Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmestas V. B. skundas dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kurio ji pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 142 str. 4 d., ir nubausta 60 (šešiasdešimties) litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2013 m. rugsėjo 16 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimu pripažinta kalta už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 16.20 val. Vilniaus miesto savivaldybėje važiavo troleibusu Nr. 530, maršrutu 6, tarp stotelių Gerosios Vilties – Vilkpėdė, be bilieto, taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 142 str. 4 d.

Nesutikdama su 2013 m. rugsėjo 16 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimu, V. B. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi pasatarosios skundą atmetė.

Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. būtent dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų neteisėtų veiksmų negalėjo pasinaudoti įstatymo leidėjo jai suteiktomis priemonėmis ir būdais ginant savo interesus ir realizuojant LR ATPK 272 str. 1 d. įtvirtintas teises. SĮ „Susisiekimo paslaugoms“ vienu metu surašius nutarimą ir protokolą apeliantės atžvilgiu pastaroji realiai negalėjo gintis nuo jai pareikštų kaltinimų. Šiuo atveju, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiurkštus procesinių teisių pažeidimas negali būti traktuojamas kaip neesminis, net ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad teisminio nagrinėjimo metu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ padarytas pažeidimas buvo ištaisytas.

Pažymima, kad V. B. teisminio nagrinėjimo metu neturėjo galimybės dėl objektyvių priežasčių įrodyti, kad buvo įsigijusi mėnesinį naudojimosi viešuoju transportu bilietą. Nors apeliantės prašymu vieną kartą teisminis bylos nagrinėjimas ir buvo atidėtas, tačiau pakartotinai ji per atstovą prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių – jos namuose nutraukus karšto ir šalto vandens teikimą, iš anksto nepranešus, pastaroji nespėjo atvykti į teismo posėdį ir pateikti įrodymų, kadangi tuo metu prausėsi.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikė atsiliepimą į V. B. skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nepaisant to, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vienu metu surašydama ir administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą padarė procesinį pažeidimą, tačiau V. B. tai nesutrukdė savalaikiai pasinaudoti savo teisėmis, ji padavė skundą dėl nutarimo, organizavo savo teisę į gynybą. V. B. buvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, keletą kartų jos prašymu buvo atidėtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, teismo posėdžiuose dalyvavo V. B. advokatė R. J..

Institucijos vertinimu, apeliantės argumentai, jog bilietą jai išėmė anūkas pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo atmesti, kadangi ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, jog nutarimas buvo surašytas neteisėtai. Apeliantė kontūrolės metu nepateikė jokio bilieto ir nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji viešuoju transportu nagrinėjamo įvykio dieną naudojosi neteisėtai.

V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, jokie esminiai procesiniai pažeidimai jos atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jos kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jos atžvilgiu padarytus procesinius pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš byloje pateikto SĮ „Susisiekimo paslaugos“ administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto V. B. atžvilgiu, ji 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 16.20 val. Vilniaus miesto savivaldybėje važiavo troleibusu Nr. 530, maršrutu 6, tarp stotelių Gerosios Vilties – Vilkpėdė, be bilieto, taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142 str. 4 d.

Pagal LR ATPK 142 str. 2 d., keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.

Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 p. numatyta, kad keleiviu laikomas asmuo, važiuojantis be bilieto arba vežantis vaiką nuo aštuonerių iki keturiolikos metų be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvuotą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą vienkartinį bilietą, du ar daugiau kartų pažymėtą vienkartinį bilietą, ne tame autobuse/troleibuse pažymėtą vienkartinį bilietą, kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B., vykdama keleiviniu troleibusu Nr. 530, nepateikė jokio važiavimo bilieto. Šią aplinkybė V. B. patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydama, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji greičiausiai važiavo iš mokyklos su neįgaliu vaiku, greičiausiai net nežinodama, kad bilietą paliko namuose. Aiškindama aplinkybes, kodėl ji neįsigijo bilieto žinodama, kad jo neturi, ji paaiškino, kad yra socialiai remtina ir, sumokėdama už mėnesinį bilietą, jį palikdama namuose, ji nemanė, jog tokie jos veiksmai prilyginami važiavimui be bilieto. Net jeigu patikrinimo metu jos būtų pareikalauta įsigyti bilietą, ji jo būtų nepirkusi, nes neturi tiek pinigų, kad tokiu atveju, kai už bilietą sumokėta į priekį (įsigytas mėnesinis bilietas), ji pirktų dar vieną bilietą (b. l. 84).

Vertinant šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, abejonių tuo, kad pastaroji, važiuodama viešuoju transportu Vilniaus mieste, neturėjo važiavimo bilieto, aukštesniajam teismui nekyla. Tai, kad, pasak apeliantės, ji turėjo mėnesinį bilietą ir greičiausiai nagrinėjamo įvykio dieną jį buvo palikusi namuose, todėl ir neįsigijo naujojo, nepaneigia jos kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 142 str. 2 d. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti neteisėti asmens veiksmai, t.y. važiavimas be bilieto, atsižvelgiant į ką spręstina, kad šio administracinio teisės pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo viešuoju transportu naudojasi neturėdamas bilieto. Jokios kitos aplinkybės šio straipsnio inkriminavimui reikšmės neturi.

Vertinant apeliantės argumentus dėl galimai pažeistų jos procesinių teisių, t.y. aplinkybių, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tuo pačiu metu jos atžvilgiu surašydama ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir nutarimą, kuriuo pripažino ją kalta pagal LR ATPK 142 str. 2 d., pažeidė LR ATPK 272 str. pagrindu jai suteiktas procesines teises, akcentuotina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais, kai tam tikrus institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, procesinius pažeidimus galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, šie pažeidimai nelaikytini esminiais, kurių pagrindu administracinio teisės pažeidimo byla asmens atžvilgiu gali būti nutraukta.

Remiantis LR ATPK 272 str. nuostatomis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, V. B., nesutikdama su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ jos atžvilgiu priimtu nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Bylos nagrinėjimo metu V. B. dalyvavo teismo posėdžiuose, ji buvo apklausta, išklausyta jos pozicija dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, ji turėjo galimybę užduoti klausimus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovui, pateikti naujus įrodymus, ji buvo susipažindinta su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, be to apeliantės interesus teismo posėdžių metu atstovavo jos gynėja advokatė R. J.. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimas apeliantės prašymu buvo atidėtas net kelis kartus, tačiau, nepaisant to, įrodymų, galimai paneigiančių jos kaltę jai inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, ji teismui taip ir nepateikė.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos prašymu neatidėjo 2014 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio, kurio metu V. B. turėjo pateikti naujus įrodymus, kadangi, pasak apeliantės, tuo metu ji posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, su tokia pastarosios pozicija sutikti negali. Remiantis LR ATPK 272 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, V. B. apie 2014 m. gegužės 9 d. teismo posėdį buvo žinoma, apie tai ji buvo informuota pasirašytinai, o tai, kad posėdžio metu ji trumpąja SMS žinute informavo savo gynėją, kad į posėdį negalės atvykti, nes jos namuose įvyko vandentiekio avarija, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nutrauktas karšto ir šalto vandens tiekimas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nelaikytina svarbiomis priežastimis, kurioms esant teismo posėdis privalėjo būti atidėtas. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad įrodymų, pagrindžiančių pastarosios nekaltumą, V. B. nepateikė ir aukštesniajam teismui, apskųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš ko spręstina, kad savo teisėmis, įtvirtintomis LR ATPK 272 str., apeliantė nepasinaudojo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme savo iniciatyva.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.