- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- eI-7011-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01017-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- R.B.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 57.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R.B. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R.B. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2019 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. K-541 „Dėl R.B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Skunde nurodo, jog ji yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) vedėja, tačiau nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. vasario 25 d. papildomai vykdė Skyriaus patarėjos funkcijas. Pažymi, jog jos tarnybinių pareigų atlikimo metu buvo didelis darbo krūvis, nuolat trūko žmogiškųjų išteklių, apie tai buvo informuotas Tarnybos vadovas, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų esančioms problemoms spręsti. Teigia, jog 2019 m. gegužės 6 d. jai buvo įteiktas tarnybinis pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas) ir pavedimas iki 2019 m. gegužės 13 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai netinkamo Skyriaus veiklos koordinavimo ir planavimo, užtikrinant nepilnamečių vaikų N.B. ir E.B. teisių apsaugą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 27 d surašė Išvadą „Dėl R.B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada), kurioje pasiūlė pripažinti, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Ginčijamu įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėja su ginčijamu įsakymu nesutinka, mano, jog Komisija nesilaikė procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 8 punkte, t.y. tinkamai nesuformulavo kaltinimo, nes nenurodė, ką ir kada ji atliko netinkamai, todėl jai neaišku kokie jos veiksmai buvo vertinti kaip tarnybinis nusižengimas. Pareiškėja pažymi, jog Išvadoje nebuvo įvertintas priežastinis ryšys tarp jos padarytos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių, nenurodyta, kuo pasireiškė jos kaltė ir kokia jos forma.
Pareiškėja teigia, jog Komisijoje buvo tiriami Skyriuje išnagrinėtų L.B. 2018 m. gruodžio 13 d. ir R.B. 2018 m. gruodžio 17 d. prašymų atvejai. Nurodo, jog paminėtų prašymų ji nenagrinėjo, tik pasirašė specialistų parengtus atsakymus, kurie buvo pateikti, nepraleidus teisės aktais reglamentuoto prašymams išnagrinėti termino. Pažymi, jog L.B. 2018 m. gruodžio 13 d. prašymo ji net nepavedė vykdyti, nes buvo kasmetinėse atostogose. Pabrėžia, jog iš Išvados neaišku, kuris atsakymas nurodytiems pareiškėjams buvo parengtas netinkamai. Pareiškėja teigia, jog Pranešime nebuvo nurodyta, kodėl buvo atnaujintas 2019 m. vasario 6 d. tyrimas, nebuvo nurodyta, kodėl buvo įvertinta, jog 2019 m. balandžio 5 d. atsakymas pareiškėjui R.B. pateiktas, praleidus teisės aktais nustatytus terminus. Akcentuoja, jog 2019 m. vasario 6 d. atnaujinus R.B. pareiškimo tyrimą, jį kontroliavo ir atsakymą pareiškėjui parengė Skyriaus patarėja K.V. Teigia, jog R.B. pareiškimo tyrimas buvo atnaujintas ne todėl, jog ankstesnis jo ppareiškimas buvo išnagrinėtas netinkamai, o siekiant patikrinti, ar tyrimas buvo atliktas objektyviai ir visapusiškai. Mano, jog Išvadoje įvardintos kilusios pasekmės vaikams ir jų atstovei yra subjektyvi advokatų kontoros advokato Irmanto Balčiūno nuomonė, kurią jis išdėstė raštu, prašydamas atlikti pakartotinį R.B. pareiškimo tyrimą. Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, jog 2019 m. sausio 7 d. atsakymai neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų, mano, kad šie atsakymai iš viso negali būti laikytini individualiais administraciniais aktais. Pareiškėja nesutinka, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą ir tuo aspektu, jog tiriant L.B. 2018 m. gruodžio 13 d. ir R.B. 2018 m. gruodžio 17 d. prašymuose nurodytą informaciją, nebuvo apklausta mažametė N.B., nepilnai įvertinta vaikų socialinė aplinka. Mano, jog ginčijamo įsakymo pavadinimas neatitinka įsakymo turinio, klaidingai nurodyta jo apskundimo tvarka.
Teismo posėdžio metu pareiškėja prašo patenkinti skundą visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Pažymi, jog ji nebuvo tinkamai supažindinta su Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, jog su skundo reikalavimu nesutinka. Mano, jog Pranešime galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas buvo suformuotas tinkamai ir aiškiai – netinkamas Skyriaus veiklos koordinavimas, planavimas, užtikrinant nepilnamečių N.B. ir E.B. teisių apsaugą, teisės aktais nustatytų terminų nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atsakant į pareiškėjo ar pareiškėjo atstovo prašymus/skundus, nesilaikymas. Pabrėžia, jog Pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo suformuluoti aiškūs klausimai, į kuriuos buvo paprašoma pateikti atsakymus, paprašyta nurodyti ir kitas faktines aplinkybes, svarbias situacijos įvertinimui. Tvirtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nes Išvadoje nurodyta, kad eidama Tarnybos Klaipėdos Skyriaus vedėjos pareigas, dėl savo kaltės (neatsargumo), pareiškėja neužtikrino, kad būtų atlikti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi veiksmai, nagrinėjant pranešimus dėl galimo vaiko teisių apsaugos pažeidimo, pasirašydama atsakymus Nr. 5SD-60, Nr. 5SD-64, Nr. 5SD-236, neįvertino jų turinio, dėl ko kilo teisinės pasekmės: nebuvo susitikta su N.B. ir išklausyta jos nuomonė, nebuvo įvertinta vaikų socialinė aplinka, pateikti nemotyvuoti atsakymai pareiškėjams L.B. ir R.B., aplinkybių tyrimas atnaujintas, R.B. su skundais kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (išorinė pasekmė). Dėl faktinių aplinkybių paaiškina, jog pareiškėjai buvo žinoma apie gautus L.B. ir R.B. pranešimus, nes 2018 m. gruodžio 18 d. ji suformulavo užduotį ir jas nukreipė vykdymui tarnybos Skyriaus vyriausiosioms specialistėms, susipažinusi su 2019 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą išdėstyta informacija, pareiškėja sukūrė naują pavedimą Pranešime pateiktiems siūlymams vykdyti, pasirašė 2019 m. sausioVTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti veiksmai yra atlikti ir ne visos R.B. pranešime nurodytos aplinkybes yra išnagrinėtos. Mano, jog būdama Skyriaus vedėja, atsakinga už tinkamą Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiklos organizavimą bei veiklos užtikrinimą (kontrolę), pareiškėja jo veiklos tinkamai nesukoordinavo ir neužtikrino tinkamo L.B. ir R.B. pranešimų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo išnagrinėjimo, neįvertino L.B. ir R.B. teikiamų atsakymų turinio, kad jie atitiktų viešojo administravimo subjektų atsakymams keliamus reikalavimus, t.y. neatliko Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo dalykas – atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. K-541 „Dėl R.B. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjai R.B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja neigia padariusi tarnybinį nusižengimą. Jos teigimu, Komisija nesilaikė procedūrų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo“ 8 punkte, nesuformulavo ir nenurodė, kokio konkretaus veiksmo ir kada ji neatliko ar atliko netinkamai, Pranešimo turinys yra dviprasmiškas, jame nenurodyti konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, nenurodyta, kokie jos veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, neaišku, kuo pasireiškė jos kaltė, kokia jos forma. Pareiškėjos vertinimu, Išvadoje nurodytoje situacijoje valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ji nepažeidė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo yra panaikinamas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012). Taigi ginčijamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti ginčijamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjai (Skyriaus vyresniajai patarėjai) tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta už tai, kad eidama Skyriaus vedėjos pareigas, ji pasirašė 2019 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. 5SD-60, 2019 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. 5SD-64 ir 2019 m. sausio 18 d. patikslintą atsakymą Nr. 5SD-236, neatitinkančius viešojo administravimo subjektų atsakymams keliamų reikalavimų, nekontroliavo, kad būtų atlikti visi VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi veiksmai (neatlikta N.B. apklausa, nepilnai įvertinta vaikų socialinė aplinka), neįvertino, ar Skyriaus vyriausiosios specialistės visiškai ištyrė aplinkybes, nurodytas pranešime Nr. 5GD-5287, kokius veiksmus jos atliko, kad būtų galima objektyviai patvirtinti, kad pranešime Nr. 5GD-5287 nurodytų vaikų teisės nebuvo pažeistos. Ginčijamame įsakyme nurodyta, jog savo veiksmais pareiškėja pažeidė VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, neatliko Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte, 7.3 punkte, 7.20 punkte nustatytų funkcijų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.).
Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, teismas turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o nagrinėdamas tokią bylą teismas privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobauda, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, teismas daro išvadą, kad visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą, privalo atsižvelgti, turi atsispindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).
Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkte numatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. <...>.
Aprašo 8 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas Aprašo 8 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į Pranešimą, kad tikrinamas valstybės tarnautojas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus.
Kaip matyti iš Aprašo priede esančios Pranešimo formos, jame privaloma nurodyti įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, pavyzdžiui, konkretūs pareigūno (valstybės tarnautojo) veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Taigi Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, informuojant tikrinamą pareigūną (valstybės tarnautoją), privaloma išdėstyti esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius (konkreti veika, pažeidimo padarymo būdas, priemonės, laikas, vieta, veikos padariniai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-339/2011).
Būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme.
Taigi šiuo atveju pareiga aiškiai suformuluoti kaltinimą pareiškėjai, įtariamai padariusiai tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes, kilo atsakovei – Tarnybai.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Pagalbos vaikams ir šeimoms vedėjos E.F. 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. 6-177 pagrindu. Tarnybos 2019 m. gegužės 6 d. pranešime Nr. 6-216 „Pranešimas apie galimą tarnybinį pranešimą“ (toliau – ir Pranešimas) pažymėta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl galimai netinkamo Skyriaus veiklos koordinavimo ir planavimo, užtikrinant nepilnamečių vaikų N.B. ir E.B. teisių apsaugą ir teisės aktais nustatytų terminų nesilaikymo nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atsakant į pareiškėjo ar pareiškėjo atstovo prašymu/skundus.
Nors yra tvirtinama, jog pareiškėja turėjo suprasti, kuo ji yra kaltinama, vertinant Pranešimo turinį pažymėtina, jog jis yra abstraktaus pobūdžio, jame nėra nurodytos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, neįvardinti konkretūs pareiškėjos veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės.
Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo visų pirma analizuotina, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nagrinėjamu atveju yra svarbi Išvadoje pateiktų poįstatyminių aktų, kuriais inter alia grindžiamas ginčijamas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjai paskyrimo, analizė.
Skyriaus vedėjo funkcijos apibrėžtos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. BV-46 (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. BV-52 redakcija) patvirtintame Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (toliau – Pareigybės aprašymas). Jame be kita ko nurodyta, kad Skyriaus vedėjas organizuoja Skyriaus darbą, kad būtų įgyvendinami Skyriaus veiklos tikslai ir atliekamos Skyriui nustatytos funkcijos (7.1 punktas), užtikrina vaiko teisių gynimą ir atstovavimą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams Skyriaus teritorijoje visą parą (7.3 punktas), nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, susijusius su vaiko teisių apsauga, gynimu, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami ginčai (7.20 punktas).
Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, kuo Išvadoje išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste pasireiškė Pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.3 p. ir 7.20 p. reglamentuotų funkcijų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, koks priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, kuo pasireiškė pareiškėjos kaltė. Pažymėtina, jog šios aplinkybės yra privalomai įrodinėtinos tarnybinio patikrinimo metu ir tai yra institucijos, skiriančios nuobaudą, pareiga, todėl negali būti nustatinėjamos teisme.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai laikinai einant Skyriaus vedėjos pareigas, buvo gautas, užregistruotas ir nukreiptas vykdymui pareiškėjo R.B. pranešimas Nr. 5GD-5287. Išvadoje nėra nurodyta, jog atlikus tyrimą pagal pareiškėjo R.B. pranešimą Nr. 5GD-5287, atsakymas pareiškėjui R.B. buvo pateiktas, pažeidžiant teisės aktais nustatytus terminus. Nors Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.3 p. ir 7.20 p. nurodytas funkcijas, neaišku, ar pareiškėjos tarnybinių funkcijų netinkamas atlikimas pasireiškė veikimu ar neveikimu, Išvadoje neanalizuojama, kokios priežastys sąlygojo tyrimo pagal pareiškėjo R.B. pranešimą Nr. 5GD-5287 atnaujinimą, kuo pasireiškė pareiškėjos kaltė, koks priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veikos ir pasekmių.
Kadangi nėra duomenų, jog Komisija vertino tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę, nesant nustatytam privalomam tarnybinio nusižengimo elementui – kaltei, tarnybinė atsakomybė negalima.
Išvados pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas dėl drausminės nuobaudos pareiškėjai skyrimo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti visiškai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. K-541 „Dėl R.B. tarnybinio nusižengimo“ panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.