Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2014-05-23 · Byla Nr. A2.6.-226-220/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
A2.6.-226-220/2014
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00184-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Pažeidėjas
Z. J.
Nukentėjusysis
J. A.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-226-220/2014Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00184-2014-3Procesinio sprendimo kategorija Nr. 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (N)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 23 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. J., nukentėjusiajam J. A., išnagrinėjęs Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, pensininkės, neteistos, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Z. J. 2014 m. balandžio 26 d., 8.15 val., vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į žiedinę sankryžą Šilalės m., Basanavičiaus-Tauragės-Kovo 11-osios-Struikų g. nedavė kelio žiedine sankryža važiavusiam automobiliui OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotoja iš eismo įvykio vietos su kuriuo susijusi, pasišalino. Tokiais veiksmais Z. J. pažeidė KET 5; 9; 33; 232 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Z. J. kalta dėl padarytų pažeidimų neprisipažino ir paaiškino, kad ji vairuodama savo automobilį Volkswagen Golf , įvažiuodama į žiedą sustojo ir apsižiūrėjo, o po to įvažiavo į žiedą. Įvažiuodama pamatė, kad prieš jos automobilio priekį pravažiavo kitas automobilis. Tada ji automobilį pristabdė ir sustojo. Trumpai dar žiede pastovėjo, o kai pamatė, jog pravažiavęs automobilis nuvažiavo toliau nesustojęs ir buvo beveik prie šalia kelio esančios „kebabinės“, tai ji, nenorėdama trukdyti eismo ratu, toliau nuvažiavo į turgų. Ji jokio susidūrimo nejuto. Po to, ji nuvažiavusi prie parduotuvės savo automobilį apžiūrėjo, tačiau jokių įbrėžimų nematė. Po kiek tai laiko pas ją atvažiavo policijos darbuotojai ir pasakė, kad ji susidūrė su automobiliu ir jį apgadino. Jie kartu su policijos pareigūnais apžiūrėjo jos automobilį, jį policijos pareigūnai nupaveikslavo. Buvo matyti nežymus jos priekinio automobilio bamperio įbrėžimas. Ji po to policijoje parašė paaiškinimą. Tik vėliau pasišnekėjusi su savo anūku ir vaiku suprato, kad jai gresia didelė atsakomybė, todėl ji į policiją nunešė kitą pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji buvo sustojusi, tačiau pamanė, jog autoįvykio nebuvo, todėl ir nuvažiavo. Ji pati susirado nukentėjusįjį ir kartu su juo automobilius apžiūrėjo. Nukentėjusysis parašė teismui pareiškimą, kurį ji pateikė teismui. Prašo neatimti jai teisių vairuoti transporto priemones, nes ji yra serganti, vyras miręs, pati pensininkė, anksčiau nei karto nebausta, gyvena kaime. Be vairuotojo teisių jai labai apsunkėtų gyvenimas.

Nukentėjusysis J. A. parodė, kad jis važiavo žiedu ir pamatė, jog kito automobilio vairuotojas įvažiuodamas į žiedą jo nemato ir jau važiuoja į jį, todėl jis paspaudė gazą, tačiau kitas automobilis atsitrenkė į jo vairuojamojo automobilio dešiniąja užpakalinio bamperio pusę. Matė, kad minėtas automobilis nesustojęs nuvažiavo. O jis pavažiavęs už žiedo sustojo, ir apžiūrėjęs automobilį pamatė įbrėžimą dešiniame užpakalinio bamperio dalyje. Kadangi buvo įbrėžimas, tai jis paskambino policijai. Atvykusi policija jo automobilį apžiūrėjo ir nupaveikslavo. Pas jį buvo atvažiavusi Z. J., kuri prašė parašyti pareiškimą teismui, kad ji buvo sustojusi, o po to nuvažiavo, jog jis neturi jai pretenzijų. Kadangi jis norėjo jai padėti, todėl taip ir parašė, tačiau dabar teigia, kad ji nebuvo sustojusi ant žiedo. Jo automobilio bamperis buvo įbrėžtas apie 20cm. Jis dėl automobilio sugadinimo į draudimą nesikreipė ir iš Z. J. jokios žalos nereikalauja.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, ji kalta dėl padaryto pažeidimo neprisipažįsta ir nurodo, jog ji nejuto susidūrimo, buvo pristojusi ir sustojusi po susidūrimo. Tačiau po vaizdo įrašo peržiūros, kuriame matyti, jog po automobilio susidūrimo ji nebuvo sustojusi, o toliau nesustojusi nuvažiavo, pradėjo aiškinti, jog ji, neatskiria sąvokų sustojimas ir pristojimas, mano, kad tai tas pats, kai rašė pareiškimus ji buvo strese, susijaudinusi. Taip pat nurodo, kad ji susidūrimo nejuto. Iš byloje esančio rašytinio nukentėjusiojo J. A. paaiškinimo ( b.l.10) matyti, kad jis nurodė, jog Z. J. vairuojamas automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo nesustojęs, jautė, kad jos vairuojamas automobilis įvažiuodamas į žiedą jo nematė, jis atsitrenkimą į jo automobilį jautė, šį susidūrimą turėjo justi ir ji, nes buvo susidurta bamperiais. Teismas vertindamas šias aplinkybes laiko, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio pradžioje ir jo pabaigoje duodamas nenuoseklius, prieštaringus, nelogiškus parodymus apie tai, kad ji pradžioje buvo pristojusi, vėliau teigdama, jog buvo sustojusi apie minutę, savo rašte ( b.l. 24) teigdama, jog buvo sustojusi, taip pat aiškindama, jog ji laiko, kad sustojimas ir pristojimas yra tas pats, bandė įtikinti teismą, jog ji nepasišalino iš įvykio vietos. Tačiau pamačiusi vaizdo įrašą, kad žiede nebuvo sustojusi, su tuo sutiko, bet pradėjo teisintis, jog duodama paaiškinimus policijoje ir rašydama paaiškinimą buvo strese. Tai, kad po įvykio Z. J. nebuvo sustojusi ir toliau po susidūrimo nuvažiavo, rašytiniame paaiškinime( b.l. 10) bei teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis J. A.. Taip pat jis teismo posėdžio metu paneigė savo rašytiniame pareiškime teismui( b.l. 30) nurodytas aplinkybes, kad Z. J. žiede buvo sustojusi. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad taip rašte nurodė prašomas Z. J. ir norėdamas jai padėti. Teismas laiko, kad jo tokiais parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie sutampa su pirminiais administracinėje byloje nurodytais jo rašytiniais paaiškinimais( b.l. 10).

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal šią normą, būtina nustatyti, kad ji suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Vertinant tai, kad Z. J. visaip aiškina automobilių susidūrimo aplinkybes duodama prieštaringus, nelogiškus, nenuoseklius paaiškinimus dėl jos sustojimo žiede, teikdama teismui fotonuotraukas ( b.l. 31-34), iš kurių labai jau sunkiai matosi padaryti įbrėžimai, bando nuslėpti susidūrimo stiprumą. Nukentėjusysis savo rašytiniame paaiškinime nurodo, kad jis juto susidūrimą, todėl mano, kad jį turėjo justi ir Z. J.. Iš byloje policijos pareigūnų pridėtų nespalvotų fotonuotraukų matosi abiejų automobilių įbrėžimai, tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus diske esančias spalvotas fotonuotraukas buvo aiškiai matyti įbrėžimai automobilių bamperiuose, net matėsi automobilio spalvos žymės paliktos ant bamperių. Pamačiusi spalvotas fotonuotraukas Z. J. pripažino šiuos susidūrimo metu padarytus įbrėžimus. Taip pat teismo posėdžio metu atliekant automobilių bamperio apžiūra buvo nustatyta, jog automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžimas ant priekinio bamperio yra 14 cm. ilgio ir 3cm. ilgio yra nubrėžti automobilio dažai, o automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperio įbrėžimo ilgis yra 20cm., o 3 cm. ilgyje matosi Z. J. automobilio dažai. Visos šios aplinkybės paneigia Z. J. aiškinimus, jog buvo labai nežymus susidūrimas ir tik truputį buvo įbrėžtas jos automobilis ir ji to įbrėžimo net sustojusi prie parduotuvės nepamatė. Išanalizavus visas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad Z. J. juto susidūrimą ir ji nesustodama pasitraukė iš autoįvykio vietos nėra pagrindo netikėti, tai patvirtina ir padaryti atitinkami įbrėžimai ant automobilių. O Z. J. paaiškinimus, kad ji susidūrimo nejuto bei kitas jos nurodytas aplinkybes dėl automobilio sustojimo, labai jau nežymių įbrėžimų po autoįvykio atsiradimą, teismas vertina kaip jos užimta gynimosi pozicija, siekiant išvengti, kaip ji jau vėliau sužinojo, griežtos atsakomybės dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus, išklausęs teismo posėdyje asmenų parodymus, paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, įvertinęs teisines ir faktines bylos aplinkybes pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo yra įrodyta. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 33, 232 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir todėl Z. J. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą) ir ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Z. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji yra sulaukusi 65 metų amžiaus ( ATPK 31 str. 1d. 10p.), o sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Taip pat skiriant nuobaudas atsižvelgiama į sukelto eismo įvykio mažareikšmiškumą, jo metu padarytą žalą, žmogaus amžių ir kitas aplinkybes((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36-2013; 2AT-4-2011).

Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad Z. J. padaryti teisės pažeidimai nėra šiukštūs, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu nežymiai buvo apgadinti abiejų automobilių bamperiai, nebuvo padaryti jų įlenkimai ar įskilimai, nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo pretenzijų Z. J. nereiškia. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji yra sulaukusi 65 metų amžiaus. Taip pat ji anksčiau nėra nei karto bausta administracine tvarka ir teista. Visa tai rodo jos tinkamą elgesį visuomenėje. Be to ji yra serganti, dėl sąnarių ligos yra apsunkintas judėjimas, todėl jai teisių vairuoti transporto priemonių atėmimas apsunkintų jos judėjimą. Teismas atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais laiko, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį Z. J. paskyrus nors ir trumpiausią teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sankcijoje numatytą terminą akivaizdžiai būtų paskirta per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jai neskirti. Teismas vertindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad, nors Z. J. kalta neprisipažino, nes teigia nejuto automobilių susidūrimo, tačiau sutiko, kad padaryti automobilių bamperių įbrėžimai atsirado dėl jų automobilių kontakto, yra pensininkė, anksčiau administracine tvarka nėra bausta, yra serganti, nežymiai buvo apgadinti abu automobiliai, yra našlė, gyvena viena kaime, todėl teismas laiko, kad skiriant baudos dydį pagal ATPK 130 str. 1d. taip pat yra vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir yra taikomos 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirtina mažesnė bauda sudaranti 2000Lt, negu minimali bauda numatyta sankcijoje už šį pažeidimą. Laikytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Daiktinai įrodymai: du CD diskai su spalvotomis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., teismas

NUTAR I A:

Z. J. skirti:

pagal ATPK 127 str. 2 d. 100Lt( šimtą litų) baudą;

pagal ATPK 130 str. 1 d. 2000 Lt( dviejų tūkstančių litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti, apėmimo būdu ir galutinai Z. J. skirti 2000 Lt( dviejų tūkstančių litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK.

Daiktinius įrodymus- du CD diskus su spalvotomis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Žukauskas