- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e2-632-1107/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14776-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stikmeta“
- Advokatai
- Rūta Sutkutė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ atstovėms bankroto administratorei I. S., advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stikmeta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 420,17 Eur skolą, 18,83 Eur metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti kalendorinę dieną, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pardavė atsakovei prekę už 420,17 Eur sumą pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APS seriją Nr. 0007725, kurios apmokėjimo terminas iki 2018 m. gruodžio 14 d. Atsakovė minėtos sąskaitos neapmokėjo.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23805-1107/2019 ieškinys buvo tenkintas visiškai.
Šalies argumentai
Nesutikdama su ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu, atsakovė pateikė prieštaravimą, kuriuo prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 0007725 nurodytų prekių iš ieškovės nėra gavusi, taip pat nėra gavusi pačios sąskaitos. Atsakovė savo apskaitoje neturi nė vienos PVM sąskaitos, išrašytos ieškovės. Ieškovės išrašyta atsakovei PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tarp šalių buvus pirkimo-pardavimo santykius. Sąskaita nepasirašyta atsakovės atstovo, ieškovė nepateikė įrodymų, kad išsiuntė ar kitokiu būdu pateikė atsakovei tiek sąskaitoje nurodytas prekes, tiek ir pačią sąskaitą, taip pat ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl sąskaitos apmokėjimo iki ieškinio iškėlimo dienos. Nesant tarp ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių, pastarajai negali kilti prievolė apmokėti sąskaitą už prekes, kurios nebuvo patiektos.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus, prašė palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Papildomai nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1435-264-2019 iškėlė bankroto bylą UAB „AVA statyba”, bendrovės bankroto administratoriumi paskirta bankroto administratorė I. S.. Bankroto administratorė patikrinusi įmonės buhalterinę apskaitą nustatė, kad ieškovė yra išrašiusi atsakovei 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą APS serija Nr. 0007725. Sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2018 m. gruodžio 14 d. Sąskaita neapmokėta. Ieškovė visas sąskaitas siųsdavo elektroniniu paštu, tokiu būdu sąskaita buvo pateikta ir atsakovei. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog nežino už ką buvo išrašyta sąskaita. Ieškovė ir atsakovė kartu dirbo viename statybų objekte Ramučiuose, kur atliekant statybos darbus paaiškėjo, kad statybos darbams reikia juostos Siga Fentrim. Iki statybos darbų pradžios nebuvo išspręstas klausimas kas nupirks minėtą juostą, todėl ieškovė su atsakove žodžiu susitarė, kad ieškovė nupirks juostą, o išlaidas šalys pasidalins per pusę. Tuo pagrindu ir buvo išrašyta atsakovei sąskaita pusei juostos kainos. Atsakovė elgiasi nesąžiningai bandydama išvengti apmokėti už jai priklausančią statybinių medžiagų dalį.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, kad ieškovė, atsakovė ir įmonė UAB „Startos LT“ vykdė statybos rangos darbus bendrame objekte pagal užsakovo UAB „Stateta“ užsakymą. Ieškovė atliko namo sienų apdailos darbus, o atsakovė ir UAB „Stratos LT“ langų ir vitrinų montavimo darbus. Atliekant darbus iškilo klausimas dėl langų sandarinimo su pagrindinėmis pastato konstrukcijomis, reikėjo panaudoti sandarinimo juostą, tačiau nei vienas iš paminėtų rangovų nebuvo apsisprendę nei kas tokį darbą atliks, nei kieno lėšomis bus įsigyta sandarinimo juosta. Žodiniu susitarimu visos trys rangovės susitarė, kad išlaidas už sandarinimo juostą pasidalins į tris dalis, o ieškovė sandarinimo juostą nupirks. Ieškovei nupirkus sandarinimo juostą atsakovė ir UAB „Stratos LT“ tą juostą panaudojo sandarinant stiklines konstrukcijas, o ieškovė išrašė sąskaitas tiek atsakovei, tiek ir UAB „Stratos LT“ pasidalinant išlaidas už įgytą sandarinimo juostą. UAB „Stratos LT“ yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove už sandarinimo juostą po 2019 m. rugsėjo 24 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23804-1088/2019 priėmimo. Statybos rangos sutartis kiekvienas rangovas buvo atskirai sudaręs su užsakovu UAB „Stateta“, sutartis rašytinė tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta. Ieškovė pagal savo rangos sutartį su UAB „Stateta“ atliko tik pastato fasado apdailos darbus, nemontavo nei langų, nei stiklinių konstrukcijų, todėl ieškovė neturėjo pareigos ir užsandarinti langų ir stiklinių konstrukcijų, tačiau iškilus ginčams, siekiant atlikti darbus šalys žodžiu susitarė dėl bendrų išlaidų už sandarinimo juostą pasidalinimo. Šalių ginčą dėl apmokėjimo už sandarinimo juostą ir šalių susitarimą dėl juostos pirkimo patvirtina pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl atsakovės prievolės įsigyti sandarinimo juostą iš ieškovės, nėra. Ieškovė sutiko sumokėti dalį išlaidų už sandarinimo juostą tik todėl, kad nesustotų statybos darbai. Pagal Generalinės statybos rangos sutartį ieškovė medžiagas statyboms pirko tik tas, kurios buvo naudojamos ieškovės darbams atlikti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovės ieškinio reikalavimas nekildinamas nei iš sutarties nei iš delikto, atsakovė nėra įgijusi prievolės sumokėti ieškovei skolos ir palūkanų. Ieškovei ir atsakovei atliekant rangos darbus dėl papildomų darbų ir jų apmokėjimo turėjo būti susitarta rangos sutartyse. Nesant tokio susitarimo atlikti kitokie nei sutartyje numatyti darbai nelaikomi papildomais ir už juos neapmokama. Rangos objekte kiekvieną savaitę vyko pasitarimai, kuriuose ir turėjo būti nuspręsta dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo. Jeigu už sandarinimo juostos įdėjimą buvo vieno rangovo įsipareigojimas pagal rangos sutartį, tai tas rangovas turėjo ir pasirūpinti sandarinimo juosta. Statybos metu buvo montuojamas ventiliuojamas fasadas, kurį montavo ieškovė, jis turėjo būti jungiamas su aliuminio konstrukcijų fasadu, kurį montavo atsakovė. Statybų eigoje paaiškėjo, kad ieškovė atliko ventiliuojamo fasado montavimo pakeitimus, kurių pasekmėje atsakovė neturėjo galimybės sujungti savo montuoto aliuminio konstrukcijų fasado su ieškovės montuotu ventiliuojamu fasadu pagal pradinį užsakovo patvirtintą darbų projektą. Todėl plačios sandarinimo juostos reikėjo daug, ji daug kainavo ir buvo tariamasi pasitarimuose dėl juostos klijavimo problemų. Pagal projektą buvo numatyta uždėti plonesnę juostą, daug pigesnę. Objekto užsakovas išreiškė poziciją, jog ieškovei sutaupius įrenginėjant ventiliuojamą fasadą, ji turi nupirkti platesnę ir brangesnę juostą problemoms išspręsti. Tokių veiksmų pasekmėje ieškovė juostą pirko savo lėšomis, o atsakovė juostą uždėjo taip pat savo lėšomis. Dėl juostos dalies apmokėjimo tarp ieškovės ir atsakovės jokio susitarimo nebuvo. Vien tai, kad juostą pirko ieškovė, patvirtina, jog tai buvo ieškovės atsakomybės ribose pagal rangos darbų sutartį su užsakovu. Atsakovė nuo pat sąskaitos pateikimo dienos prieštaravo dėl sąskaitos už juostą pateikimo ir apmokėjimo, kadangi ieškovė statybų eigoje keitė projektinius sprendinius, dėl ieškovės atliktų pakeitimų iškilo būtinybė pirkti papildomą brangesnę juostą. Ieškovės sąskaita nebuvo traukiama į atsakovės buhalterinę apskaitą. Atsakovė su užsakovu buvo sudariusi savo rangos sutartį dėl aliuminio konstrukcijų įrengimo statybos objekte. Šioje rangos sutartyje nebuvo tiksliai numatyta kas atlieka medžiagų pirkimą ir sandarinimo darbus, rangovas (atsakovė) įsipareigojo darbus atlikti savo sąskaita ir išlaidomis. Detalių sąmatų atsakovė su užsakovu nebuvo sudariusi, bet rangos sutarties punkte 3.2.1. numatė, jog darbų kaina ir apimtis buvo suderinta pagal šalių patvirtintą projektą. Užsakovas su atsakove yra atsiskaitęs visiškai. Atsakovė buvo įsipareigojusi užsandarinti aliuminio konstrukcijas pagal rangos sutartimi patvirtintą ir suderintą projektą, medžiagas buvo įsivertinusi pagal šią rangos sutartį, kur buvo numatyta 5 cm pločio sandarinimo juosta pagal techninį projektą. Ieškovės atliktų rangos darbų pasekmėje, buvo pakeistas projektas, todėl iškilo būtinybė įdėti plačią sandarinimo juostą. Projektas buvo pakeistas ne atsakovės darbų pasekmėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių dokumentų – 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūros APS Nr. 0007725 nustatyta, jog tiekėjas UAB „AVA statyba“ pirkėjui UAB „Stikmeta“ išrašė sąskaitą dėl 420,17 Eur už prekę – juostą Siga FENTRIM IS2 300MMX25M, nurodydama sąskaitą-faktūrą apmokėti iki 2018 m. gruodžio 14 d. Atsakovė pateikė išrašomų PVM sąskaitų faktūrų ieškovei registro duomenis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d., bei atsakovės dokumentų, apmokėjimų ieškovei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d. duomenis, kuriuose nėra duomenų apie 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros APS Nr. 0007725 įtraukimą į buhalterinę atsakovės apskaitą.
Ieškovė pateikė duomenis iš valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriuose nurodyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės, yra nustatyti mokesčių inspekcijai deklaruotų sąskaitų neatitikimai, kurių apmokestinamosios vertės suma 347,25 Eur, PVM suma – 72,92 Eur.
Siekiant įrodyti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ieškovė pateikė šalių 2018 m. lapkričio 30 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu dėl sąskaitos faktūros kopiją, bei kitos bendrovės – UAB „Stratos LT“ 2018 m. lapkričio 23 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. STR01489 dėl 229,92 Eur apmokėjimo kopiją, 2019 m. rugsėjo 24 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23804-1088/2019 kopiją dėl 190,25 Eur skolos, 8,07 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš UAB „Stratos Lt“. Taip pat teismui ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. OTAP00013851, Nr. OTF000000057, patvirtinančias, jog ieškovė iš pardavėjos UAB „Ottensten“ įsigijo prekę – juostą Siga Fentrim IS2 300MM×25M, už šią prekę iš viso, pagal pateiktus dokumentus sumokėjo 1 680,69 Eur.
Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė taip pat pateikė teismui šalių 2018 m. lapkričio 30 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu dėl sąskaitos faktūros kopiją.
Iš ieškovės pateiktos 2017 m. gegužės 26 d. Generalinės statybos rangos sutarties Nr. 17/05/26-1 sudarytos tarp užsakovės UAB „Stateta“ ir generalinės rangovės (ieškovės) UAB „AVA statyba“, nustatyta, jog ieškovė, kaip generalinė rangovė vykdė statybos rangos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovės pateikta 2018 m. sausio 8 d. Rangos sutartis Nr. RS-1543, sudaryta tarp atsakovės (rangovės) ir UAB „Stateta“ (užsakovės), patvirtina, jog atsakovė objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti užsakovui aliuminio stiklo gaminius pagal šalių suderintą specifikaciją.
Tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai, patvirtina aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovė atliko rangos darbus viename statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal kiekvienos iš šalių atskirai su užsakove UAB „Stateta“ sudarytas rangos sutartis, tarpusavyje šalių nesiejo rangos ar subrangos teisiniai santykiai.
Byloje kilos ginčas ar tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai pirkimo–padavimo santykiai, ieškovei teigiant jog atsakovė žodiniu susitarimu buvo įsipareigojusi iš ieškovės nupirkti prekę – juostą Siga Fentrim IS2 300MM×25M už 420,17 Eur pagal 2018 m. lapkričio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0007725.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, šioje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog šalys susitarė dėl ginčo prekės pirkimo–pardavimo, o atsakovė prekę priėmė ir įsipareigojo už prekę sumokėti. Teismas, išanalizavęs šalių atstovų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad pateiktų įrodymų stinga padaryti neabejotiną išvadą, jog tarp ginčo šalių egzistavo pirkimo–pardavimo santykiai.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Byloje ieškovė įrodinėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo žodinis susitarimas dėl juostos Siga pirkimo–pardavimo, tačiau šiuos teiginius paneigia byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriuo atsakovė grąžina ieškovei išrašytą 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APS Nr. 0007725 dėl 420,17 Eur už prekę – juostą Siga FENTRIM IS2 300MMX25M, nurodydama, jog atsakovei sąskaita išrašyta be pagrindo, ieškovė medžiagas turėjo pateikti savo sąskaita. Nors ieškovės darbuotojas elektroniniame susirašinėjime nurodo, jog sąskaitą už klijuotą juostą turi šalys apmokėti „per pusę“, tačiau visas šalių susirašinėjimas patvirtina greičiau šalių ginčą nei žodinį susitarimą dėl sąskaitos už juostą Siga FENTRIM IS2 300MMX25M apmokėjimo.
Šalių žodinio susitarimo dėl apmokėjimo už juostą Siga FENTRIM IS2 300MMX25M fakto buvimo nėra galimybės nustatyti ir iš liudytojų M. Š. bei J. B. parodymų, kadangi liudytojų parodymai dėl išlaidų už statybinę juostą apmokėjimo yra priešingi.
Liudytojas M. Š., ieškovės darbuotojas, statybų objekto projekto vadovas, paaiškino kad ieškovė buvo atsakinga už fasado pastatymą, atsakovė turėjo įrengti aliuminio vitrinas. Statybų eigoje iškilo klausimas kaip ieškovės pastatytą fasadą ir atsakovės pastatytas vitrinas sujungti, užsandarinti. Dėl tam tikrų angokraščių sandarinimo ir apšiltinimo aspektų statybų projekto vadovas ir techninės priežiūros vadovas išreiškė pageidavimą, kad būtų užsandarinta (sujungta) plačia juosta. Tuomet atsakovė nurodė, kad jie į darbų kainą skaičiavo tik siaurą juostą, techninės priežiūros vadovas nesutiko, kad būtų klijuojama siaura juosta, pateikė kitą (atskirą brėžinį) ir ieškovė nurodė papildomas pinigines lėšas už papildomus darbus. Užsakovas nesutiko mokėti už papildomus darbus ir nurodė rangovams tarpusavyje susitarti kaip bus sprendžiama susiklosčiusi situacija. To pasekmėje tarp rangovų įvyko susitarimas (neatsimena kas pasiūlė) nusipirkti platesnę juostą visų sąnaudomis. Projekto sprendiniai buvo pakeisti dėl ieškovės atliktų darbų, atsakovė sutiko su projekto pakeitimais. Išlaidų pasidalinimo susitarimas į pasitarimų protokolą nebuvo traukiamas. Turėjo sutartį generalinės statybos rangos su UAB „Stateta“, buvo apskaičiavę rangos darbų kainą. Projektiniai sprendimai pirminiai buvo pakeisti statybų eigoje užsakovui pakeistus savo sprendimą. Rangos darbų kaina buvo paskaičiuota be vėlesnių užsakovo pakeitimų. Pagal pirminį projektą, kurį derino atsakovė su užsakovu, siauros juostos tarp aliuminio fasado ir ventiliuojamo fasado turėjo užtekti. Pakeitimai projekto įvyko ventiliuojamo fasado dalyje.
Liudytojas J. B., atsakovės darbuotojas – projektų vadovas, buvęs atsakingu už aliuminio stiklinių konstrukcijų rangos darbų priežiūrą ir savalaikį įvykdymą statybų objekte Ramučiuose, Kauno r., paaiškino, kad atsakovė pasirašė rangos sutartį tiesiogiai su užsakovu UAB „Stateta“ dėl rangos darbų atlikimo. Pagal sutartį pagamino objektui aliuminio stiklo fasadus ir stiklino, sandarino, uždarinėjo. Buvo pasirašyta sutartis, suderintas darbo projektas pagal kurį nustatoma technologija, gaminio brėžiniai, išmatavimai, struktūra, privedimo taškai su kitom konstrukcijom, šis darbo projektas patvirtintas užsakovo, projekto autoriaus (architekto), techninės priežiūros vykdytojo. Statybų eigoje ieškovė pakeitė pastato šiltinimo technologiją toje vietoje kur ieškovės pastato šiltinimo konstrukcija jungiasi su atsakovės aliuminio konstrukcija. To pasekmėje atsakovės darbų projekte numatytos konstrukcijos sujungimo medžiagos negalėjo būti uždėtos, nes fiziškai nebuvo su kuo jas sujungti (pritvirtinti). Ieškovė buvo blogai sumontavusi fasado sujungimo mazgus, ko pasekmėje reikėjo keisti techninio projekto dalį dėl mazgų. Pakeitimai dėl konstrukcijų sujungimo mazgų atsirado statybų eigoje tuomet, kai atsakovė aliuminio konstrukcijas jau buvo pabaigusi montuoti. Iškilus problemai buvo objekte pasitarimas, ieškomas sprendimas. Buvo rastas sprendimas – pirkti plačią Siga juostą. Pasitarime atsakovės atstovai nurodė, kad platesnė juosta yra dešimt kartų brangesnė, atsakovė jai montuoti turi iš naujo nuomotis keltuvus ir kitą įrangą, dėti pastolius. Tuomet užsakovas nurodė, kad ieškovė šiuo atveju sutaupė, neįvykdė įsipareigojimų uždėti tam tikrą medžiagą angokraščiuose, todėl atsakovė turi įsigyti platesnę juostą Siga, už papildomas medžiagas ir darbą užsakovas atsisakė rangovams mokėti. Tuomet susitarė, kad ieškovė nuperka medžiagą, o atsakovė savo papildomomis lėšomis atlieka jos montavimo darbą prie aliuminio konstrukcijų. Vėliau ieškovė pradėjo kalbėti, kad išlaidas už juostą Siga reikia padalinti tarp rangovų, su kuo atsakovė iš karto nesutiko. Ieškovė išrašė sąskaitą, kurią atsakovė iš karto atsisakė priimti, nes jokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės dėl juostos Siga pirkimo išlaidų pasidalinimo nebuvo.
Esant skirtingiems liudytojų parodymams, teismas negali daryti išvados, jog ieškovė su atsakove buvo žodžiu susitarusi, kad atsakovė iš ieškovės nupirks dalį statybų objekte naudotos sutvirtinimo juostos.
Atsakovės pateikta 2018 m. sausio 8 d. rangos sutartis Nr. RS-1543, sudaryta tarp atsakovės (rangovės) ir UAB „Stateta“ (užsakovės), patvirtina, jog atsakovė objekte, esančiame adresu Erdvės g. 78, Ramučių k., Kauno r. įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti užsakovui aliuminio stiklo gaminius pagal šalių suderintą specifikaciją. Iš atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, jog atsakovės atliekami rangos darbai periodiškai buvo perdavinėjami užsakovui, užsakovas darbus yra priėmęs, už darbus atsiskaityta.
Iš ieškovės pateiktos 2017 m. gegužės 26 d. Generalinės statybos rangos sutarties Nr. 17/05/26-1 sudarytos tarp užsakovės UAB „Stateta“ ir generalinės rangovės (ieškovės) UAB „AVA statyba“ 2.1. punkto, nustatyta, jog ieškovė kaip generalinė rangovė buvo įsipareigojusi šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengi statybos darbo projektą, pagal projektinę dokumentaciją pastatyti objektą su jo priklausiniais, perduoti jų rezultatą užsakovui, organizuoti ir atlikti objekto statybos užbaigimo procedūras bei gauti objekto statybos užbaigimo aktą. Šios sutarties 1.2. punktas, 1.3. punktas patvirtina, jog ieškovė, būdama generaline statybų rangove turėjo rengti darbo projektą, detalizuojantį techninio projekto sprendinius, pagal kurį buvo atliekami sutartyje numatyti darbai, taip pat visi užsakovo patvirtinti darbo projekto papildymai ir pakeitimai. Visi papildomi darbai pagal sutarties 1.9. punktą turėjo būti tie darbai, kurie pakeitus techninį projektą ar po užsakovo patvirtinimo/užsakovo iniciatyva pakeitus darbo projektą, buvo būtini atlikti, arba kiti darbai, dėl kurių atlikimo užsakovas raštu kreipėsi į generalinį rangovą, arba po generalinio rangovo kreipimosi į užsakovą pastarasis pritarė tokių papildomų darbų atlikimui. Generalinės statybos rangos 4.1.31 punktu ieškovė įsipareigojo nedelsiant savo sąskaita ištaisyti objekto užbaigimo komisijos ir (ar) užsakovo nurodytas pastabas, susijusias su darbų atlikimu ir jų kokybe. Sutarties 10 dalyje užsakovas su generaliniu rangovu (ieškove) numatė darbų kainą pagal skirtingus darbų atlikimo variantus, 10.2 punkte numatydamos, jog darbų kaina apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias tiek su paruošiamųjų darbų, tiek su bendrųjų ir specialiųjų objekto statybos ir kitų darbų / veiksmų, kurie numatyti generalinės statybos rangos sutartyje, jos prieduose ir projekte, o taip pat kurie turėtų būti atlikti tam, kad projektas būtų įgyvendintas, objektas būtų pastatytas ir priduotas objekto užbaigimo komisijai.
Generalinės statybos rangos sutarties sąlygos suponuoja išvadą, jog ieškovė, kaip generalinė statybų objekto rangovė buvo prisiėmusi atsakomybę už visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas atliekant statybos rangos darbus, kurias apėmė Generalinės statybos rangos sutartyje tarp ieškovės ir statybų užsakovo sulygta kaina. Šios generalinės rangos sutarties sąlygos suponuoja išvadą, jog ieškovė sutartimi buvo įsipareigojusi padengti statybų metu atsiradusias papildomas išlaidas savo sąskaita.
Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog ieškovė su atsakove buvo susitarusios ne tik dėl juostos Siga FENTRIM IS2 300MMX25M pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, bet ir dėl vienos iš būtinų pirkimo-pardavimo sandorio elementų – prekės kainos. Liudytojas J. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog pasitarimo metu nusprendus klijuoti plačią juostą Siga FENTRIM IS2 300MMX25M, atsakovės atstovai nurodė jog ši juosta yra dešimt kartų brangesnė nei atsakovės su užsakovu rangos sutartimi sulygta ir darbų projekte patvirtinta sandarinimo juosta ir nesutiko už tokią juostą mokėti.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog juosta Siga FENTRIM IS2 300MMX25M buvo realiai perduota atsakovės nuosavybėn.
Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių perdavimas pirkėjui pagal pirkimo–pardavimo sandorį turi būti realus. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė nupirko juostą Siga FENTRIM IS2 300MMX25M, o atsakovė atliko tik šios juostos užklijavimo darbus objekte, kuriame ieškovė veikė kaip generalinis statybų rangovas, o atsakovė veikė, kaip aliuminio konstrukcijų rangovas. Plačios juostos Siga FENTRIM IS2 300MMX25M priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė prekę atsakovei, nebuvo pateiktas.
Teismas atmeta ieškovės argumentą, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvusį žodinį sandarinimo juostos pirkimo – pardavimo susitarimą patvirtina aplinkybė, jog kita statybų objekto rangovė – UAB „Stratos LT“ sumokėjo ieškovei už dalį juostos Siga FENTRIM IS2 300MMX25M, kadangi byloje nustatyta jog statybų generalinis rangovas (ieškovė) galėjo būti sudaręs atskirus susitarimus su rangovais, tame tarpe ir su UAB „Stratos LT“. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta tiesioginių ieškovės ir UAB „Stratos LT“ sandarinimo juostos pirkimo – pardavimo susitarimą patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, jog UAB „Stratos LT“ po 2019 m. rugsėjo 24 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23804-1088/2019 priėmimo dėl 190,25 Eur skolos, 8,07 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš UAB „Stratos Lt“, sumokėjo ieškovei sprendimu priteistą sumą, negali būti įrodymu apie ieškovės sutartinius santykius su atsakove.
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų, jog tarp ginčo šalių buvo susitarta, kad būtent atsakovė ketino nupirkti iš ieškovės juostą Siga FENTRIM IS2 300MMX25M, bei už ją atsiskaityti, ir kad šalys būtų sutarusios dėl kainos, taip pat nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog prekė buvo perduota atsakovės nuosavybėn (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.313 straipsnis).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. priimtas preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-23805-1107/2019, panaikintinas, ieškinys atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).
Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Šioje byloje atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 – 430 straipsniais, teismas
nusprendžia:
panaikinti 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-23805-1107/2019.
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.