Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. (M. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta jam 11 m. laisvės atėmimo bausmė.

1.1 Bausmės pradžia – 2009 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 11 d.

2. 2018 m. spalio 26 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 metų 9 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės.

3. Kauno apylinkės teismas Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuojant, jog nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis M. A. Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 26 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo skundas atmetamas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindai ir tvarka numatyti BVK 157 straipsnyje, ir BVK 164 straipsnio 2 dalyje. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7. Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo ir priėmė teisingą sprendimą įvertintų reikšmingų šiam klausimui duomenų visumoje, todėl sutikti su nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

8. Analizuojant šio klausimo pagrįstumą ir teisėtumą aukštesniojo teismo vertinimu Komisija tinkamai sprendė, jog nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą privalomą paskirtos bausmės dalį bei vykdo Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rekomendacijas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau nurodytas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, kuri apylinkės teismo vertinimu nėra visiškai išpildyta dėl pagrįstos ir neabejotinos išvados taikyti lygtinio paleidimo institutą.

9. Skunde formalieji pagrindai neginčijami, tačiau ginčijamas teismo sprendimas grįstas materialaus šio instituto taikymo pagrindo nepakankamumu, todėl, atsižvelgus į skundo argumentus ir į skundžiamos nutarties motyvus, tikrinamas tokio sprendimo pagrįstumas. Iš teismui pateiktų bylos duomenų nustatyta, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, pareiškėjas priklauso žemai rizikos grupei – 14 balų, kurie atlikus prieš tai tokio pobūdžio vertinimą pamažu kito teigiama linkme, t. y. mažėjo. Matyti ir tai, kad įvertinus jo elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, jis skatintas ne vieną kartą, motyvuotas dirbti ir dirbantis, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vengia destruktyvių grupių, pagarbiai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos kiek gali atlygina. Nenustatyti jo kriminogeniniai veiksniai, nuteistasis nusikalto pirmą kartą. Šios aplinkybės jo asmenybę ir elgesį apibūdina iš teigiamos pusės, kas sutiktina su apylinkės teismo teiginiu, jog pažanga pastebima, bet sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vienintelis ir lemiantis rodiklis jo paleidimui. Kadangi darant atitinkamus sprendimus pagrįstus bylos duomenų objektyvumu ir teismo suformuotu vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundo atžvilgiu, lygtinio paleidimo taikymui buvo tinkamai visų reikšmingų aplinkybių visete įvertinta ir pareiškėjo elgesio modelio pozicija. Teismas visiškai pagrįstai analizuodamas nuteistojo vedamą elgesį pataisos įstaigoje vertino ir padarytus nusižengimus dėl vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų nesilaikymo, padarytų pažeidimų pobūdį. Toks analizavimas neformuoja teismo pažeidimo, kadangi šiuo atveju vertintinas nuteistojo elgesys ir jo kaita, bet ne dar kartą jis tokiu būdu baudžiamas už tokį atliktą ir jau nubaustą elgesį. Šiuo atveju reikšmingas netinkamo elgesio sistemingumas, kitimas kas atitinkamai visumoje duomenų formavo teismo vidinį įsitikinimą ar paskirta bausmė turi įtakos kaltininkui ar ne. Nors ir nuteistasis teigė kritiką, kad paskutinis jo nusižengimas akcentuotas teismo kaip elgesio pasekmė, tačiau tai nėra absoliutus veiksnys keičiantis teismo įtikinimą dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo. Apylinkės teismas šio klausimo bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai, nurodė kodėl suponavo jo išvada dar netaikyti lygtinio paleidimo instituto nuteistajam ir priešingai nei teigiama skunde atliktą vertinimą ir išvadas grindė tik byloje esančiais faktiniais duomenimis, tinkamai patikrinus Komisijos sprendimo pagrįstumą pagal faktines bylos aplinkybes bei tuo klausimu padarytas išvadas.

10. Apibendrintai teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas apylinkės teismo nutartis neteisėta, o tai, kad nuteistasis nurodytu savo vertinimu šį klausimą galimai spręstų jo naudai, nėra imperatyvas aukštesniajam teismui sutikti su tuo. Šiuo atveju nei vietos apylinkės teismas, nei skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija nenustatė pakankamai įtikinamo pagrindo dėl lygtinio paleidimo instituto materialiosios sąlygos – pagrįsto manymo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nesant šios sąlygos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymas buvo nepatvirtintas pagrįstai.

11. Skunde nuteistasis kėlė klausimą kuo remiantis teismas nurodė, kad yra prieštaravimų tarp problemos ir jo indėlio problemos atsiradime, kad apgalvoja ne visas veiksmų pasekmes. Lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumui buvo atliktas nuteistojo socialinės aplinkos tyrimas ir surašyta socialinio tyrimo išvada, kuria teismas ir vadovavosi nurodydamas nutarties motyvus. Pažymėtina, kad priimant Komisijai nutarimą šie duomenys buvo minėtoje išvadoje ir Komisijos sprendimo, kuris būtent taip pat grįstas šiais pačiais duomenimis, nuteistasis neginčija, priešingai sutinka, tačiau dėl teismo nurodytų iš esmės tų pačių faktinių aplinkybių nesutinka. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, vertina šio skundo argumento nepagrįstumą, todėl jį atmeta. Pažymėtina, jog apylinkės teismas tik patikrino pateikto Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstumą ir teisėtumą bei nesutikęs su tokia Komisijos pozicija sprendimo netvirtinti motyvus išdėstė, tačiau ką turėtų padaryti nuteistasis, jog jam būtų taikomas lygtinis paleidimas teismas neįpareigotas nurodyti.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius. Skunde nurodytos pareiškėjui nepriimtinos teismo išvados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindą daryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje aiškiai išdėstyta kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. A. (M. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.