Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2021-04-08 · Byla Nr. TS-43-482/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
TS-43-482/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00107-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-43-482/2021
Proceso Nr. 1-01-1-00107-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 8 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-324,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos teismo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo R. J. atstovo advokato R. J. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. vasario 25 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde teigiama, kad Komisija nutarime nurodo, jog R. J. "pataisos namuose nedirba ir darbinės motyvacijos neišsakė", taip pat remiantis BVK 125 bei 134 straipsniais, rekomenduoja R. J. dirbti. Atstovas atkreipia dėmesį, kad R. J. asmens byloje yra Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3009, kurioje konstatuota, kad R. J. netektas darbingumas - 45 proc. iki patekimo į pataisos įstaigą. R. J. dirbo vadybininku, įkūrė šeimos verslą, t. y. dirbo protinį darbą (nes kitokio darbo dirbti neleidžia sveikatos būklė), o tokio darbo Marijampolės pataisos namų administracija R. J. nesiūlo. Skunde teigiama, jog nutarime nurodyta, kad „pagal 2021-01-19 OASvs nustatyta 47 balai”, t. y. vidutinis, tačiau labai artimas žemam ("trūksta" tik 7 balų). Nuteistojo atstovas nurodo, jog Komisija netaikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvavo ir tuo, kad "neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė". Atstovo teigimu, tai nėra teisinis argumentas, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas šią galimybę, nusprendė, kad bausmės tikslai (žinoma, kiekvieną atvejį sprendžiant individualiai), bus pasiekti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 str. 1 d. 2 p.), kaip ir yra R. J. atveju. Skunde taip pat teigiama, jog akivaizdu, kad ir kitas komisijos argumentas - buitinis, nes komisija teigia, jog "per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką". Kaip jau minėjau, įstatymų leidėjas yra kitos, nei komisija nuomonės, antra, atsižvelgiant į R. J. laisvės atėmimo trukmę, metų metus vykusius ikiteisminio tyrimo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesus, vertinti kaip "švelnų” baudžiamumą yra visiškai nepagrįsta. Nurodoma, kad R. J. yra sukūręs šeimos santykius su T. M.. Kartu augina jos sūnų B., turi dvi dukras iš ankstesnės santuokos, kurioms taip pat reikia tėviško rūpesčio bei globos. R. J. artimus santykius palaiko ne tik su minėtais asmenimis, o ir tėvais, seserimi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti į R. J. tėvų ir sesers N. A. sveikatos būklę. Akivaizdu, kad R. J. lygtinis paleidimas pagerintų jo artimųjų psichoemocinę būklę, kuri, neabejotinai, teigiamai įtakotų ir fizinę. Atstovas pažymi ir tai, kad pataisos namuose R. J. bausmę atlieka pirmą kartą, nuobaudų neturi, turi gyvenamąją bei garantuotą darbo vietas, gyvena faktinėje santuokoje bei neturi skolų.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą byloje ir prašo nuteistojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, Komisija tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Prokurorė nurodo, kad nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 47 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nors skunde pažymima, kad iki žemos nusikalstamo elgesio rizikos trūksta tik 7 balų, tačiau visgi, esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo atveju matyti, kad per bausmės atlikimo laiką R. J. nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi 10 balų. Prokurorė teigia, jog ne mažiau svarbu įvertinti ir egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui - tai: ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius); gyvenimo stilius ir draugai (būdamas nestruktūruotoje aplinkoje pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką.) Todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsiliepime nurodoma, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 8 metus laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Prokurorės teigimu, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis R. J. bausmę atlieka subendrintą bausmę už keletą nusikaltimų, tame tarpe ir už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. R. J. veiksmai faktiškai atitiko nusikalstamų veikų organizatorių požymius. Vertinant padarytų nusikaltimų sunkumą, paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra labai didelė - 4 metai 3 mėnesiai ir 27 dienos. Todėl pritartina Komisijos išvadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Nustatyta, kad R. J., teistas 2018-05-24 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. - galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2020-04-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2018-05-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., 54 str. 3 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. šios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 3 mėnesiai ir 27 dienos.

2021 m. vasario 25 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-324 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis pataisos namuose nedirba ir darbinės motyvacijos neišsakė. Bausmės atlikimo metu paskatintas nebuvo. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis praeityje yra pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes. Apskritai nuteistasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, šiek tiek ją bando menkinti lyginant su kitų bendrininkų indėliu. Nors asmuo išreiškia norą būti visuomenės nariu ir laikytis visuomenės normų bei nustatytos tvarkos, tačiau ankstesnis elgesys tam prieštarauja. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal 2021-01-19 OASys vertinimą nustatyta 47 balai (vidutinė). Komisija nutarime nurodė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, atliktą bausmės dalį, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Komisija taip pat, atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė, t. y. 4 metai 3 mėnesiai ir 27 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 8 metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 85/04-288 nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis praeityje yra pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes. Nemažą įtaką nusikaltimo įvykdymui turėjo tai, nuteistasis bendravo su netinkama kompanija. Pats nuteistasis įvardija kaip problemą draugų pasirinkimą ir įtaką. Apskritai nuteistasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, šiek tiek ją bando menkinti lyginant su kitų bendrininkų indėliu. Nuteistasis išreiškia norą būti visuomenės nariu, laikytis visuomenės normų ir nustatytos tvarkos, tačiau ankstesnis elgesys tam prieštarauja. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, negalima teigti jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, negalima teigti jog asmuo yra pasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, pasiruošęs laikytis visuomenės normų bei įstatymų nuostatų.

Bylos duomenimis, nuteistasis ankščiau teistas, teistumas išnykęs. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių, apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Pataisos namuose nedirba, skatintas nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei socialinio tyrimo išvadoje įvardintas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio, pasitaisė ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bei gyventi visuomenėje neizoliuotas.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 47 balai. Pažymėtina, kad 2020-07-31 atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 57 balai, balų sumažėjimą lėmė tai, kad nuleistasis turi pažymą dėl galimybės įsidarbinti išėjus į laisvę ir tai, kad turi įgijęs vidurinį išsilavinimą. Teismas sprendžia jog balų sumažėjimą lėmė ne nuteistojo elgesys ir noras keistis, o nuo jo veiksmų nepriklausančios aplinkybės. Teismas sprendžia, jog negalima teigti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Komisijos nutarime pabrėžiama, jog nuteistasis neišsakė motyvacijos pataisos namuose būti įdarbintam. Nuteistojo atstovas skunde teigia, jog nuteistasis negali dirbti, nes jam nustatytas 45 proc. netektas darbingumas. Skunde teigiama, kad BVK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Teismas pažymi, kad minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nuteistieji neįgalieji, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių nuteistųjų darbingumo įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistasis nėra išreiškęs noro būti įdarbintas, todėl nuteistojo atstovo teiginys, kad jis negali dirbti nes turi neįgalumą yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pataisos įstaiga nėra siūliusi jokio darbo nuteistajam, todėl negalima daryti išvados, kad jam siūloma tik toks darbas kurio nuteistasis negali dirbti.

Skunde nurodytas teiginys apie sunkias artimųjų onkologines ligas ir tai, jog paleidus lygtinai nuteistąjį į laisvę, gali pagerėti artimųjų psichoemocinė būklė, šio atveju nėra esminis kriterijus, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apie savo ir savo artimųjų gerovę nuteistasis turėjo galvoti prieš darydamas nusikalstamas veikas.

Kaip minėta aukščiau, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į visumą aplinkybių. Kaip minėta aukščiau nuteistojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių, apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikaltimus nuteistasis darė veikdamas organizuotoje grupėje. Darydamas nusikalstamas veikas asmuo suprato jų pavojingumą visuomenei ir netinkamo savo elgesio galimas pasekmes, tačiau toliau dėsningai sieke savo tikslų darydamas nusikalstamas veikas. Teismas vertina šias aplinkybes neigimai, teismas priimdamas nuosprendį vertino jog tokios trukmės bausmė tinkama nubausti nusikaltimus padariusį asmenį, todėl atsižvelgiant į visumą aplinkybių, teismas konstatuoja jog šiuo metu nėra galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi finansinių įsiskolinimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 81/04-324 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė