Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-423-383/2015

2015 m. gegužės 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiojo I. S. atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui, civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį autoįvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio I. S. sveikata ir nuteistas 15 MGL dydžio, t.y. 1950 litų (564 EUR) bauda. Priteista A. S. iš „(duomenys neskelbtini)“ 9180 litų (2658,71 EUR) neturtinės žalos atlyginimas ir 2109,67 litų ( 611 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013-10-19 apie 13 val. 5 min., vairuodamas maršrutinį autobusą „Solaris Urbino 12 CNG“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Kauno autobusai“, ir važiuodamas Kaune, A. Baranausko gatve nuo Taikos prospekto link Radvilėnų plento, ties namu Nr. 31 pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį ir automobilių kolonoje sustojusį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. S. ir su juo susidūrė dėl ko automobilio „Mitsubishi Colt“ keleivis I. S. patyrė sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Skunde taip pat nurodyta, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino A. S. naudai. Civilinio atsakovo atstovo teigimu šiuo atveju prievolė atlyginti neturtinę žalą kyla iš delikto, o teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra priskiriama prie neatsiejamai su asmeniu susijusių teisių, kadangi, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 str. 4 d. įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto. Nepilnamečių vaikų turtą tėvai tvarko uzufrukto teise, kuri negali būti teista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš šio turto negali būti išieškoma. Pagal CK 3.186 str. 1 dalies normą tėvams draudžiama naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti išimtinai vaikų interesams. Atsižvelgiant į šių teisės normų prasmę bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, civilinio atsakovo atstovo manymu, neturtinė žala nagrinėjamu atveju, turėjo būti priteista ne atstovei pagal įstatymą, o tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam I. S..

Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinio atsakovo atstovą prašiusį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovą prašiusį skundą tenkinti iš dalies, nuteistąjį ir jo gynėją prašiusius skundą atmesti bei prokurorę prašiusią skundą patenkinti, sprendžia, kad civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, ir CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, išskyrus fizinio asmens gyvybės atėmimo atvejus. Į tai atkreiptas dėmesys 2008 m. liepos 3 d., Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 29).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nukentėjusiuoju pripažino eismo įvykio metu nežymų sveikatos sutrikdymą patyrusį I. S.. Civilinis ieškinys I. S. interesais buvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, pasekmes, nukentėjusio amžių, gydymo laikotarpį ir rezultatus, sukeltus nepatogumus, teismų praktiką analogiškose bylose, pagal kurią nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteistina nuo 2000 litų iki 10000 litų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-477/2010, 2K-461/2010),bei kitas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais pagrįstai nustatė 10000 litų I. S. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, neturtinę žalą priteisė ne nukentėjusiajam nepilnamečiui I. S., o jo motinai – įstatyminei atstovei A. S. t.y priteisė neturtinę žalą ne tam asmeniui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 str. 1 d. nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių, reiškia vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas - vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą – tėvai. Kadangi vaikai turi atskiras, nuo jų tėvų nepriklausančias teises, todėl jam priklausantis žalos atlyginimas negali būti priteistas kitiems asmenims.

Aukštesnysis teismas sutinka su civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, jog atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamajam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus, o ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkinamas atstovaujamojo nepilnamečio naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas turėjo vadovautis BPK 106 str. 2 d. ir proceso išlaidas turėjo priteisti iš nuteistojo A. P..

Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka ir pažymi, jog pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas 2109,67 litų (611 Eurų) teisingai laikė pagrįstomis, tačiau nepagrįstai jas priteisė ne iš nuteistojo A. P., o iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK yra numatyta galimybė, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, proceso išlaidas nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo paslaugoms apmokėti priteisti tik iš kaltinamojo, todėl nuosprendis dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo keistinas priteisiant jas iš A. P..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl priteisimo A. S. iš (duomenys neskelbtini) 9180 litų (2658,71 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir 2109,67 litų (611 Eur) bylinėjimosi išlaidų pakeisti:

- priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. S. iš (duomenys neskelbtini) - 9180 litų (2658,71 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti įstatyminei I. S. atstovei, jo motinai A. S..

-iš A. P. priteisti A. S. 2109,67 litų (611 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. P. 140 Eurų atstovavimo išlaidų A. S. apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.