesinius dokumentus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
3. Teismas, nurodydamas, kad apeliantas pats atsisakė priimti jam siųstus dokumentus, neatsižvelgė į tai, kad apeliantui dokumentai buvo įteikiami netinkamai, jie nebuvo išversti į jam suprantamą latvių kalbą, todėl jis pagrįstai atsisakė priimti minėtus dokumentus.
4. Po to, kai apelianto atstovas sužinojo apie priimtų procesinių dokumentų turinį, apelianto procesiniai dokumentai buvo pateikti teismui nepraleidus jų pateikimo terminų.
5. Nutartis užkerta kelią išnagrinėti bylą iš esmės bei eliminuoja apelianto teisę tikėtis tinkamos jo interesų gynybos teisminiame bylos nagrinėjime.
Ieškovas Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija prašo apeliacinį procesą nutraukti, nes pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą, o jeigu teismas manytų, kad pagrindo nutraukti procesą nėra, prašė skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino apeliantui terminą atskirajam skundui paduoti, nes minėtas terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių. Skundas yra nepagrįstas dėl šių priežasčių:
1. Teismas nutartyje pasisakė kodėl apelianto atstovo nurodytas termino praleidimo priežastis nelaiko svarbiomis.
2. Apeliantas, kaip užsienyje gyvenanti šalis, byloje nepaskyrė atstovo ir Lietuvos Respublikoje gyvenančio įgalioto asmens, kuriam būtų įteikiami apeliantui adresuoti procesiniai dokumentai, todėl jam adresuoti procesiniai dokumentai pagrįstai liko byloje ir buvo laikomi įteiktais.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliantui siųsti procesiniai dokumentai neprivalėjo būti verčiami į latvių kalbą, todėl teismas pagrįstai taikė apeliantui atsisakymo priimti ieškinio nuorašą pasekmes.
4. Apelianto argumentas, kad sužinojus apie priimtų procesinių dokumentų turinį, procesiniai dokumentai buvo pateikti teismui nepraleidus jų pateikimo terminų, yra nepagrįstas, nes teismas teisingai pažymėjo, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti skaičiuojamas ne nuo tokio sprendimo įteikimo, o nuo jo priėmimo dienos.
5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis eliminuoja jo teisę tikėtis savo interesų gynybos teisminiame bylos nagrinėjime, nes apeliantas pats atsisakė minėtos savo teisės, nusišalindamas nuo dalyvavimo teisminiame procese bei veikdamas nesąžiningai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo atsisakyti tenkinti prašymą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pagrįstumo klausimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 03 d. nutartis civilinėje A. Z. v. V. P. , bylos Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aritėja“ v. UAB „Bars Lit“, bylos Nr. 2-292/2008)
Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutartyje konstatavo, kad procesinių dokumentų įteikimas apeliantui anglų kalba atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 804 str. 2 d., 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 8 str. 1 d.). Kadangi procesinių dokumentų įteikimas anglų kalba yra tinkamas, apelianto atsisakymas paimti jam adresuotus dokumentus yra neteisėtu ir prilyginamas tinkamam procesinių dokumentų įteikimui (CPK 124 str. 2 d.). Apeliantas neįvykdė savo pareigos paskirti atstovą byloje ar įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami procesiniai dokumentai (CPK 805 str. 2 d.), todėl teismas neprivalėjo siųsti jam dokumentų, tačiau vis vien siuntė. Esant tokioms aplinkybėms apelianto argumentai, kad jis atsisakydavo paimti procesinius dokumentus, nes jie nebuvo išversti į latvių kalbą bei, kad teismas jam dokumentų neteikė, yra nepagrįsti.
Taip pat nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad po to kai jo atstovas sužinojo apie priimtų procesinių dokumentų turinį, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo pateiktas teismui nepraleidus įstatymų nustatyto termino. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi teisę paduoti per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo, o ne nuo jo įteikimo dienos.
Sprendžiant, ar termino praleidimo priežastis svarbi ar ne, yra būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų (nutarčių) apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą. Todėl, jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į labai ilgą termino praleidimo trukmę. Sprendimas už akių buvo priimtas 2010 m. gegužės 31 d., o pareiškimas dėl termino atnaujinimo teismui buvo išsiųstas tik 2010 m. spalio 06 d., ką patvirtina apelianto procesinių dokumentų siuntimo vokas (t. 1, b.l. 210). Apeliantas atstovavimo sutartį su advokatu sudarė 2010 m. rugsėjo 03 d. (t. 1, b.l. 195-197), o jo atstovas su byla teisme susipažino 2010 m. rugsėjo 13 d. (t. 2, b.l. 11). Apelianto nurodomos termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir nepateisina tokio žymaus termino praleidimo fakto.
Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pats apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažįsta, kad priimtas sprendimas už akių jo atžvilgiu yra formalus ir realiai jam jokių pasekmių nesukelia.
Apeliantas papildomo sprendimo neskundžia, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 02 d. nutartį palikti nepakeistą.