Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, romas, 2 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas:

1) 2002-10-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 212¹ str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams ir 5 MGL bauda, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2) 2004-04-08 pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas pagal BK 227 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015-01-26, apie 16.50 val., Žemaičių g. 88, Kaune, kitam asmeniui padarius administracinį teisės pažeidimą ir norėdamas padėti tam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pasiūlė 30 eurų kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patruliams L. Š. ir E. S., tokiu būdu siekdamas papirkti valstybės tarnautojus dėl neteisėto neveikimo – kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-01-26 važiavo kartu su sūnėnu V. A., pastarojo vairuojamu ,,Mersedes Benz“. Jam žinoma, kad sūnėnas neturi teisės vairuoti. Žaliakalnyje sustabdė policijos pareigūnai. Jis parodė savo vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad sūnėną moko vairuoti, tačiau automobilis nebuvo pažymėtas ,,M“ ženklu, suprato, kad buvo padarytas pažeidimas. Pareigūnai sūnėną nusivedė į tarnybinį automobilį. Jis atėjęs prie tarnybinio automobilio pasiūlė pareigūnams 30 eurų, kaip baudą už sūnėną. Pareigūnai paskambino kitiems pareigūnams ir jį sulaikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d., įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojų L. Š. ir E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas L. Š., Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patrulis, parodė, kad 2015-01-26, apie 16.50 val., Žemaičių gatvėje, ties pastatu Nr. 88, sustabdė automobilį ,,Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. A., šalia vairuotojo sėdėjo vyras, prisistatęs vairuotojo dėde. Kadangi V. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, priėjęs jo dėdė, kaip vėliau nustatyta V. S., pradėjo siūlyti 30 eurų kyšį už tai, kad policininkai nefiksuotų jo sūnėno padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Įspėjus V. S. apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę dėl kyšio davimo, V. S. savo veiksmų nenutraukė, siūlė piniginį atlygį už neteisėtą neveikimą (b.l. 8).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas E. S. (b.l. 10).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1620 patvirtina, kad 2015-01-26, 20:51:06 val., V. S. buvo blaivus (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas papirkimu V. S. pasitvirtino.

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas (pvz., pinigai, kitos turtinės vertybes) – ar pačiam valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui), ar per valstybės tarnautoją kitam fiziniam, juridiniam asmeniui, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K–260/2014).

Teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2015-01-26, apie 16.50 val., Žemaičių g. 88, Kaune, siekdamas, kad sūnėnui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, V. S. pasiūlė 30 eurų kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patruliams L. Š. ir E. S.. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog supratęs, kad jo sūnėnas vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, norėjo pareigūnams už jį sumokėti baudą – 30 eurų, tokį baudos dydį nustatė pats. Tokia kaltinamojo versija dėl baudos vertinama kaip gynybinė pozicija, nes, visų pirma, kaltinamasis suprato, kad jo sūnėnas padarė administracinį teisės pažeidimą, suvokė, kad policijos pareigūnai už tai surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir siekdamas to išvengti, pasiūlė policijos pareigūnams kyšį už jų neveikimą, vykdant įgaliojimus. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 227 str. 4 d.

V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau dėl to nesigailėjo, nebuvo nuoširdus paaiškindamas nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kokia yra numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, veikdamas tiesiogine tyčia, tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant V. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas penktą kartą, pagal 2013-08-30 teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtos bausmės – baudos nesumokėjęs, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn į bylą nepateikta, nedirba, vedęs, 2013-10-14 – 2013-10-16 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opiatus, abstinencijos būklės buvo gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, nuo 1970 m. registruotas Kauno psichiatrijos ligoninės įskaitoje dėl lengvo laipsnio protinio atsilikimo, pagal tokias diagnozes atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (b.l. 24). Įvertinus visas šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad 2013-08-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos kaltinamasis nėra sumokėjęs, teismas sprendžia, kad už BK 227 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą V. S. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį už vidurkį dydį ir skiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas neatlikęs bausmės pagal Kauno apylinkės teismo 2013-08-30 teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64 str. 2 d. nuostatos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-01-27 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-430 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, tokio prašymo teisiamajame posėdyje nepateikė ir gynėjas, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo (Kauno apygardos teismo 2014-05-16 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-411-319-2014). Be to, BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš V. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d., ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie šios bausmės pridėti visą neatliktos bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo 2013-08-30 baudžiamąjį įsakymą, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturių) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 5 MGL (188 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-01-26 iki 2015-01-27 (1 parą).

V. S. kardomosios priemonės neskirti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.